Menturdumblainiai

in Mokslas

Meškeriotojai, paežerių gyventojai žino, kad apie vidurvasarį ir vėliau, kai nurimsta vanduo, ežeruose galima pamatyti sa­votiškų augalų sąžalynų. Sekliose vietose jie nukloja dugną panašiai kaip miško dir­vą samanų paklotė, o gilesnėse — sudaro tankius brūzgynus. Juose vieni vandens gyvūnai nuo priešų slepiasi, kiti — minta šių sąžalynų augalais. Tokių vejų ir brūz­gynų augalai gana įvairūs, bet didumą jų paprastai sudaro menturdumblainiai (maurabragainiai). Vienų rūšių jie tesiekia ke­letą centimetrų aukščio, kitų — išauga iki pusmetrio, kariais net per metrą aukščio. Menturdumblainių būna liaunų ir lanks­čių, balzganai žalsvų arba žalių ir pastiru­sių, tartum sustingusių, gelsvai žalsvų, dažnai paraudusiomis viršūnėmis.

Geriau įsižiūrėjus į šių augalų sandarą, nesunku įsitikinti, kad visi jie kažkuo pa­našūs. Menturdumbiainių stiebas sudarytas iš bamblių ir tarpubamblių. Iš bamblių atsi­šakoja taisyklingi šoninių šakučių mentu­riai, todėl šie augalai primena asiūklius. Ištraukti iš vandens menturdumblainiai stipriai ir savotiškai kvepia, iš­džiovinti — praranda kvapą, dauguma pa­sidaro labai trapūs, mat prisigėrę kalkių.

Tarp žmonių paplitęs pavadinimas „mau­rai”. Šio žodžio reikšmė nėra aiškiai api­brėžta. Neretai maurai — tai paviršiuje plūduriuojantys smulkūs augalai (botanikų vadinami plūdenomis), kurie vasarą kūdrų ar tvenkinių vandens paviršių aptraukia vientisu žaliu aptraukalu. Dažniau maurai – tai bet kokia žalia, susiraizgiusi, van­dens telkinio dugne augančių arba į pa­viršių iškylančių augalų masė. Ši sąvoka apima ir menturdumblainius. Žuvinto paežerės gyventojai juos vadina samanomis. Botanikams menturdumblainiai — tai tam tikrų dumblių grupė. Jų vyraujanti gentis lotyniškai vadinama Chara. J. Fedaravičius šią gentį lietuviškai pavadino vandenyčia, J. Pabrėža — šaltinute, L. Ivinskis — graudele, P. Matulionis — maurabragiu. (Botanikai vartoja pastarąjį terminą.) Lie­tuvos vandens telkiniuose auga dar men­turdumblio (Nitella), maurašakio (Nitellopsis), rečiau kitų genčių menturdumblainiai.

Maurabragio genties dumbliai prisitvir­tina prie grunto panašiomis į šakneles, la­bai laibomis, bespalvėmis, iš vienos eilės ląstelių sudarytomis šakotomis ataugomis rizoidais. Virš grunto iškyla stiebas, kuris dvišakai šakojasi į keletą atšakų. Šios sudarytos iš bamblių ir tarpubamblių. Iš bamblių menturiškai atsišakoja po 6 – 10 šoninių šakučių, sąlygiškai vadinamų ,,lapais” (turi chlorofilo). „Lapas” ir suda­rytas iš keleto bamblių bei tarpubamblių. Iš „lapo” bamblių dažniausiai išauga men­turiai smulkių ir paprastai skirtingo ilgio „lapelių”.

Maurabragio stiebo tarpubambliai pap­rastai sudaryti iš vienos ilgos cilindriškos Maurabragio stiebo dalis su dviem  centrinės ląstelės ir iš kelių — keliolikos ja gaubiančių, taip pat cilindriškų, bei laibesnių ląstelių. Jos supa centrinę ląstelę vienu sluoksniu ir sudaro lyg stiebu žievę. Kur žievinės ląstelės susijungia galais, išauga pavienių arba puokštėmis dygliukų. Dėl jų maurabragių stie­bas būna šiurkštus. Stiebas bet jo atša­kos auga visą laiką ilgyn. Viršūnlnė ląs­telė dalijasi horizontaliai į dvi ląsteles. Kiekvieną kartą iš apatinės ląstelės susi­daro po bamblį ir tarpubamblį, o viršuti­nė vėl dalijasi į dvi.

Menturdumblio, maurašakio ir kitų men-turdumblainių sandara dar paprastesnė. Jų tarpubambliai be žievinių ląstelių, sudary­ti tik iš vienos ligos ląstelės. Respublikos vandens telkiniuose gyvena tik viena maurašakio genties rūšis — žvaigždėtasis maurašakis (Nitellopsis obtusa). Tai liaunas, mažai kalkių prisigėręs, ilgyn ištįsęs au­galas (metro aukščio ir aukštesnis). Jo vamzdiški tarpubambliai keliolikos centi­metrų. Dar ilgesni už juos „lapai”, sūdaryti dažniausiai iš dviejų trijų vienaląsčių cilindriškų narvelių. Maurašakis auga paprastai giliau negu kiti menturdumblainiai. Ežeruose kartais jis aptinka­mas 11 — 13 metrų giliuose. Dauginasi vegetatyviškai balsvais žvaigždiškais gumbeliais. Išrovus augalą iš dumblo, juos galima beveik visada pamatyti lyg suver­tus ant siūliškų apatinės stiebo dalies ataugų. Kai kurių rūšių menturdumblainiai ant rizoidų išaugina smulkių, plika akimi gerai matomų, krakmolo pilnų gumbelių. Iš jų kitais metais vystosi nau­ji augalai.

Menturdumblainiai, kaip ir daugelis ki­tų dumblių, dar gali daugintis vegetatyviškai iš paskirų dalių. Kai nuo stiebo atitrūksta arba nutraukiama jo dalis su vienu arba keletu bamblių, iš šių regeneruoja naujas augalas.

Įdomiausi menturdumblainių lytinio dau­ginimosi organai. Tokių nėra jokioje ki­toje dumblių grupėje. Jie stambūs (iki milimetro skersmens), kai kurių rūšių spalvoti (raudoni, rausvi, oranžiniai), pri­segti prie ,,lapų” tarpubamblių. Linėjaus laikais (XVIII amžiuje), kai dar nebuvo aptiktas dumblių ir kitų žemesniųjų auga­lų lytinis dauginimasis, menturdumblainiai buvo priskirti prie žiedinių augalų. Tada manyta, kad menturdumblainių oogonės ir anteridžiai — skir­tingų lyčių žiedai. Dabar žinoma, kad oogonė sudaryta iš kiaušialąstės ir ja įvi­jai gaubiančių kelių ląstelių, kurios viršū­nėje baigiasi vienaląstėmis ar dviląstėmis ataugėlėmis, sudarančiomis vainiką. Anteridis panašus į kamuoliuką. Jis su­darytas iš aštuonių išgaubtų skydelių, su­augusių kraštais. Šio organo viduje iš skydelių išaugusiose galvutėse pasigamina spermatozoidų. Jų anteridyje būna apie 20 — 50 tūkstančių. Menturdumblainių sper­matozoidai skiriasi nuo kitų dumblių, mat spirališkai susisukę, su dviem ilgais žiuželiais. Dėl to jie šiek tiek panašūs į kai kurių samanų spermatozoidus.

Menturdumblainiais domėjosi jau Vil­niaus universiteto botanikai S. Jundzilas, J. Jundzilas ir S. Gorskis, kuris buvo iš­leidęs šių dumblių ir kitų vandens auga­lų atlasą. Tačiau beveik visa to atlaso lai­da žuvo, išliko tik jo fragmentai (Kroku­voje) ir dalis S. Gorsklo surinkto herbaro.

Atlikus 1966—1969 metais menturdumb­lainių inventorizaciją (I. Tralnauskaitė), paaiškėjo, kad Lietuvoje jų aptikta apie 30 rūšių, įskaitant ir anksčiau literatūroje paskelbtas. (Vidurio Europoje rasta maž­daug 45 rūšys.)

Menturdumblainiai išplitę įvairiuose vandens telkiniuose, ežeruose, tvenkiniuose, balose, grioviuose. Kai ku­rių rūšių menturdumblainiai kvadratinia­me metre produkuoja (kilogramais) 5,5 — 19,5 žaliosios arba 4 — 13 sausosios masės. Bodeno ežero (Vokietija) pakrančių gyvento­jai naudodavę šiuos dumblius daržams tręšti. Anksčiau ir Lietuvoje (pavyzdžiui, Ignalinos rajone) paežerių ūkininkai maurabragiais tręšdavę dirvas.

Menturdumblainiai mineralinių medžia­gų sukaupia daugiau negu kiti mūsų van­dens augalai. Jų šiuose dumbliuose prik­lausomai nuo rūšies būna 23 — 46 procen­tai sausosios masės. Ypač daug juose kal­cio karbonato. Šis vandenyje netirpus jun­ginys, dumbliams sudūlėjus, kaupiasi dug­ne. Ilgainiui čia susidaro stori karbonatų, dažnai vadinamų ežerine kreida, klodai. Juos formuoja ir kiti vandens organizmai, bet nemažai prie to prisideda menturdumb­lainiai. Gyvus šiuos dumblius noriai lesa vandens paukščiai. Jauniems upiniams vė­žiams — tai pagrindinis maistas. Aklima- tizuotos Lietuvos vandens telkiniuose augalėdės žuvies — baltojo amūro — di­desniąją raciono dalį sudaro taip pat men­turdumblainiai. Šie dumbliai vandens fau­nai naudingi tuo, kad, be kalcio, dar turi B grupės bei kitų vitaminų, amino rūgščių.

Menturdumblainiai — labai parankus tyrimo objektas augalų fiziologams ir bio­chemikams. Jų ląstelės didesnės — kelių, keliolikos, kartais net iki 40 centimetrų ilgio ir 1 —1,2 milimetro skersmens. Dide­li ir ląstelės organoidai, lengvai prieina­mi tirti mikroskopu. Į tokias ląsteles leng­va įmontuoti elektrodus ir sekti jų būklę, įleisti cheminių junginių ir tirti įvairius procesus. Jaunose menturdumblainių ląs­telėse lengvai matyti, kaip juda protoplazma.  Išaiškinta, kad mentur­dumblainiai jautriai reaguoja į vandens užteršimą pesticidais. Pagal tai, kaip kinta jų ląstelės membranos potencialas, galima nustatyti vandens užterštumą pes­ticidais „ekspres” metodu (A. Žiliuko dar­bai). Be to, nustatyta, kad menturdumblai­niai sugeba įsavinti ir kaupti stroncį, cezį, cerį, rutenį.

 

Antanas Minkevičius

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.