Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Mėnesio žuvys – spalis

in Žuvys

Šaltais rytais pievose kai kada po ko­jomis jau gurgžda gruodukas ir balta šarma kitąkart nedingsta lig vėlyvų pus­ryčių. Prieš daug metų tokią saulėtą, bet vėsią spalio dieną su bičiuliu nulė­kėm prie gražiosios Asvejos. Didelių vilčių tądien į žūklę nedėjome. Vylėmės gražiai praleisti dieną gražiausiais raštais išaustoje rudens gamtoje.

Ir vis dėlto laimikiai prašoko visas viltis. Bičiulis sugavo be trupučio pus­antro kilogramo svėrusį ešerį ir dvi gražias lydekaites. Mano laimikis — devynių kilogramų lydeka. Šio savo prieš dvidešimt metų pasiekto rekordo man nepavyko sumušti ir po šiai die­nai. Gal todėl kasmet vis laukiu spalio, vildamasis, kad dar kartą sugrįš ta die­na… Visiems patarčiau spalį dar nepa­džiauti meškerių, nes auksinis ruduo ža­da daug gražių laimikių.

Lydeka. Ežeruose daug žuvų jau pasitraukė į gilumą, o lydekos šiuo me­tu dar dažnai tūno pakraščiuose, prie žolių, kur jos medžioja varles ir van­denines žiurkes. Ta didžioji lydeka, ku­rią ištraukiau Asvejoje, taip pat užki­bo visai netoli žolių (blizgė buvo dido­ka, besivartanti, visa balta) apie pen­kioliktą valandą. Žinoma, nemaža lyde­kų pasitraukė į daubas, sietuvas ir čia jų galima sugauti ne tik spiningu ar velke, bet ir žiemine blizgute. Spiningaujant ir velkiuojant patartina rišti di­dėlesnes blizges ar voblerius nei vasarą, ypač žvejo­jant gilumoje. Blizgė — šviesių atspal­vių, velkama arčiau dugno. Rudenį ly­dekos, kaip ir kitos žuvys, vienodai kim­ba beveik visą dieną. Tik vakarop ki­bimas pastebimai susilpnėja.

Ešerys. Gerai kimba visą mėnesį. Po pirmųjų šalnų ešeriai patraukė į gi­lumą ir susimetė į daubas, iš kur jie kyla medžioti. Šalia duobių, sietuvų, kur kietas akmenuotas dugnas, jie da­bar ir gaudomi žieminėmis meškerėmis ir avižėlėmis, užneriant ant kabliuko uo­do trūklio lervą, slieką, musės lervą, dėlę, mažą žuvytę. Spiningaujant šiose vietose tinka šviesi besisukanti blizgu­tė, kurios kabliukas (geriau vienšakis ir dvišakis, negu trišakis) paslėptas rau­donų siūlų kuokšte.

Starkis. Pirmoje mėnesio pusėje dar gerai kimba, o antroje — silpnai. Ežeruose gaudomi tik gilumoje, kur kie­tas smėlio ir žvirgždo dugnas, bet kur ne visai skaidrus vanduo. Geriausia gau­dyti spiningu. Blizgės — šviesios, pail­gos 5—8 centimetrų ilgio. Gaudant dugnine meškere, skrituliais, rudenį masalas — pūgžlys, kuojikė, karosiukas, gružlys — turi plū­duriuoti 60—70 centimetrų nuo dugno. Rudenį masalu galima imti ir didelėsnes žuvytes, negu vasarą. Blizgiaujama prie pat dugno. Kai kada starkis grie­bia ramiai vandenyje kabančią blizgę. Upėse (sietuvose, duburiuose, prie skar­džių, akmenų, nuskendusių medžių, že­miau užtvankų) starkiai dar ir dabar gaudomi plūdinėmis ir dugninėmis meškerėmis, masalui vartojant gyvas ir ne­gyvas žuvytes. Geriausiai tinka vienšaklai 6,5—12 numerio kabliukai, nors vnaudojami ir 5—7 numerio dvišakiai bei tokio pat numerio trišakiai.

Vėgėlė. Jeigu rugsėjį vėgėlės dar tik smaginosi, tai spalį jos kimba ypač gerai. Žinoma, šios žuvys intensyviai medžioja naktį, bet patyrę meškerioto­jai susigauna jų ir dieną. Meškerioja­mos dugninėmis. Ieškoma prie statesniu krantų, kur yra urvų, kerplėšų, stambių akmenų, tose vietose, kur trykšta šalti­niai ir kur molio dugnas. Masalas — varlė, mėsa, vištų žarnos, žuvelė (ypač pūgžlys) ar jos gabaliukas, labai stam­būs sliekai. Be abejo, daugiausia džiaugsmo vėgėlės dabar atneša mūsų pamario žvejams. Gaudant vėgėles, pa­tartina vartoti 10—14 numerių vienšakius kabliukus.

Ūsorius. Taip pat dar gerai kim­ba. Gaudomi dugninėmis ir palaidynėmis meškerėmis, geriausiai iš valties. Ir da­bar, kaip vasarą, meškeriojami pagrin­dinėje srovėje, taip pat prie duobių, kur akmenuotas dugnas. Ypač mėgsta vietas prie tiltų, prieplaukų, užtvankų. Masalas — sliekai, dėlės, vingiliai, vabz­džių lervos, olandiškas sūris, varlytės. Būtina gausiai jaukinti tuo pačiu sūriu ar sliekais.

Kiršlys. Muselinės meškerės mė­gėjai gali džiaugtis — kiršliai dabar gerai kimba. Saulėtomis, šiltomis die­nomis dar jie „žaidžia“ paviršiuje, bet ypač gerai kimba ūkanotomis dienomis, pučiant silpnam vėjeliui prieš upės tėk­mę. Nors kiršlius dažniausiai viliojame dirbtinėmis muselėmis, bet, kaip buvo rašyta praėjusi kartą, nereikia pamiršti ir žiogo, taip pat musės. Ne­skaidriame vandenyje galima vilioti kiršlius ir palaidyne meškere.

Strepetys. Beviliodami kiršlius, muselininkai dažnai sugauna vikrųjį strepetį. Būreliai strepečių plaukioja že­miau slenksčių pagrindinėje srovėje, kur smėlio ar smulkaus žvirgždo nusė­tas dugnas. Strepečiai gerai kimba visą mėnesį. Masalai tokie pat kaip ir kirš­liams.

Kuoja. Kimba prasčiau, negu rug­sėjį, nors mėnesio pirmoje pusėje gra­žių kuojų ežeruose galima sugauti avi­žėlėmis, o upėse plūdinėmis meškerė­mis, prieš tai gerai pajaukinus sliekais, duonos trupiniais, išspaudomis, šutintais grūdais, vabzdžių lervomis. Rudenį ge­riau tinka gyvulinės kilmės masalas: sliekai, vabzdžių lervos. Ežeruose ieš­koma toliau nuo kranto, 4—6 metrų gylyje, nors galima sugauti ir daug seklesnėse vietose.

Karšis, plakis. Karšiai kimba prastai. Būna atvejų, kad viliojant kuo­jas užkimba ir karšis, bet tai galima vadinti atsitiktinumu. Karšis dažniau ima slieką, negu uodo trūklio lervą.

Šiuo metu daug geriau kimba plakiai. Gaudomi, kaip ir kuojos, ta pačia avi­žėle ar plūdine meškere, o upėse palaidyne iš valties. Gausiai maitinant, jų galima prisivilioti prie pat valties.

Spalio mėnesį dar gerai kimba pūgžliai. Tačiau šių žuvų ir be di­desnio mokslo galima susigauti, Jeigu tik užtinkamos jų vietos. Masalas — kaip ir kuojoms. Spalį meškeriotoją dar kai kada gali nudžiuginti ir šapalas, salatis, meknė, lynas, karpis ir netgi šamas. Svarbu, kokie bus orai ir kokie išmanūs mes būsime.

Dar kartą norime pridurti, kad upėse prasidėjo šlakių ir lašišų nerštas. Budė­kime ir saugokime jų ramybę.

Pranas Miglinas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų