IMG 0879 LM web 800w - Medžioklė... su fotoaparatu

Medžioklė… su fotoaparatu

in Fotografavimas

Pateikiame 1932 metais publikuotą straipsnį žurnale „Mūsų girios“. Vadovautis čia pateikiamais patarimais ne tik, kad ne etiška, tačiau tai visiškas nusikaltimas prieš pačią gamtą, tad net nemanykite to daryti. Publikuojame jį grynai akiračiau praplėsti, pasidžiaugti, kaip kito žmogaus supratimas beveik per 100 metų.


Kai kalbama apie medžioklę, sunku įsivaizduoti, kad mūsų lai­kais galėtų medžioti kitaip, kaip su šaunamuoju ginklu. Tačiau yra nemaža žmonių, kurie „medžioja“ su foto aparatu — fotografuoja miško paukščius ir žvėris. Ir jie teigia, kad tokia medžioklė esanti nemažiau įdomi, kaip toji, kurios tikslas gauti ne paukščio ar gyvulio atvaizdą, bet jį patį.

„Miško gyventojų“ nuotraukas daryti sunku dėl to, kad čia rei­kalinga turėti daug kantrybės, laiko ir gerai pažinti norimo fotogra­fuoti gyvio gyvenimą ir įpročius. Yra žmonių, kurie teigia, kad tam, kas nemedžiotojas, neapsimoka ir pradėti paukščius ąr žvėris foto­grafuoti, nes tokiam žmogui greit įgristą sėdėti ištisomis valandomis slėptuvėje, laipioti po medžius ar šliaužioti ankstyvais rytmečiais rasotoje žolėje. Žinoma, tai kiek perdėta, bet iš tikrųjų norint pa­daryti gerų paukščių ar žvėrių nuotraukų, be techniškų žinių, reikia ir nemaža pasišventimo.

Kaip fotografuoti paukščius

Laukinius paukščius lengviausia fotografuoti šiais atvejais: jau­niklius lizde, senius, kai jie maitina jauniklius ir besimaitinančius arba pasisotinus „besiilsinčius“ paukštukus.

Lengviausia yra fotografuoti jauniklius lizde. Jei lizdas yra la­bai paslėptas tarp žolių ar krūmų ir dėl to reikia labai pakeisti aplinkumą, tokiu atveju geriau atsisakyti nuo nuotraukos, nes paša­linus dalį žolių ar krūmo paukščiukus lengvai rastų jų priešai. Ki­tais atvejais fotografuojant negalima laužyti kliudančių šakų. Jas reikia praskėtus ar palenkus pririšti, o padarius nuotrauką vėl grą­žinti į senąją padėtį. Fotografuoti lizdą kiek begalima iš arčiau. Jauniklių nebegalima fotografuoti, kada jie jau yra tokioje būklėje, jog gali šiek tiek paskristi, nes pa­matę žmogų skristų ir dažniausiai susižalotų arba nebegalėtų sugrįžti į lizdą.

Lesinančius jauniklius senius fotografuoti jau daug sunkiau. To­kiu atveju aparatą reikia paslėpti prie pat lizdo, o išjungti užraktą iš toli, pasinaudojant nuotoliniu pultu. Aparatą paslėpti 1—2 metru atstumu nuo lizdo, pridengiant medžių šakelėmis. Ryškiai nustatyti į lizdą ir pasislėpti tokioje vietoje, iš kur būtų gerai matyti lizdas. Jei šviesos sąlygos leidžia, užraktą nustatyti kiek galima trumpes­niam išlaikymui. Ilgiau apšviesti, kaip 1/25 sek., nepatartina, nes tikriausiai išeis neryški nuotrauka (paukštis su­judės).

Viską paruošus pasišalinti pusvalandžiui nuo lizdo, kad paukš­čiai nurimtų. Paskiau sugrįžti ir pasislėpti iš anksto parinktoje vie­toje, esančioje už keliolikos metrų, iš kur gerai matyti lizdas, ir laukti. Pamačius paukštį parskrendant, laikytis kuo ramiausiai („su­stingti“) ir kai sulaukiamas tinkamas momentas, pulto pagalba, nuspausti užrakto mygtuką. Padarius nuotrauką neiti tuoj pasiimti aparato, nes taip būtų išgąsdintas paukštis ir greit nebegrįžtų į lizdą, dėl ko jau­nikliai alktų. Aparatą atsiimti tada, kai senis išskrenda arba bent geram pusvalandžiui nuo nuotraukos padarymo praėjus.

Geriau fotografuoti, jei į lizdą tiesiog nepatenka saulės šviesa ir jis yra šešėly. Filtras nereikalingas, nes tokiais atvejais mėlynųjų šviesos spindulių maža tėra. Jauniklius su seniais drauge geriau fo­tografuoti, kai jie jau šiek tiek daugiau apauga plunksnomis.

Kiek sunkiau, kai reikia fotografuoti paukščius, kurie turi lizdus aukštai medžiuose, pavyzdžiui, genius, vanagus ir kt. Genius foto­grafuoti tik patogu tuo atžvilgiu, kad lizdus turi medžio skylėse ir nėra kliudančių šakų. Tokiais atvejais tenka įlipti į gretimais esantį medį ir ten pritvirtinti foto aparatą, kurį ryškiai nustatyti į lizdą, o paskiau išjungti užraktą stovint pasislėpus ant žemės ar sėdint kur toliau kitame medyje. Kad paukštis nebijotų aparato, reikia jį paslėpti tarp šakelių arba pripratinti paukštį prie jo su dirbtiniu apa­ratu. Padaroma juoda dėžutė, kurios priešakinėje dalyje prikalama blizganti skarda. Toks „aparatas“ įkeliamas į medį prieš paukščio, pvz., genio lizdą. Per keletą dienų jis prie jo pripranta ir tada ga­lima jį pakeisti tikru aparatu.

Kartais fotografuojama iš „slėptuvės“, įrengtos prie pat lizdo. Daroma šitaip: išardo maišą ir nudažo žaliai. Paskiau jį prismaigsto pilną pušų šakelių. Tokią uždangą atsineša prie medyje esančio paukščio lizdo. Ateina dviese. Vienas švilpimu išbaido paukštį, o antrasis įlipęs į gretimą medį stipriai pririša prie šakų tą uždangą ir sykiu pritvirtina medyje lentgalį sėdėti. Uždangos viduje padaro skylę foto aparato objektyvui. Taip įrengtą slėptuvę palieka keletui dienų, kad paukštis prie jos priprastų. Paskiau vėl ateina dviese. Vienas švilpavimu paukštį išbaido, o kitas tuo tarpu įlipa į slėptuvę, kur laukia iki paukštis grįš ir fotografuoja. Sutartu laiku draugas sugrįžta antru syk paukštį „išvylioti“, kad foto mėgėjas galėtų ne­pastebėtai išlipti.

Norint fotografuoti paukščius ne lizduose patariama kur pamiš­kėje netoli krūmų pabarstyti maisto: skruzdžių kiaušinėlių, kirmė­laičių. Čia pat įsmeigti pagalėlį su šakele. Per kokį metrą nuo šakelės pastatyti foto aparatą, kurį gerai paslėpti tarp šakų. Maistas privilioja įvairių rūšių paukščių, kurių ne vienas mėgsta palesęs atsi­tūpti ant šakelės čiulbėti ar „pailsėti“. Tą šakelės dalį, kuri pa­tenka į fotografuojamąjį lauką, pažymėti kreida. Kai paukštukas atsitūps pažymėtoje vietoje, esant pasislėpus krūmuose iš­jungti užraktą.

Įvairių žvėrelių fotografavimas

Laukti patogios progos nešiojantis su savimi foto aparatą nufo­tografuoti miško gyvulius nėra prasmės, nes tai beveik beviltiškas dalykas. Gerų nuotraukų galima padaryti tik iš arti ir tada, kada gyvulys jaučiasi visiškai laisvai, mano esąs niekeno nestebimas. Ge­riausia fotografuoti tose vietose, kur gyvulys mėgsta būti: maitintis, gerti ar ilsėtis.

Tinkamiausias laikas fotografuoti miško žvėris yra ankstyvas rytmečio ir pavakario laikas. Švintant ir saulei tekant gyvuliai grįžta iš tų vietų, kur randa maisto, į tankumynus, kame galėtų per dieną nekliudomi ilsėtis. Vakarop vėl išeina maisto ieškoti.

Žvėrims fotografuoti reikia įsirengti ant žemės ar medžiuose pa­našias slėptuves, kaip medžiotojų daromos, ir čia su foto aparatu laukti žvėries. Svarbu, kad vėjas pūstų iš priešakio. Būnant to­kiose slėptuvėse gyvulys dažnai prisiartina net keliolikos metrų atstumu ir fotografuoti labai patogu.

Reikia nepamiršti, kad miško gyvuliai labai greit keičia savo kūno padėtį, jų judesiai labai staigūs. Dėl to stengtis apšviesti kiek galima trumpesnį momentą, jei tik šviesos sąlygos leidžia. Taip pat reikia stengtis padaryti daug nuotraukų („įvairiose pozose“), nes ne kiekviena pavyksta.

Norint nufotografuoti urvuose gyvenančius žvėris, pvz., lapę, barsuką ar kitą, paslepiamas aparatas netoli urvo ir laukiama kol žvėrelis iš jo išlys.

K. Laucius

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*