Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Medžioklė su prijaukintu hepardu

in Medžioklės taktika

Persijos karaliai ir Indijos radžos visuomet laikydavo savo medžioklėms prijaukintus hepardus). Reikia pastebėti, kad tas grobuonis pagauna savo auką — mažas antilopes — me­džiodamas jas. Susekęs besiganančią bandą, he­pardas retai gali pulti ją iš pasalų, nes antilo­pės dar iš tolo užuodžia žvėrį ir ima bėgti. Pa­prastai hepardas vejasi kokį nors atskirą gyvulį, kurį ir pagauna dažnai tiktai po ilgo persekioji­mo. To grobonies sugebėjimu pasinaudota dar tolimais nuo mūsų praeities laikais, kada ir im­ta medžioti su prijaukintais hepardais. Tačiau nelaisvėje auginto hepardo išmokyti medžioti ne­galima, todėl jie ir netinka medžioklei: jie negali sugauti grobio. Tenka gaudyti suaugę grobuonys ir prijaukinti jie. Rediardas Kiplingas pasa­koja, kaip vyksta tas įdomus ir labai savotiškas prijaukinimas.

Čita, arba hepardas, kaip ir kitos katės, — pasakoja jis, — turi paprotį valyti savo nagus, trindamas juos į žievę, ir turi tam kokį nors ypatingai pamėgtą medį. Vietos gyventojai me­džiotojai suieško tokį medį, nepastebimai ištiesia po juo tinklą ir laukia, kol atėjusi Čita susipai­nios jame. Tuomet žvėrį suriša ir veža namo.

Paskui imamas jis mokyti. Iš visų pusių apvynioja žvėrį stora virve ir pririša prie geleži­nės lazdos arba žiedo, o galvą apriša taip, kad kliudytų jam matyti.

Sargai, jų žmonos ir vaikai padaro Čitą nuolankią badu ir nemiga. Žvėrį nusuka galva į gatvę ir keletą kartų per dieną ilgai sargai nu­duoda, kad puola jį mosuodami marškomis, laz­domis ir kitais daiktais.

Su juo kalbama be pertraukos; ir moteriš­kas kalbėjimas laikomas geriausia priemone ne­duoti užmigti hepardui. Nėra būtybės, kuri ga­lėtų pasipriešinti badui, nebuvimui miego ir mo­teriškam plepėjimui. Nelaimingasis žvėris daros pri­jaukintas iki nužeminimo. Kartais jį vedžioja pasivaikščioti, t. y. tiesiai keturi žmonės tempia jį virvėmis į gatves, kupinas žmonių, ir po tur­gavietes. Vėliau, kai prijaukinimas baigtas visai, Čita miega savo sargo patale ir dažnai žvėris ir žmogus susivynioja į vieną antklodę.

Kartą anksti rytą aš mačiau, — pasakoja toliau Rediardas Kiplingas, — kaip hepardas tupėjo ant patalo; pusiau užklotas raudona antklode, su nuslinkusia ant šono raudona kepuraite, jis buvo panašus į seną poną su naktine kepure, ne vi­sai dar nubudusį ir žiovaujantį, lyg nesiryžtantį, ar jam keltis ar apsiversti ant kito šono ir dar knarkti…

Indijos antilopė, sasi arba induso harna, ku­rią labiausiai ir medžioja su Čita, sutinkama be­veik visose Indijos vietose. Tas gražus gyvulys yra maždaug metro aukštumo; visiškai išsivystęs jis yra spindinčios juodos spalvos, be šviesiai rudos dėmės kaklo apačioje ir kelių tokių pat dėmių ant snukio. Patinas turi spyruoklės pavi­dalo beveik iki galo žieduotus ragus, ilgumo maždaug trijų ketvirtadalių metro. Pataitės yra be ragų.

Tos antilopės sutinkamos dar ir dabar di­džiulėmis bandomis. Išsigandusios jos daug kar­tų aukštai pašoka vietoje, o paskui jau ima bėg­ti. Tie pašokimai, primeną ožkiuko pašokimus, buvo pagrindu angliškam gyvulio pavadinimui: „juodas ožys” (blek-bok). Jų bėgimo greitumas nuostabus: vikriausias šuo retai gali jas pasivyti. Tačiau gerai dresuoti hepardai sugauna blek-bo-kus be ypatingo sunkumo.

Žinomas keliautojas Bekkeris taip aprašo vieną medžioklę su hepardu. „Medžioklė prasi­dėjo, — pasakoja jis, — nuo antilopės, kuri bu­vo maždaug už 100 metrų nuo jų. Tai buvo puiki regykla: antilopė bėgo, vejama hepardo, lėkusio kaip strėlė, paleidusio pavėjui savo pla­čią uodegą. Jie prabėgo apie 200 metrų, kai mes pasileidome visu greitumu, kokį galėjo tu­rėti mūsų arkliai. Aš niekuomet nesu matęs nieko panašu į antilopės ir hepardo greitumą. Vaizdas buvo nuostabus! Hepardas didino savo greitumą, o antilopė dėjo visą savo raumenų jėgą į tą paskutinį lemiamą bėgimą.

Staiga, prabėgus 250 metrų, antilopė smarkiai pasuko atgal, ir hepardas, ją vydamasis, labai atsiliko. Bet jis greitai pradėjo ją vėl pasivyti.

Antilopė padarė antrą pasisukimą, bet he­pardas sustojo, greitai pasisuko, didžiuliu pašo­kimu šoko ant antilopės ir drauge su ja nuvirto ant žemės. Lenktynės ėjo maždaug per 600 metrų. Tos medžioklės reginys buvo vertas kelionės į In­diją“.

Dabartiniu laiku, sprendžiant iš medžioklės, padarytos seniau buvusiam Vokietijos karaliaus įpėdiniui viešint Indijoje, medžioklės pasiruošimai ir aplinkybės net daug įdomesnės ir vaizdingesnės, negu ji pati.

Pavyzdžiui, paskirtą medžioklei dieną buvęs Vokietijos sosto įpėdinis ir visi jos dalyviai ar­kliais išjojo iš Haiderabado, arti kurio turėjo įvykti medžioklė. Medžioklėj buvo trys prijau­kintos Čitos, kurios buvo vežimėliuose, pakinky­tuose jaučiais. Kiekvienas žvėris buvo apdeng­tas puikiu apklotu, o akys užrištos. Apie kaklą apvyniota grandinė, kuria žvėris buvo pririštas prie vežimėlio.

Harnos nesibijo vežimėlio, todėl jie buvo paleisti priekin, o paskui juos, kai kuriuo atstu­mu, sekė raiteliai. Netrukus tolumoje pavyko pastebėti gana didelė antilopių banda, — ir ve­žimėliai su hepardais buvo sustabdyti. Nuo viena iš grobuonių nuimtas aprišimas ir atleista gran­dinė. Čita greitai nušoko nuo vežimėlio ir, pa­stebėjusi antilopes, didžiuliais šuoliais puolė jas.

Jos taip pat pastebėjo priešą: padariusios keletą apsisukimų ore, antilopės skubiai ėmė bėgti lyguma. Bet buvo jau vėlu: hepardas grei­tai prišoko prie vieno „ožio“, užšoko jam ant nugaros ir perkando kaklo nugarkaulį.

Nelaiminga antilopė tuojau pat krito, o he­pardas ėmė godžiai laižyti bėgantį iš žaizdos šil­tą gyvulio kraują.

Leonas Vitkauskas “Medžiotojas” Nr. 5, 1929 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžioklės taktika

Zuikių medžioklė

Zuikiai medžiojami įvairiais būdais, bet čia norime aprašyti tik tris varymo būdus.

Medžioklė su “krikšte”

Tarp kitų šios medžio­klės būdų noriu paminėti Rusijos medžioklės bū­dą, kurį vadina

Šaudymo menas

Medžioklinis šaudymas pagrindinai skirstomas į dvi grupes: a) stacio­narinis šaudymas su šratais

Ar lanko žverys urvą

Yra paprastas būdas, kaip nustatyti, ar lanko žvėrys urvą. Skersai urvo įėjimo
Pakilti į Viršų