Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Mėnesio žuvys. Rugsėjis

in Žuvys

Dosnia ranka gamta dalina žmonėms savo gėrybes. Nešykšti gerų laimikių rugsėjo dienos meškeriotojui ir mūsų ežerai, upės. Gerai kimbančių žuvų sąrašas ne trumpesnis kaip ir rugpjūtį.

Ešerys. Gerai kimba visą mėnesį. Ežeruose didesnių ešerių ieškoma tolėliau nuo kranto, prie sėklių ir duburių, ypač tose vietose, kur dugnas akmenuotas, maždaug keturių-šešių metru gylyje, o upėse — kur silpna srovė, užtakiuose, įlankose, prie upelių žiočių. Nemažų ešerių galima sugauti plūdine meškere, vartojant masalui stambius sliekus, vabzdžių lervas, šoniplaukas, dėles, žuvytes. Smagu eše­rius žvejoti ir spiningu bei velke. Bliz­gutės — besisukančios, kurių visas kabliukas paslėptas raudonų siūlų kuokšte. Tačiau dabar daug meške­riotojų pirmenybę atiduoda avižėlei ir neigi žieminei blizgutei. Avižėlės — šratelio formos, kabliukai 5—3 nume­rių, su pailgintu smaigalėliu, ant ku­rio užveriamas sliekas ar uodo trūk­lio lerva. Avižėlės kol kas gali būti ir didesnės, kaip ir blizgutės.

Lydeka. Taip pat gerai kimba ir toliau nuo krašto, prie sėklių ir netoli žolių, kur jos jau atplaukta pa­smaguriauti varlytėmis. Todėl čia jų galima sugauti tvirta plūdine ir dug­nine meškere, užnėrus ant stambaus kabliuko varlyte ar žuvelę. Vis dėlto smagiausia dabar lydekas gaudyti spiningu.

Iš karpinių žuvų šį mėnesį ypač ge­rai kimba gružliai, karšiai, kuojos, lynai, plakiai, salačiai, strepečiai, ūso­riai.

Karšis. Pats gerasis karšių ki­bimas trunka iki mėnesio vidurio, o nusistovėjus šiltam orui — visą mėnesi. Tačiau karšių ieškoma toliau nuo kranto. Žvejojama 1—6 metrų gylyje, plūdine ir dugnine meškerėmis, taip pat avižėle. Masalui vėl gerai tinka stambūs sliekai, o meškeriojant avi­žėle — uodo trūklio lervos. Daug di­desnės sėkmės galima tikėtis karšius gausiai jaukinant šutintais žirniais, bul­vėmis, kvietine tešla, išspaudomis, duona, stambiomis kruopomis. Jaukinama ir iš vakaro, ir meškeriojant. Nors geriau kimba rytais, bet dabar karšių galima susigauti bet kuriuo dienos metu

Kuoja. Taip pat kimba visą dieną, bet nepamirštant gerai pajau­kinti kapotais sliekais, uodo trūklio lervomis, duonos trupiniais, kruopo­mis, varške. Didesnė sėkmė ežeruose lydi tuos meškeriotojus, kurie žvejoja avižėlėmis tose pačiose vietose, kur meškeriojami ir karšiai, nors kuojų vis dar galima susigauti ir mažesniame gylyje, netoli žolių. Meškeriodami avi­žėlėmis, pasirinkime jų ko mažesnių. Valas — plonas, 0,15 milimetro skers­mens, kabliukai — mažyčiai, 2,5—4 numerių.

Lynas. Daug geriau kimba dar pirmoje mėnesio pusėje. Meškerioja­ma tose vietose, kur daug dumblo, prie žolių ir tarp žolių, kur neužžėlusio vandens akyse gausiai jaukinamas sliekais, vabzdžių lervomis, tešla, šu­tintomis bulvėmis, išspaudomis. Pa­tartina jauką paskaninti sutrintais kanapių grūdais. Masalas — sliekai, uodo trūklio lervos, dėlės, tešlos gurvuoliukas. Lvnas dažnausiai maitinasi rytais ir pavakariais. Masalas turi kyboti prie pat dugno. Kur mažiau dumb­lo, o daugiau šlyno, masalą geriausiai guldyti ant dugno. Valas — 0,3, pava­dėlis — 0,2 milimetro skersmens, kabliukai — 5—8,5 numerio.

Plakis. Plakių šiuo metu su­gaunama daug daugiau negu karšių, nors meškeriojama tose pačiose vieto­se, tais pačiaisįrankiais ir tais pačiais masalais. Plakių dar daug galima su­sigauti upėse, meškeriojant iš valties palaidyne meškere, maždaug dviejų metrų gylyje, kur rami, nestipri srovė. Gausiai jaukinant uodo trūklio lervomis, sliekais, sumaišytais su mo­liu ar šlynu, plakių galima prisivilioti prie pat valties. Masalas turi plaukti 3—10 centimetrų pakilęs nuo dugno. Kai kurie žvejai nemėgsta gaudyti šios žuvies, nes jų mėsa labai kaulėta. Tačiau neturime pamiršti, kad žuvie­nei plakis yra tiesiog nepakeičiama žuvis ir čia su ja mažai kitų žuvų gali susilyginti.

Salatis. Ši žuvis daugelio meš­keriotojų mėgstama jau vien todėl, kad ji geriausiai kimba vidudieniais, kai daug kitų žuvų šiuo metu eina „pogulio“. Kaip ir vasarą, salatis gerai griebia devoną, nors dabar, rudenį, jis sėkmingai gaudomas mažylėmis uni­versaliomis blizgutėmis. Be to, salačiai šiuo metu jau laikosi kiek gilėliau, o kai kada blizgutę griebia net prie pat dugno.

Strepetys. Sakoma, kad strepe­čių metas kaip tik prasideda nuo rug­pjūčio pabaigos ir trunka iki vėlyvo rudens. Dideliais būreliais strepečiai plaukioja upėse žemiau slenksčių, kur stiproka srovė ir švarus smėlio, žvy­ro dugnas, maždaug 1—2 metrų gy­lyje Geriausia gaudyti iš valties palaidyne meškere, arba nuo kranto museline. Kabliukas — 3,5—5 nume­rių, valas 0,15—0,2 milimetro skers­mens. Masalas, gaudant palaidyne,
slieko gabaliukas, uodo trūklio ar musės lerva, gaudant museline, — vabzdžiai, ypač žiogai, taip pat mažos dirbtinės muselės.

Meknė. Ypač antroje mėnesio pusėje kimba daug prasčiau, negu rugpjūtį. Didesnė sėkmė lydi upių žvejus, meškeriojan­čius palaidynėmis ir dugninėmis meš­kerėmis, rudenį meknėms vėl geriau­sias masalas — sliekai ir uodo trūk­lio lervos. Patari Ina gausiai jaukinti tešla, duona, sliekais. Meškeriojama ramioje srovėje, kur molio ir smėlio dugnas, 1,5—3 metrų gylyje, geriau­sia iki 10 valandos ryto ir pavakary.

Geriau, negu meknės, kimba šapalai. Šapalų gaudymas plačiai aprašytas. Nesikartodamas norėčiau tik pridurti, kad rudenį šapalams, be visokių vabz­džių, labai geras masalas kopūstinio baltuko lerva. Šiltomis dienomis dar neblogai kimba ir raudės.

Kiršlys. Rugsėjį vėl prasidėto kiršlių sezonas. Tačiau dabar jie gau­domi tik muselinėmis meškerėmis di­desnėse upėse. Muselės — jau ne to­kių ryškių spalvų, nors nereikia pa­miršti ir žiogo.

Rudenį į kai kurias mūsų upes nerš­ti atplaukia lašišos ir šlakiai. Neršti pasirengę ir margieji upėtakiai.

Pranas Vėjalis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų