Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Mycetozoa Sporocarps tubifera ferruginosa - Lietuvos gleiviagrybiai

Lietuvos gleiviagrybiai

in Flora ir fauna

Gleiviagrybiai (Myxomycètes) — tai atskiras organizmų skyrius, artimas žemesniesiems grybams. Vegetatyviniai jų kūnai — plika protopiazminė masė su daug branduolių vadinama plazmodžiu. Šis gali būti permatomas ar nepermatomas, bespalvis arba spalvotas (geltonas, raudonas, violetinis…). Daugumos gleivia-grybių plazmodis tinkliškos išvaizdos, jį sudaro susipynę ir susijungę plaušai. Įvairių rūšių plazmodis nevienodo dydžio — nuo mikroskopinių matmenų iki kelių dešimčių centimetrų. Jo sudėtis šitokia: 75 procentai vandens, baltymai, glikogenas. Be to, dar yra pulsuojančiųjų vakuolių, o kai kuriuose gleiviagrybiuose — daug kalkių.

Plazmodis, išleisdamas ir įtraukdamas protoplazmines ataugas, gali ameboidiškai judėti 0,1—0,4 milimetro per minutę greičiu link maisto šaltinio. Ameboidinėmis ataugomis apglėbiamos bakterijos, mikroskopiniai gyviai, grybų sporos, grybiena — tai ir yra pagrindinis gleiviagrybių maistas. Plazmodis auga gana greitai, tiesiog akyse. Kai jis suvartoja maistingas medžiagas, pasibaigia augimo periodas. Tuomet plazmodis išlenda į šviesą, tai yra į kelmo, medžio ar lapų paviršių. Daugelis rūšių suformuoja ataugas ir iš jų susidaro sporanges — dėžutė su sporomis viduje. Sporangių forma dažnai primena miniatiūrinius grybus. Kiekvieno gleiviagrybio sporangė yra kitokia. Kai kurių rūšių paskiros sporangės jau ankstyvose stadijose susilieja ir apsitraukia bendra plėvele. Tokie dariniai vadinami etaliais. Daugelis gleiviagrybių sudaro sporanges atskirai, su kotais arba be kotų. Subrendusios sporangės plėvelė trūksta, o sporos išbarstomos. Mat daugumos rūšių gleiviagrybių sporangėse yra plazminių siūlų — kapiličių. Jie gali būti šakoti, lygūs, vamzdiški, spirališki, tinkliški. Kapiličiai būna smarkiai susisukę. Sporangei atsidarius, jie staiga išsitiesia ir išardo sporų masę. Tada tik vėjui telieka jas išnešioti į naujas augavietes.

Gleiviagrybių sporos dažniausiai rutuliškos, rečiau elipsiškos. Jų skersmuo priklausomai nuo genties svyruoja nuo 3 iki 20 mikronų. Sporos būna geltonos, violetinės, rausvos, rečiau bespalvės. Sporoms dygti būtina drėgmė. Tačiau sausos jos gali išlaikyti gyvybingumą keliasdešimt metų.

Dauguma gleiviagrybių — kosmopolitai, tai yra visur išplitę. Jie apsigyvena ant medžių (ypač eglių, pušų) žievės, ardo raugines medžiagas ir sudaro sąlygas kitos grupės grybams įsiveisti. Gleiviagrybiai, kaip ir grybai bei bakterijos, yra svarbūs gamtoje, dalyvauja bendrame medžiagų apykaitos rate, dirvožemio humifikacijoje. Ūkinė gleiviagrybių reikšmė mažai tirta. Tačiau juose yra biologiškai aktyvių medžiagų, kurios gali būti naudingos ūkiui. Gleiviagrybiais dėl  greito vystymosi cikio domisi biochemikai, biofizikai, citologai, genetikai.

Biologai ilgai nesutarė, kuriam pasauliui — gyvūnų ar augalų — priskirti šiuos organizmus. Ginčijamasi dėl to ir dabar. Pagal plazmodžio judesius ir mitybą jie artimesni gyvūnams ir vadinami gleivūnais — Mycetozoa. Pagal sporų sudarymą dauguma biologų priartina juos prie grybų ir vadina gleiviagrybiais – Myxomycètes.

Žinių apie gleiviagrybių paplitimą Lietuvoje yra nedaug. Iš ankstesnių laikų žinomas tik vienas A. Michalskio (1936) straipsnis, kuriame aprašytos 26 rūšys, rastos Vilniaus apylinkėse. Šiuo metu Botanikos instituto sporinių augalų laboratorijos herbare saugoma daugiau kaip šimto gleiviagrybių rūšių pavyzdžiai. Duomenys apie kai kurias jų paskelbti „Lietuvos Mokslų Akademijos darbuose“ 1986 metais.

Pateikiu trumpus dažnai Lietuvoje aptinkamų gleiviagrybių aprašymus. Lycogala epidendrum Fr. — rutuliškoji raudenė. Plazmodis raudonai rožiškas. Etaliai rutuliški, be kotų, 0,5— 1,5 centimetro skersmens. Bręsdami etaliai pilkėja, dengiamoji plėvelė plonėja, pasidengia smulkiomis rausvomis karputemis. Etaliai atsidaro iš viršaus. Šie gleiviagrybiai primena pumpotaukšlius. Auga birželio — lapkričio mėnesiais ant pūvančios medienos, dažniausiai ant kelmų.

15375205667 4ca070ca5e - Lietuvos gleiviagrybiai
Lycogala epidendrum Fr. — rutuliškoji raudenė.

Arcyria nutans Grev. — taurinis seinis. Plazmodis baltas. Sporangės cilindriškos, 0,8 — 3 milimetrų aukščio, 0,7 — 1 milimetro storio, gelsvos arba šviesiai rudos, su trumpais kotais. Kapilitis — 4 — 5 mikronų skersmens, sudarytas iš balsvai gelsvų plaušų tinklelio. Sporangei subrendus, viršutinė jos plėvelės dalis nukrenta, kapilitis pailgėja iki 8 – 12 milimetrų. Sporos gelsvos, rutuliškos, 6 — 9 mikronų. Auga balandžio — rugsėjo mėnesiais ant pūvančios lapuočių ir spygliuočių medienos, kelmų.

Vlnatka žlutá Arcyria nutans 5 - Lietuvos gleiviagrybiai
Arcyria nutans Grev. — taurinis seinis.

Tubifera ferruginosa (Batsch.) Gmel. — rudasis lipinys. Plazmodis tamsiai rožiškas, rausvai rožiškas, rečiau geltonas. Sporangės cilindriškos, iki trijų milimetrų aukščio, rausvai rudos ar gelsvai rudos, susiglaudusios. Sporos rutuliškos, gelsvai rudos, 6 — 8 mikronų. Auga gegužės — spalio mėnesiais ant pūvančios spygliuočių ir lapuočių medienos, kelmų.

Tubifera ferruginosa 05 - Lietuvos gleiviagrybiai
Tubifera ferruginosa (Batsch.) Gmel – rudasis lipinys.

Fuligo septica Gmel, — geltonasis žieduolis. Etaliai geltoni, padengti įvairaus storio kalkinga, trapia plėvele, po ja yra juoda, puri masė. Etalių dydis — nuo 1 iki kelių centimetrų. Kapilitis sudarytas iš tinklelio bespalvių siūlų su pailgais arba kampuotais išsipūtimais. Sporos pilkai violetiškos, rutuliškos, 6 — 11 mikronų. Auga gegužės — spalio mėnesiais ant pūvančios medienos, kelmų, lapų, spyglių.

Puugipask limaseen - Lietuvos gleiviagrybiai
Fuligo septica Gmel, — geltonasis žieduolis.

Leocarpus fragilis (Dicks.) Rost. — trapusis blizgutis. Plazmodis geltonas arba geltonai oranžiškas. Sporangės arba kriaušiškos, 1 — 3 milimetrų aukščio, rudai rausvos arba rudos, blizgančios, su kotais. Kapilitis sudarytas iš tinklelio bespalvių plaušų, pripildytų amorfinių kalkingų grūdelių. Sporos violetinio atspalvio, rutuliškos, 10 — 13 mikronų. Auga rugpjūčio — spalio mėnesiais ant pūvančių lapų, šakų, kelmų, taip pat ant gyvų augalų, samanų, kerpių.

LfragilisRDWD - Lietuvos gleiviagrybiai
Leocarpus fragilis (Dicks.) Rost. – trapusis blizgutis.

Jonas Mažielaitis

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Gervės migloje 480x384 - Gervė pilkoji

Gervė pilkoji

Daugelio paukščiu laukia sodiečiai, begrįžtančių pavasarį iš šiltųjų kraštų, ir džiaugiasi, kai
Pakilti į Viršų