Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Lietuvos miškas foto mėgėjo akimis žiūrint

in Fotografavimas

Ar mes, lietuviai, pakankamai pažįstame savo miškus, ar gerai žinome, kokie medžiai mūsų miškuose auga, kuo būdingas Lietuvos miškas? Tikiuosi, neapsirikčiau pasakęs, kad mes, išskyrus miškinin­kus, savo miškų pakankamai nepažįstame; viso jų grožio nepastebi­me, nors, apskritai, mišką mylime. Reikia, kad kas nors mus miško gro­žiu labiau sudomintų, o tuomet jau išmoksime patys jo ieškoti, ir į mišką „teisingiau“ žiūrėti. Tai padaryti kol kas būtų lengviausia foto mėgėjams. Deja, mūsų foto mėgėjai mišką mažai tefotografuoja. Gal būt, dėl to, kad mišką fotografuoti gana sunku. Be to, foto­grafuojantieji mišką ar medžius foto mėgėjai į šį reikalą saviškai žiū­ri: jiems rūpi, kad fotografuojamasis medis būtų gražus, bet nesido­mi, kokios rūšies yra tas medis, nesistengia atvaizduoti Lietuvos mišką, kaip tokį. O tai yra svarbu. Man atrodo, kad tinkamai pa­vaizduoti Lietuvos mišką ir iškelti jo grožį pasinaudodami fotografija galėtų tie žmonės, kurie yra, taip sakant, suaugę su mišku, geriau­siai jį pažįsta ir turi progos stebėti jį visokiu dienos ir metų laiku — miškininkai. Dėl to čia ir patieksiu keletą glaustų patarimų, kokius motyvus miške fotografuoti ir kaip tai padaryti.

Ką galima fotografuoti?

Norėdami pavaizduoti Lietuvos mišką, turėtumėm fotografuoti medžių grupes, atskirus medžius ir atskiras jų dalis (šaką ar lapą). Didesnė ar mažesnė medžių grupė gali pavaizduoti bendrą Lietu­vos miškų pobūdį, atskirų medžių nuotraukos duoda supratimą apie miške augančius medžius, o šaka ar lapas dažnai ko ryškiausiai pa­brėžia medžio skirtumus nuo kitų, jo būdingus savumus.

Svarbiosios miško vaizdavimo kryptys

Miško vaizdavimas gali eiti dviem kryptimis arba būti dviejopo pobūdžio: techniško ir meniško. Pirmuoju atžvilgiu mišką vaizduo­jant mums daugiausia rūpi pabrėžti atskirų medžių būdingus požy­mius, atvaizduoti retus arba savotiškai, neįprastai, išaugusius me­džius, jų ypatingus defektus, medžius „ligonius” (kurie sužaloti kokių nors medžių ligų) ir kt.

Fotografuodami mišką meniškuoju požiūriu vadovaudamiesi, mes netik norime iškelti atskirų medžių ar miško būdingus savumus, pa­vaizduojančius Lietuvos miško pobūdį, bet ir parinkti gražius, akiai malonius motyvus. Tos pačios saulės apšviestas vienaip atrodo ber­žas, kitaip pušis, trečiaip ąžuolas. Mums rūpi netik parodyti nuo­traukose kuo skiriasi vienas medis nuo kito, bet ir surasti tokį ap­švietimą, kada medis gražiausiai atrodo. Fotografuodami medį ar medžių grupę stengiamės parinkti tokią vaizdo išpiovą, kad nuo­trauka būtų graži ir įdomi.

Toks maždaug yra techniškasis ir meniškasis miško vaizdavimas. Pirmasis fotografavimo būdas, gal būt, daugiau domina miškininkus specialistus, kurie tyrinėja miškus, atskirus medžius, jų ligas ir kt. Antruoju metodu fotografuoti gali kiekvienas.

Motyvo parinkimas

Kaip visur fotografijoj, taip ir miško nuotraukas darant, labai svarbu parinkti tinkamą motyvą. Čia motyvą parinkti daug sunkiau, kaip paprasto gamtovaizdžio nuotrauką darant. Svarbu netik me­džius nufotografuoti, bet ir taip juos paimti, kad jie savo padėtimi įdomiai stovėtų, derintųsi vienas su kitu. Kaip parinkti motyvą, su­prantama, jokių aiškių taisyklių nurodyti negalima, bet jį parenkant reikia neužmiršti šių dalykų:

Artumoje vengti kūrinių, nes jie atima nuotraukai gilumos efek­tą. Gilumą gerai pabrėžia artumoje esančių medžių kamienai ar kelmai. Kaipo vaizdo artuma tinka, pavyzdžiui, miško kelelis, take­lis, upelis, žydįs krūmelis ar kas nors tolygaus.

Nesistengti daug „aprėpti“, t. y., sutalpinti nuotraukoje daug da­lykų. Keli ar vienas medis dažnai atrodo daug įdomiau už didelę grupę. Norėdami vienoje nuotraukoje atvaizduoti, sakysime, ir me­džių ir krūmų ir upelį, aišku, nieko gera negausime.

Miško nuotraukų ryškumas

Miško nuotraukoms reikalingas geras ryškumas, ypač artumoje. Dėl to reikalinga objektyvą gerokai diafragmuoti, kad būtų ryški ar­tuma ir toluma. Jei toluma neryški, nuotraukose, kuriose yra ir dangus, ties medžių viršūnėmis atsiranda tartum šviesos židiniai, ku­rie labai gadina nuotrauką.

Formato klausimas

Fotografuojant miške dažnai kyla klausimas, kokio formato ge­riau daryti nuotraukas: stačio ar skerso. Atrodo, kad geriau būtų daryti nuotraukas stačio formato, nes čia fotografuojami aukšti objek­tai. Tačiau tokia pažiūra tik iš dalies teisinga. Pirmiausia, ir sta­čiame formate visą medį dažniausiai negalima įtalpinti, o antra — pagrindas, artuma, visada yra svarbi vaizdo dalis. Daugiau pagrindo galima apimti fotografuojant skersai. Dėl to miško nuotraukos gali būti daromos ir stačio ir skerso formato. Tai priklauso nuo to, koks motyvas fotografuojamas. Tikros taisyklės šiuo klausimu negalima nurodyti.

Šviesa yra viskas!

Miško nuotraukoms labai svarbu saulės šviesa. Kai nėra sau­lės, labai sunku gauti įdomesnę nuotrauką. Reikėtų fotografuoti tik saulei šviečiant. Į šį patarimą galėtų žiūrėti net kaip į taisyklę,

Niekada nefotografuoti pasauliui, bet parinkti tokius motyvus, kur saulės šviesa krenta iš šono arba iš priešako. Iš priešakio kren­tanti šviesa ypač gerai pabrėžia gilumą.

Vidudieny, kada saulė aukštai, ne ką gera tegausi. Visai kas kita fotografuojant iš ryto arba pavakary, kada kiekviena žolelė, kiekvienas žabelis duoda ilgą šešėlį.

Kada galima išsiversti be filtro?

Kad negatyvinė medžiaga teisingiau atvaizduotų spalvas, dažnai reikalinga uždėti ant objektyvo geltoną ar geltonai žalią filtrą. Kada jis reikalingas ir kada galima išsiversti be jo fotografuojant miške? Jei fotografuojama tamsiame miške, filtras nelabai tereikalingas.

Fotografuojant šviesesniame miške filtras reikalingas. Anksti rytą ir vėlai pavakary saulės šviesa turi daug geltonųjų ir raudonųjų švie­sos spindulių. Tada galima apsieiti ir be filtro. Apie vidudienį jo reikėtų. Nepatartina naudoti stiprių (tamsių) filtrų, nes pirmiausia jie laibai prailgina apšvietimo laiką, o be to, dažnai nuotrauka „per­filtruojama“.

Miško nuotraukų apšvietimas

Tai nelengvas klausimas, nes sunku nusivokti, kiek nuotraukas apšviesti, kadangi čia visai kitokia šviesa, kaip atvirame ore. Labai patartina naudotis, kas gali įsigyti, kokiu nors apšvietimo matikliu. Kas matiklio neturi, gali įsigyti reikiamo patyrimo, padaręs keletą nuotraukų miške, jei jas darydamas užsirašinės, kokiose šviesos ir kitose sąlygose fotografavo. Apskritai, galima patarti miško nuo­traukas gausiai apšviesti. Peršviestos jos reta tebus, o neprišviestos gali būti labai dažnai.

Kadangi miške dažnai tenka ilgokai apšviesti, išsiversti be statyvo dažniausiai yra sunku.

Kada mišką fotografuoti?

Toks klausimas neturėtų kilti. Jį galima fotografuoti visada, tik lengviau yra fotografuoti tada, kai medžiai be lapų (pavasarį ir ru­denį), nes tuomet daugiau šviesos į mišką patenka. Patartina pamė­ginti tą patį motyvą nufotografuoti įvairiu metų laiku. Sunku įsivaiz­duoti, kaip skirtingai jis atrodys pavasarį, vasarą, rudenį ir žiemą.

Medis ir vanduo

yra geri draugai. Miške ar pamišky dažnai rasi upelį, upę ar ežerą, apaugusį medžiais. Puikių nuotraukų galima padaryti ten, kur yra medis ir vanduo. Kaip jas daryti, trumpai papasąkosiu kitą sykį.

K. Laucius “Mūsų girios” 1938 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Medžioklė… su fotoaparatu

Pateikiame 1932 metais publikuotą straipsnį žurnale “Mūsų girios”. Vadovautis čia pateikiamais patarimais

Žiemos nuotraukos miške

Miške žiemą galima padaryti be galo gražių nuotraukų, tik reikia žinoti kaip.

Kaip sukasi Ratas

Savaitgalis prasidėjo prieš savaitę. Nepamenu savęs tokio nekantraujančio vėl atsidurti ten kur
Pakilti į Viršų