Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Mepsai (II dalis)

in Žvejybai

Pirmą dalį skaitykite čia.

Kiek įmantresniu nei aglijos su tašku­čiais piešinėliu papuoštas „Aglia TW“ la­pelis. Tačiau svarbiausia šios blizgės ypatybė — šešiabriaunis pasvarėlis su sriegiais viduje. Pasvarėlį pasukus, užlenktasis ašelės galas išlenda iš kiaurymės ir galima nuimti kabliuką. Tai labai praverčia, kai reikia pakeisti trišaki arba patobulinti blizgę — vietoj trišakio pri­kabinti sistemėlę su negyva žuvele, valą su vienšakiu kabliuku ir masalu, ar mei­straujant tandemą iš kelių blizgučių. To­kie patobulinti mepsai kartais labai pra­verčia, bet žūklė jais reikalauja nemenkų įgūdžių. Bendras šių sistemų principas yra toks: žuvis puola ne pačią blizgę, o tai, kas plaukia už jos. Mepsas čia — tik an­tis viliokė. Todėl žvejojant reikia stengtis, kad kuo natūraliau vandenyje atrodytų tikrasis masalas (negyva žuvelė, sliekas, karkvabalis ir pan.). Bet tai jau kiekvieno žvejo intuicijos, pastabumo ir išradingu­mo reikalas, o štai pakeisti lūžusį trišakį, ypač ilgiau žvejojant viena blizgute, ten­ka gana dažnai.. Mat atkabinant blizgę nuo kerplėšų ar traukiant didesnes žuvis net ir pats stipriausias kabliukas pavargsta ir pagaliau lūžta. Taip ir man yra atsitikę ne kartą, o vienas kartas buvo ypač apmau­dus. Tą vasaros rytą žvejojau upėtakius viename Dzūkijos upelyje. Jau įdienojus, kai upėtakį suvilioti liko maža vilties, ti­kėdamasis bent kiršlioko, prie valo priri­šau vieną iš savo ilgaamžių — pačią mažiausią agliją. Tačiau, žingsniuodamas pakrante, nepraeidavau ir pro ramias lydekines sietuvėles. Ir štai vienoje jų po kažkelinto metimo labai jau lėtai traukia­mą blizgutę pagriebė didelis upėtakis. Kai pagaliau pritraukiau jį prie pat kojų ir jau lenkiausi kišti ranką vandenin, ant šono atsigulęs gražuolis lyg žiovaudamas išplė­tė savo baltus žabtus, ir iš jų lyg niekur nieko išskrido mažoji aglija. Kai atsipei­kėjau iš nuostabos, upėtakis jau nėrė gel­mėn. Du iš trijų blizgutės trišakio kabliu­kų buvo nulaužti. Vadinasi, vienas įsise­gė į viršutinį, o kitas į apatinį žandikaulį ir, upėtakiui žiojantis, jo laimei, lūžo abu kartu. Keiksnojau save, kad laiku nepa­keičiau kabliuko, nors jau seniai pastebė­jau, kad jis prarado tvirtumą.

Pavargusį arba lūžusį kabliuką iš bėdos galima pakeisti ir mepsuose su apvaliais pasvarėliais. Reikia perkirpti senojo kab­liuko auselę ir, jį nuėmus nuo ašelės au­selės, pritaisyti naują kabliuką, kaip tai daroma besivartančiose blizgėse — per žiedelį.

,,Aglia TW“ gaminamos 1—4 numerių dydžio, aukso, sidabro, vario spalvų lape­liais.

Tik kabliuko papuošimu nuo paprastų aglijų tesiskiria „Aglia dressed“ ir „Aglia f]y“. Šių blizgių kabliukai aprišti švelniaplaukio žvėrelio plaukų kuokšteliu arba apsukti spalvota gaidžio akuotine plunksna. Beje, taip puošiamos ir kitos mepsų modifikacijos, tik tada po pavadinimo pridedama. . . dressed (aprengta) arba. . . fly (muselė). Šios blizgės vaizduoja vabzdžius, tad labiausiai tinka gaudyti upėtakius, kirš­lius, šapalus, salačius. Naudoju jas vasarą ir ankstyvą rudenį, kai žuvys grobio ieš­ko vandens paviršiuje. Traukiu greičiau nei mepsus nuogais kabliukais. Tokiais mepsais ir savo padarytomis panašiomis blizgutėmis ne sykį pavyko suvilioti kiršlių ir upėtakių, kai kolegoms visiškai nekibo.

Florescuojančia raudona medžiaga padengta „Aglia iluomepps“ lapelių išorinė pusė. Šiomis blizgutėmis patariama nau­dotis temstant ir švintant. Deja, nei šios, nei ,,Aglia mulet“ (šioje šapalų žūklei skirtoje blizgėje vietoj tradicinio pasvarėlio — raudonas plastikinis vamzdelis, o vietoj trišakio — vlenšakis kabliukas su valu) išmėginti neteko.

Kita mepsų grupė — tai „Mepps comet“. Jų lapelis kiek ilgesnis ir siauresnis nei paprastų aglijų ir apie ašelę sukasi 45 laipsnių kampu. Todėl, traukiant blizgę tuo pačiu greičiu, kaip paprastą agliją, ji plaukia giliau ir mažiau priešinasi. Ko­metos gaminamos šešių dydžių (0—5 nu­merių, atitinkamai 2,15; 3,5; 4,5; 5,5; 9; 13 gramų svorio). Lapeliai — sidabro arba aukso spalvos, su spalvotais taškučiais (,,Comet decored“) arba be jų. Žemiau kometų pasvarėlių ant ašelės dar mauna­mas skaidrus raudonas karoliukas. Jo fun­kcija dvejopa — vilioti žuvis ir padidinti atstumą nuo lapelio pakabinimo taško ir trišakio. Kadangi kometa plaukta kiek gi­liau nei aglija, ji labiau tinka žvejoti gi­lesniuose ežeruose ir upėse, taip pat ir gana srauniuose upeliuose. Žvejodamas lydekas, nepastebėjau, kad kometos būtų pranašesnės už kitus mepsus, tuo tarpu ešeriai tikrai mielai griebia geltonas ko­metas. Labai neblogai kimba lydekos ant kometų su žuvyte. Iš minkštos gumos pa­gaminta žuvytė su viduje įtaisytais kabliukais net ir ant rašomojo stalo atrodo kaip tikra. Šių kometų pasvarėlis, taip pat kaip ir „Aglia TW“, yra nusukamas, tad žuvytę, reikalui prispyrus, galima pa­dovanoti žmonai vietoj segės, o ant bliz­gės uždėti paprastą trišakį (ta pačia pro­ga: jei žmona labai mėgsta auskarus, o juo labiau namuose yra paaugusių duk­rų, mepsus reikia rūpestingai slėpti kur tai matyta — iš blizgių auskarus, iš auskarų blizges — kas kita).

Kad blizgės spalva yra labai svarbus dalykas, rodo dar vienas, bene garsiau­sias iš mepsų, „Mepps comet black fury“. „Juodoji furija“ — taip blizgę galėjo pa­vadinti tik didelės žūklės poetas. Ši bliz­gė nuo paprastos kometos skiriasi tik la­pelio spalva, jo išmarginimu ir aukso spal­vos trišakiu. Labiausiai paplitę iš abiejų pusių juodi blizgių lapeliai su geltonais taškučiais išorinėje pusėje. Tačiau gami­nami ir sidabro bei aukso spalvos lapeliai, ant kurių priklijuota juoda, geltonais ar­ba raudonais taškučiais išmarginta plėvelė. Man arčiau širdies — pirmieji, „Mepps black fūry“ gaminami keturių dydžių (0—3 numerių, atitinkamai 2,35, 2,5, 4, 5 gramų svorio). Kokių tik pagiriamųjų epitetų ne­prigalvota juodajai furijai! Tai ir „pasau­lio geriausioji“, ir „žvejų misterija“, ir „visų laikų geriausioji“. Ar tikrai ji to­kia stebuklinga? Iš savo patyrimo gailu pasakyti, kad poskaidriame ir skaidriame vandenyje upėtakiai, kiršliai, šapalai juo­dąją furiją griebia gerokai dažniau nei kitus mepsus. Ši blizgė man atnešė ne vieną kovos su kilograminiais upėtakiais minutę, tik per ją gulėjau aukštielninkas pakrantės pievoje, taip ir nesupratęs, ko­kia didžiulė žuvis vienu mostu galėjo nu­traukti, rodos, nesilpną valą? Mažosios „Black fury“ skaidriame vandenyje atro­do lyg nuostabus vandens drugeliai — nei pačiam ima noras pulti juos gaudyti. Tre­čio numerio blizgutėmis neretai susigundydavo ir lydekos bei ešeriai didesnėse mūsų upėse. Tačiau būdavo dienų, kai ir šis mepsas nieko nesudomindavo. Ką da­rysi   nėra vaisto nuo visų ligų.

Marius Butkevičius

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žvejybai

Kaip parinkti galvakablį?

Turbūt ne kartą kiekvienam spiningautojui teko atsidurti situacijoje, kai kolegai kimba, o

Vardinės blizgės

Vienos blizgės pritaikytos gaudyti žuvis specifinėmis sąlygoms, o jų modifikacijos dažniausiai naudojamos

Voblerių karta

Klasikinis vobleris – žuvytės arba verpstės formos masalas, imituojantis realų atitikmenį gamtoje
Pakilti į Viršų