Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Miškai Baltijos jūros dugne

in Geografija

Kas vaikščiojo tarp Klaipėdos ir Palangos, tas, ypatingai po audros, rasdavo išmestų į krantą daug pajuodavusių šakų, kelmų ir šaknų, o apie Karklininkus rasdavo ir apšlifuotų — vandens į smėlį nutekintų durpių gabalų. Tarpe tų gabalų atsiranda vienas, antras Pabaltijo aukso — gintaro gabaliukas. Be šių liekanų, ant kranto visada būna išmesta dideli kiekiai pušų žievės. Ši pastaroji yra neabejotinai iš Lietuvos plukdytų sielių nuotrupos, kurios per Kuršių mares patenka į jūrą, o ten bangų būna išmetamos į krantą. Ši žievė, aišku, nėra mums labai įdomi, bet kitos paminėtos liekanos yra vertos mūsų dėmesio.

Jau nuo labai seniai Baltijos jūros įvairių tautų žvejai pasakoja įvairius būtus ir nebūtus dalykus apie jų tinklais užkabintus jūros dugne medžius ir net miškus. Gal jiems ir nebūtų tikėję, jei 1933 metais mokslininkų nebūtų užtiktas tarp Rugeno ir Moeno salų apie 35 metrų gilumoje kelių kvadratinių kilometrų plote ištisas povandeninis miškų plotas. Buvo suruošta ekspedicija tiems miškams tirti, bet iki šiol žinių apie jos darbų pasekmes nėra paskelbta. Neabejotinai tai bus įdomūs aprašymai, iš kurių mes sužinosime daug naujų dalykų.

Iš kur pagaliau jūros dugne esama durpynų ir net miškų? Į šį klausimą atsakymą duoda geologijos mokslas.

Pasirodo, kad per palyginamai trumpą žemės gyvenime laiką — apie 10.000 metų, mūsų dabartinė Baltijos jūra penkis kartus keitė savo išvaizdą, kol susidarė dabartinis jos vaizdas. Mokslininkų yra nustatyta, kad prieš 10.000 metų (maždaug), pasibaigus paskutiniam ledynų periodui, vietoje dabartinės Baltijos jūros, atsirado žymiai didesnė plotu Joldijos jūra, kuri apėmė dabartinį Ladogos, Peipuso ir Onegos ežerus. Iš Ledynuotojo vandenyno sūrusis vanduo patek­davo per Joldijo jūrą į Šiaurės jūrą, vadinasi, Skandinavija tuo metu buvo sala.

Jūros neapsemtose vietose jau gyveno žmogus, jo įrankiai buvo akmeniniai ir todėl mūsų laukuose randami nešlifuoto akmens įran­kiai galėjo būti to laiko liudininkai. Vėliau tos jūros šiaurėje ir pie­tuose ėmė kilti žemė, kuri, pakilusi virš vandens, atkirto priėjimą prie sūraus Ledynuotojo vandenyno ir Šiaurės jūros. Vieton Joldi­jos jūros atsirado Ancylo ežeras, nes sūrusis vanduo upėmis nubėgo į Šiaurės jūrą, o gėlusis vanduo iš žemyno užpildė jo vagą.

Kaip ir anksčiau, žemė kilnojosi, tai leidosi žemyn ir štai maž­daug prieš 6.000 metų, tai yra Egipto kultūros užuomazgoje, Ancylo ežeras gavo tiesioginį jungtį su Šiaurės jūra ir pasidarė vėl sūria jūra, šį kartą pavadinta Littorino jūra. Po to tokiu pat būdu atsirado Limnėjaus ežeras, kas sutampa su žmogaus kultūros bronzos laikotarpiu, pradedant kiek ankstyvesnių laiku, kaip Kristaus gimimas, atsirado dabartinė Baltijos jūra.

Baltijos jūros vardas yra senas — paimtas iš gyvosios kalbos, tuo tarpu tokie vardai, kaip Joldijos, Ancylo, Littorino ir Limnėjaus, yra duoti mokslininkų, pagal moksliškus tų gyvių vardus, ku­rie tuose vandenyse tuo metu labiausiai buvo paplitę ir kurių lieka­nos dabar yra randamos.

Ir dabar Baltijos jūra, kad ir lėtai, neregimai, betgi keičiasi. Nu­statyta yra, kad mūsų Baltijos pakraštys metai iš metų pakyla per 1 cm, o gretimų kraštų vietomis leidžiasi.

Lietuvos liaudies pasakojimuose ir padavimuose apie ežerų atsi­radimą galima įžiūrėti tų pasikeitimų pėdsakus. Ypatingai charak­teringas apie didesnių mūsų ežerų atsiradimą padavimų bruožas — tai pasakojimas apie „didįjį vaikščiojantį per žemę vandenį“. Pavyz­džiui, apie Suvingio ežerą (apie Daugus) yra toks padavimas: Vieną kartą mergaitė ganė galvijų bandą. Pati ji sėdėjo kalnelio viršukalnyje, o karvės ganėsi to kalniuko papėdėje. Ir štai ji pamatė atei­nantį vaikščiojantį vandenį ir išsigandusi ėmė šaukti savo bandą į viršukalnį. Galvijai subėgo, o viena karvė „Suvingis“ buvo toli nu­klydusi ir ją, kiek galėjo, mergaitė ir toliau garsiai šaukėsi. Tada, pasak padavimo, vanduo, išgirdęs savo vardą, įsiliejo į klonį ir su­stojo“.

Panašių padavimų galima būtų daug prirašyti. Visi jie nurodo, reikia manyti, į aukščiau aprašytus Lietuvos paviršiaus pasikeiti­mus, sąryšy su tų plotų apsėmimu. Jeigu šis spėliojimas tikras, tai jau tais laikais lietuviai, kurie čia nuo labai seniai gyvena, turėjo verstis gyvulininkyste. Kiek tas tikra, tesprendžia senovės tyrinė­tojai, bet mums pro šituos įdomius sutapimus praeiti, neatkreipus dėmesio, nevertėtų.

Pasibaigus paskutiniam mūsų krašto apledėjimui, tai yra, Joldijos jūros egzistavimo metu, ant paliuosuotų nuo ledo plotų ėmė grįžti išstumta flora — augmenija. Iš pradžių atsirado tundrų augmenija: samanos, uogienojai, kemžiai, kreimai, o vėliau, klimatui šylant, pagal tai, kaip ledynai į šiaurę traukėsi, atsirado ant mūsų žemės beržas ir drebulė. Savo lengvom, toli vėjo nunešamom sėklom, jie užkariavo dykus plotus. Kartu su jais pasirodė ir paukščių keliautojų užneštas kadugys. Po jų pasirodė pušis ir lazdynas. Klimatas darėsi kaskart šiltesnis ir tada atsirado pas mus ąžuolas, skirpstas, liepa, dar vėliau pasirodė alksnis, skroblas ir vėliausiai eglė. Įdomu būtų čia paminėti, kad, pavyzdžiui, eglė keliaudama į ledynų paliuosuotus plotus dar iki šiolei neužbaigė savo kelionės į šiaurę: taip ji auga dar tik pietinėje Švedijoje, tuo tarpu Švedijos šiaurėje dar yra plotų be eglės, nors sąlygos jai ten plisti yra geros.

Turint galvoje žemės paviršiaus svyravimus, galėjo atsitikti, kad pajūrio plotai kartu su durpynais ir miškų liekanomis nusileido tiek, kad juos apsėmė jūra. Žinant, kokios veislės medžių kelmai bei šakos išmetamos į krantą, bei tiriant durpių gabaluose konservuotas žiedadulkes, galima sužinoti, kada tuos miškus jūra buvo apsėmusi, bet tai yra mokslininkų, kurie šiais klausimais rūpinasi, reikalas.

Iš to, kas aukščiau buvo pasakyta, darytinos išvados, kad netoli mūsų krantų, bangų veikimo gilumoje apie 5—6 metrus ar gal ir sekliau, yra paskendę durpynai ir miškai.

R. V. “Mūsų girios” 1940 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Kaip susidarė Nemunas

Visos mūsų krašto upės, kartu ir Nemunas, yra jaunos, bet tai nereiškia,
Pakilti į Viršų