Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Lapių medžioklė sėlinant ir viliojant

in Medžioklės taktika

Šiais būdais mūsų krašte lapes medžioja nedaugelis. Tai mėgėjų pramoga. Šioje medžioklėje medžiotojas gali turėti maloniausių akimirkų. Abu būdai aprašomi kartu, nes jie dažnai viens kitą papildo. Prie peliaujančios lapės sėlini kiek tik gali arčiau, o kai negali, ban­dai privilioti.

Jei anksčiau aprašyti lapių medžioklės būdai reikalauja il­gesnio pasiruošimo, gausesnio medžiotojų bei varovų skai­čiaus, o kartais ir šunų, tai šiais būdais medžiojant pakanka vieno ar dviejų medžiotojų, kurie gerai pažįsta apylinkę ir la­pės įpročius.

Medžioti galima, iškritus šviežiam sniegui. Kuo minkštesnis ir drėgnesnis oras, kuo mažiau girdimi žingsniai, tuo ši me­džioklė būna sėkmingesnė. Lapė, toks atsargus žvėrelis, tuo metu būna tarytum kurčia, o jauniklės, mažai tekreipia dėmesio į žmones. Šviežiame sniege matyti aiškūs pėdsakai, ir lapė būna taip įnikusi peliauti, kad gali kartais prisileisti medžiotoją per šūvio nuotolį. Didesniuose miškų masyvuose ir plynuo­se laukuose šis būdas sunkiai pritaikomas, nes miške sunku peliaujančią lapę pamatyti, o laukuose — neįmanoma prieiti. Šiai medžioklei labiausiai tinka reti miškeliai, pievos su krū­mokšniais, aikštelės ir dirbamos žemės sklypai, įsiterpę tarp miškų. Tai mėgstamiausios lapių peliavimo vietos.

Į medžioklę išeinama anksti, vos prašvitus. Jei yra daug lapių, tai galima medžioti ir dieną. Neretai lapę gali sutikti ir tose vietose, kur nesitiki. Todėl visada reikia būti pasiruošus. Atėjus į vietą, kur lapės mėgsta peliauti, reikia gerai apsižvalgyti ir neskubėti. Gali iš karto net nepastebėti rudosios. Svarbu pamatyti lapę anksčiau, negu ji pamatys medžiotoją. Pastebėjęs lapę medžiotojas, dangstydamasis krūmais ar vietos nelygumais, sėlina prie jos, stengdamasis priartėti per šūvį. Kad lapė neužuostų žmogaus, reikia sėlinti prieš vėją ir atsargiai. Šioje medžioklėje didelę reikšmę turi drabužių spalva.

Suradus peliaujančią lapę ir negalint prie jos prieiti, reikia bandyti prisivilioti. Prieš viliodamas, medžiotojas pasirenka tin­kamą laukimo vietą, kurioje jis pasislėptų nuo lapės, o pats galėtų gerai stebėti, ką ji veikia. Uždangai tinka krūmas ar medis, tik svarbu, kad vėjas pūstų nuo lapės pusės. Vilioti galima pelės ar paukščiuko balsu. Vieną, kitą kartą sucypus, reikia palaukti ir stebėti, ar lapė susidomėjo. Jei ji nekreipia dėmesio, tai viliojimą reikia pakartoti. Išgirdusi lapė meta peliavusi ir risčia bėga ten, iš kur sklinda garsas. Lapei bėgant, reikia iš anksto pasiruošti ir šauti tada, kai ji priartės per šūvį.

Kur yra daug lapių, šios rūšies medžioklė gali būti sėk­minga.

Peliaujančią lapę du medžiotojai gali pavaryti vienas kitam. Vienas medžiotojas pasislepia arti lapės pamėgto tako, o antrasis iš lėto, nevengdamas pasirodyti, artėja prie jos ir stengiasi nukreipti ją ten, kur laukia draugas.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžioklės taktika

Medžioklė su „krikšte“

Tarp kitų šios medžio­klės būdų noriu paminėti Rusijos medžioklės bū­dą, kurį vadina

Šaudymo menas

Medžioklinis šaudymas pagrindinai skirstomas į dvi grupes: a) stacio­narinis šaudymas su šratais

Ar lanko žverys urvą

Yra paprastas būdas, kaip nustatyti, ar lanko žvėrys urvą. Skersai urvo įėjimo
Pakilti į Viršų