Laižyklos stirnoms

in Medžiotojo dienos

Atrajojantieji gyviai virškinimui paleng­vinti reikalauja tam tikro kiekio druskos. Dėl to elniams ir stirnoms yra labai gera įtaisyti tam tikras druskos laižyklas. Paprasčiausia laižykla tai lovys, į kurį dedama druskos, maišytos su moliu. Bet geriau daryti laižyklos rėmų pavi­dalo. Rėmai daromi 70 cm. ilgio ir pločio, 50 cm. gilumo. Jie įleidžiami į žemę, tik viršutinį kraš­tą paliekant išsikišusį. Iš rėmų vidaus išimama žemė ir ja rėmai apdedami iš oro. Žemė sude­dama nuožulniai, kad nubėgtų vanduo, ir sutvir­tinama. Laižykloms vartojamas molis, jei jo nė­ra, stengiamasi imti nors molingos žemės be smėlio ir akmenukų. Tam tikslui žemė išsijojama. 1 kub. metrui molio ar žemės imama 40 kg. virtuvės druskos. Be druskos, dar dedama į lai­žyklas kalkių fosfato arba Halfeldo miltelių (juose irgi yra kalkių fosfato); nuo to geriau auga kaulai ir ragai. Šie milteliai turi smarkų kvapą, todėl prie jų reikia pripratinti palaipsniui. Pradžioje duodama jų mažai ir vis didina ma, iki 15 kg. 1 kub. metrui molio.

Druska gerai sugrudama ir maišoma su kal­kių fosfatu ar H. milteliais. Į rėmų dugną deda­mas sluogsnis molio, ant jo beriama druskos mi­šinio, vėl dedama sluogsnis molio ir vėl druskos. Taip užpildomi visi rėmai. Galima padaryti gūbrelis, ir ant pat viršaus padedamas gerokas druskos gabalas. Taip taisant laižyklas prisilai­koma šio santykio: 10 saujų molio turi eiti 12 saujų druskos.

Kur būva šernų, aprašytosios laižyklos ne­tinka, nes jie gadina rėmus. Tada tiesiog žemė sulyginama, sutvirtinama ir dedama sluogsniais molio ir druskos, sudarant kūgio formą.

Kyla klausimas, kiek reikia duoti žvėrims druskos? Aiškios normos čia negalima nustatyti. Patirta, kad elniui metams reikia 3 kg. druskos, o stirnai pusės pakanka; betgi jų natūraliame maiste visgi yra druskos, tad šis kiekis nėra tikroji davimo norma. Sylva-Tarouca, garsus me­džiojamųjų gyvulių augintojas, apskaito, kad 60 — 80 ha. plote turi būti viena laižykla, kuri iš­tuštėjusi tuojau vėl turi būti pripildoma.

Paprastai laižyklos įtaisomos mėgstamose žvėrių vietose. Vasarą taisomos pievose, skynimuose ar dirbamuose laukuose, kur žvėrys ganosi ar ilsisi; o žiemą ten, kur jiems duodama maisto.

D. “Medžiotojas” 1931 m. Nr. 12

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.