Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kodėl elniai buriasi į bandas

in Gamtos stebėjimai

Dažnai tenka girdėti, kad taurieji elniai gyvena didelėmis bandomis. Tuo įsitikinę daugelis miškininkų, miško darbininkų, pamiškių gyventojų. Tačiau mažai kas gali nors apytikriai pasakyti, kokie žvė­rys bandose, netgi bandos dydis neretai nurodomas su nemažais nukrypimais, nekalbant jau apie kitus požymius. Todėl jau daugeli metų Punios šile domiuosi elnių grupių sudėtimi, jų susibūrimu į didesnes bandas, nuolat stebiu žvėris tiek jų mi­tybos, tiek poilsio vietose.

Elnių gyvenimo sąlygos Punios šile šiek tiek specifinės: Nemunas žiedu juosia 2,7 tūkstančio hektarų sausumos plotą, palikdamas siaurus 2,2 kilometro pločio „vartus“. Vienam tūkstančiui hektarų miško tenka maždaug 0,8 kilometro palau­kės. Dėl to į šią palaukę išeina ganytis gana daug elnių. Tik tada, kai rudeniop kur nors kitur netoli šilo susidaro itin ge­ros mitybos sąlygos, elniąi ryžtasi plaukti per Nemuną pasiganyti, o kartais ir ilges­niam laikui apsigyvena kituose miškuose. Tačiau dauguma elnių šile gyvena nuo­lat.

Taurieji elniai į šilą buvo atvežti dau­giau kaip prieš penkiasdešimt penkerius metus. Jie ne tik įsikūrė Punios šile, bet ir dau­gelyje Prienų rajono miškų. Pastebėjome, kad tauriųjų elnių patinai kur kas labiau už pateles linkę ieškoti naujų gyvenamųjų vielų.

Rugsėjo ir spalio mėnesiais patinai užsi­ima atskirus plotus, suburia pateles. Iš­tisus metus taikiai gyvenę viename būry­je, patinai šiuo metu nebesutaria. Tyliais vakarais ir rytais, o kai ruja pačiame įkarštyje, net dieną šile aidi jų galingas baubimas.

Jei rujos metu patinas stengiasi saugoti savo teritoriją, tai patelės vis tiek traukia į laukus ganytis. Dėl to kartais ir patinai būna priversti palikti savo plotus ir išeiti į palaukėn vedančius takus. Čia jie susi­duria su kitomis grupėmis, kovoja su ki­tais patinais.

Pasibaigus vestuvių metui, kai kurie patinai dar kokį pusmėnesį vaikšto kartu su patelėmis, tačiau žiemoti vėl visi susirenka į savo būrį.

Paprastai jauni su pirmaisiais, antraisiais ragais patinai gyvena su patelėmis ir jau­nikliais ištisus melus. Tačiau ten, kur ne­toliese laikosi patinų būrelis, patinėliai su antraisiais ragais jau įsijungia į „vyriš­ką kompaniją“. Patelės ir jaunikliai gyve­na atskirai nuo patinų.

Elnių bandos socialinės struktūros vie­netu reikėtų laikyti patelę su pirmamečiais ir antramečiais jaunikliais. Tokia grupė, kurią sąlygiškai galima pavadinti šeima, turi savo didesnę ar mažesnę teritoriją, savo takus. Tai ypač lengva stebėti žiemą, kada žvėrys renkasi į mitybos vietas ar­ba traukiasi iš jų.

Aišku, šeima gali turėti didesnį žvėrių skaičių: trečiaisiais gyvenimo metais su­laukusi jauniklių, patelė gali likti su mo­tinos šeima, galimi atvejai, kada prisijun­gia žvėrys iš kitų šeimų.

Atskiras šeimas jungia bendri takai, bendros mitybos vietos. Kaimynystėje gyvenančios elnių grupės nevengia kartu ganytis, kartu eiti į ganyklas ar šėryklas, tačiau ilsėtis kiekviena šeima dažniausiai grįžta į savo pamėgtas vietas.

Kaip jau minėjome, jauni patinai laikosi kartu su motinomis, tačiau vieną sausio rytmetį atėjęs į kirtavietę radau vien pa­teles. Labai nustebau, kad gretimame kvartale, prie ėdžių, pamačiau visus pen­kis patinėlius. Matyt, polinkį sudaryti at­skirą grupę turi ir jauni elniai. Tačiau vėliau juos vėl matydavau tik su „šeimo­mis“.

Pietrytiniame šilo pakraštyje dažniau­siai lankosi žmonės, eina judriausi keliai, kuriais ištisus metus važinėjama. Todėl čia gyvenanti elnių banda retai išsiskirs­tydavo į šeimas, dažnai ilsėdavosi visi kartu. Tik pavasarėjant banda galutinai išsiskirdavo.

Tuo tarpu nuošaliausioje šiaurinėje ir rytinėje šilo dalyse šeimos beveik visiškai nesijungdavo į bandas. Į šėryklas ir ganyklas elnių šeimos eidavo savais ta­kais. Atskiros šeimos net šėryklose lanky­davosi ne visada tuo pačiu laiku. Tik ta­da, kai, susitikusios šėrykloje, kelios elnių šeimos išsigąsdavo žmogaus, visi žvėrys pradėdavo bėgti kartu, viena kryptimi. Tačiau jau už keliasdešimt metrų elniai išsiskirstydavo, pasukdavo savais takais. Tai rodo, kad dažniau trikdomi elniai priverčiami laikytis didesnėmis bandomis ir gali padaryti didesnę žalą miškų ūkiui.

Ne kartą teko stebėti, kaip pabaidyti elniai ilgą laiką laikosi viename būryje ir tik visiškai įsitikinę, kad pavojus pra­ėjo, išsiskirstė „šeimomis“.

Šiuos reiškinius galima stebėti ne tik žiemą, bet ir ištisus metus. Į laukus ga­nytis elniai irgi eina „šeimomis“, savais takais. Tačiau jei pamiške praeina žmogus, pravažiuoja automobilis, ar dėl kokios nors kitos priežasties žvėrys susilaiko miške, prie vienos šeimos prisijungia ant­ra, prie jos trečia, į lauką išeina jau di­delė elnių banda. Dažniausiai elniai susi­tinka laukuose ir į mišką grįžta jau dide­liu būriu. Jei žvėrys grįžta neskubėdami, neišgąsdinti, jie gali dar lauke išsisklaidyti ir į mišką įeiti vėl šeimomis arba grupė­mis.

Šviesų liepos rytmetį stebėjau, kaip iš laukų grįždami elniai išsiskirstė mažomis grupelėmis ir, vis dar ganydamiesi, traukė į mišką trimis kryptimis. Jau buvo aišku, kokie elniai pasuks kuriuo taku. Kai ku­rie elniai jau buvo už šimto metrų nuo miško, kai šilo kampą kertančiu keliu pra­važiavo du dviratininkai. Tada visi dvi­dešimt aštuoni elniai staiga subėgo į vie­ną būrį ir stebėjo pamiškę, o dviratinin­kams pravažiavus, visi kartu nubėgo į mišką visai kitu taku. Panašų vaizdą ma­čiau ne kartą, tačiau taip akivaizdžiai pa­sekti kiekvienos elnių grupės judėjimą pa­vyko pirmąsyk. Tad galima tvirtinti, kad „didelės elnių bandos“, apie kurias pasa­koja atsitiktiniai stebėtojai, dažniausiai susidaro ne be jų pačių kaltės.

Žinoma, ne visos elnių grupės susidaro „šeimos“ pagrindu. Kartais grupes sudaro jauni žvėrys. Pavyzdžiui, gegužės pabaigo­je ir birželio mėnesį suaugusios patelės, atsivedusios jauniklių, stengiasi neprileisti prie jų pernykščių ir vyresnių elniukų. Šie neretai sekioja paskui motiną gerokai atsilikę, bet kai kada sudaro atskiras gru­pes, pradeda gyventi savarankiškai. Bir­želio mėnesio pabaigoje teko matyti, kaip patelė vijo pernykšti elniuką nuo šiųme­čio jauniklio. Tačiau jis atkakliai sekė motiną su jaunikliu, aišku, gerokai atsili­kęs. Kitą kartą mačiau, kaip toks „paaug­lys“ prisijungė prie bendraamžių grupės.

Dažniau jaunų elnių grupės susidaro baubimo metu, o kartais atsitiktinai. Vieną žiemą šėrykloje nuolat stebėjau du pati­nus su pirmaisiais ragais ir du jauniklius. Tikriausiai šie elniukai, netekę motinų, susibūrė į vieną grupę. Jie sėkmingai per­gyveno sunkią žiemą, mačiau juos visus kartu ir pavasarį, ir vasarą.

Taigi elnių bandą reikia laikyti nepa­stoviu, dažniausiai atsitiktinai susidarančiu junginiu. Kuo labiau žvėrys trikdomi, tuo glaudesni bandos žvėrių ryšiai. Supranta­ma, kuo didesnė žvėrių koncentracija, tuo daugiau žalos jie padaro miškų ūkiui. Taigi ramybė žvėrių gyvenamuose plotuose padėtų išvengti nemažai nuostolių.

Per atrankinę elnių patelių ir jauniklių medžioklę taip pat reikėtų atsižvelgti į elnių „šeimų“ grupių sudėtį, siekti, kad iš pradžių būtų sumedžiojami žvėrys iš gau­siausių grupių. Tuo taip pat sumažintume elnių daromą žalą miškų ūkiui.

Dėl tos pačios priežasties turėtume stengtis elnius medžioti tyliai — sėlinant, su vienu varovu. Nors tokios medžioklės gana nelengvos, bet įdomios. Svarbiausia, kad jose, panašiai kaip ir medžiojant iš bokštelių, įmanoma geriau atrinkti žvėris.

Algimantas Kamičaitis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Gamtos stebėjimai

Naktis balose

Iš pat ryto graži diena. Vėjelio visiškai nėra, aplinkui viskas ramu. Tik

Nuodų paslaptys

Mėlynžiedis aštuonkojis (Hapalochlaena rnaculosa) pelnytai vadinamas pačiu gražiausiu aštuonkoju. Nors jis ir

Kvapų kalba

Pirmiausia patikslinsime, kas yra kvapas. Viskas, kas kvepia, turi lakių junginių, kurie garuodami susimaišo
Pakilti į Viršų