Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Mazgeliai atminčiai

in Patarimai žvejui

Viduržiemi, kai žuvys apsnūdusios, nes trūksta deguonies, jos maisto ieško labai nenoriai, tarsi per prievartą. Vis dėlto jeigu jau išsirengėme žvejoti, reikia gaudvti pačiomis mažiausiomis avižėlėmis ir blizgutėmis. Jeigu žuvys ir nuo jų nu­sisuka — geriau nebešalti ir eiti namo. Nebepadės nei vidurdienis, nei pavaka­rys.


Kad ir kaip saugotume kabliukus, avi­žėles, bet rūdys dažnai juos vis tiek api­puola. Galima nuvalyti švitriniu popieriu­mi, mažyte dildele, bet tai labai kruopštus, varginantis darbas. Geriau paimti ir pa­trupinti ūkinio muilo, padaryti stiprias pamuiles ir į jas sumesti kabliukus, avižė­les. Po gero pusdienio galima išimti, pra­plauti — rūdys nueina šalin.


Koks skirtumas tarp vasaros ir žiemos blizgiavimo? Didelis. Žiemą judesiai turi būti ramūs, lėti, ypač blizgutę keliant aukštyn. Apačion tegul krenta laisvai, lengvai, pasklęsdama. Žodžiu, žiema ir blizgutė turi būti aptingusi, kaip ir žuvys.


Žiemos viduryje pagautų žuvų skaičius dažniausiai priklauso nuo išgręžtų akečių skaičiaus. Patyrę poledinės žūklės mėgė­jai, iš vienos aketės ištraukę keletą eše­rių, ilgiau čia nebegaišta ir maždaug už trijų metrų gręžia naują aketę. Vėl pasi­gavę keletą žuvelių, gręžia naują aketę ir t. t. Kitaip tariant, laukti atplaukian­čių žuvų nėra jokios prasmės. Ir tai sup­rantama — žiemą žuvvs juda labai mažai, nes judėjimas reikalauja deguonies, o jo taip trūksta.

Tačiau pastebėta štai kas. Kai būna giedra, tai nedidelėje gelmėje, maždaug iki trijų metrų, kur lygus, švarus dugnas, žuvys masalą pamato maždaug iki trijų metrų, ir tada jos gali nepatingėti priplaukti. Taigi tokiose vietose ir ake­tės gali būti toliau viena nuo kitos.


Viduržiemio ramybės metu pačios ge­riausios žūklės galima tikėtis pratekan­čiuose ežeruose, tvenkiniuose, jų pakraščiuose, kur muša šaltiniai. Visada žuvų bus daugiau ties tekančių upių žiotimis. Bet štai ką reikia atsiminti. Jeigu įtekan­tis upelis labai švarus, šaltiniuotas, tai ežero ar tvenkinio žuvys laikysis ne prie pat žiočių, o šiek tiek toliau. Mat tyras vanduo kad ir atneša deguonies, bet men­kai teplukdo grobio. Tuo tarpu jeigu upe­lis ramiai atiteka iš miško, šiaip jau tru­puti drumstas, tai jo vandenyje ir grobio būna daugiau, todėl žuvys gali laikytis arčiau žiočių.


 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų