Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kiškių medžioklė su varovais

in Medžioklės taktika

Labiausiai paplitęs kiškių medžioklės būdas — tai medžioklė su varovais. Ši medžioklė sėkmingiausia rudens pabaigoje ir žiemą, nes šaltyje dauguma kiškių laikosi miške ir baidomi greičiau kyla.

Medžioklei su varovais, arba bendroje medžioklėje, kaip paprastai sako medžiotojai, yra būtini varovai, kurie, užėmę pa­skirtą miško barą, eina artyn prie medžiotojų. Medžiotojai, su­stoję kvartalinėje linijoje, kelelyje ar šiaip aiškesnėje retmėje, laukia atvaromų kiškių ir ten juos šaudo. Taip, bendrais bruo­žais, vyksta medžioklė su varovais.

Kiškių medžioklė su varovais yra grupinė medžioklė, kurio­je medžioklės taisyklės leidžia dalyvauti ne daugiau kaip 15 me­džiotojų ir ne daugiau kaip 20 varovų. Kad medžioklė būtų įdomi, reikia ją tinkamai paruošti ir suplanuoti.

Medžioklę paruošia ir jai vadovauja medžioklės vadovas. Vadovas turi gerai pažinti vietą, numatyti varymus ir mokėti palaikyti tvarką varovų bei medžiotojų tarpe

Pirmas svarbus medžioklės rengėjo darbas — tinkamai ir apgalvotai parinkti medžioklės vietą. Numatomas medžioklės plotas suskirstomas į atskirus varymus, kurių ribos — tai kvar­talinės linijos, keliai, takai, biržės ir pan. Kiškių medžioklėje varymus reikia numatyti trumpus, nes, pakilę iš guolio, kiškiai nuo varovų toli nebėga, bet dažniausiai stengiasi sugrįžti ir pasprukti pro varovų eilę arba išbėgti pro sparnus.

Trumpos žiemos dienos verčia taupyti laiką, todėl gerai apgalvojus varymus, galima jų padaryti daugiau ir tuo pa­gerinti medžioklę. Be to, reikia žiūrėti, kad medžiotojams ne­tektų šalti, ilgai stovint ir laukiant, kol varovai pasieks sekantį varymo barą. Priešingai, varovams reikia duoti pailsėti va­landėlę, todėl varymus reikia tvarkyti taip, kad varovams tek­tų kuo mažiausiai eiti nuo vieno varymo prie kito. Geriausia, kai varovai pasilieka vietoje, o medžiotojai užeina. Išimtiniais atvejais, aplinkybių verčiami, medžiotojai pasilieka vietoje ir apsisukę laukia varymo iš kitos pusės. Kiškių medžioklės metu gali pakliūti ir kitas žvėris, todėl varymus reikia daryti pa­vėjui ir ta kryptimi, kur veda žvėrių takai, bet niekada ne­varyti į atvirą lauką, didelę pievą ar į pakalnę.

Labai atidžiai turi būti parinktos ir vietos medžiotojams. Kas 60—70 žingsnių nulaužta šakele arba įrašytu numeriu sniege pažymima vieta medžiotojui. Tai vadovas gali atlikti ir medžioklės metu, nurodydamas vietas.

Taip pat tinkamai reikia paruošti varovus. Varovų grandi­nės vadovu paskiriamas prityręs ir sumanus asmuo, paprastai miško eigulys. Jo padėjėjais bus sparniniai varovai, kurie eina varymo pakraščiu, vadovaudami kairiajam ir dešiniajam va­rovų sparnui. Varovų vadovui prieš medžioklę smulkiai išaiški­nami varymai, nurodomos kraštinių medžiotojų vietos, vietos, kur rinksis varovai, užėjimo keliai. Tvarkingoje medžioklėje pa­prastai varymai būna suprojektuoti brėžinyje, nurodyta jų ei­lė, užėjimo kryptis ir vieną tokį brėžinį turi turėti varovų va­dovas. Didelėse medžioklėse galima medžioti su dviem varovų būriais. Kai vienas būrys varo, kitas tuo laiku užeina. Tokiu būdu galima išmedžioti žymiai didesnį plotą. Bet šiuo atveju vadovai turi būti gerai pasiruošę, kad neįvyktų painiavos. Čia svarbų vaidmenį turi signalai — medžiokliniai ragai.

Prieš medžioklę vadovas suskaito varovus, išdalija jiems barškučius ir numerius, pagal kuriuos jie rikiuojasi varymui.

Patys medžiotojai, atvykę į medžioklę, turi būti drausmingi ir klausyti vadovo nurodymų. Medžioklės metu, taip pat užei­nant naujam varymui, negalima kalbėtis. Neramus medžio­tojas gadina reikalą ne tik sau, bet ir savo kaimynui.

Vietas medžiotojų tarpe geriausia paskirstyti pagal nume­rius. Burtai traukiami paprastai prieš kiekvieną varymą arba pagal susitarimą.

Medžiotojai pagal ištrauktus numerius vietas užima kiek galima tyliau ir greičiau. Užėmęs vietą, medžiotojas privalo gerai įsidėmėti, kur stovi kaimynai, apsidairyti vietoje ir tik po to užtaisyti šautuvą. Medžiotojams nedera iki varymo pra­džios pasitraukti iš vietos, susiburti grupėmis, rūkyti, garsiai kosėti, šūkauti.

Pasitaiko, kad medžiotojai šaudymo linijoje neišsirikiuoja tiesia linija, bet vieni pasislenka pirmyn, o kiti pasitraukia at­gal. Tas kliudo šaudyti ir gali būti nelaimingų atsitikimų prie­žastimi. Būtinai reikia stovėti tiesia linija prie pat varomojo baro. Praskina arba kelio juosta, prie kurios stovi medžiotojai, turi likti už medžiotojo, kad iššokusį žvėrį būtų galima šauti kitoje praskinos pusėje.

Pats varymas vyksta taip. Kai medžioklės vadovas duoda ženklą ragu ar trimitu, tai varovų vadovas pradeda varymą. Varovai pasisklaido lygiu nuotoliu vienas nuo kito ir, barškin­dami barškučiais ar stuksendami lazdomis į medžius, pamažu eina prie medžiotojų. Varovų linijoje reikia turėti du—tris ra­gus ar trimitus. Sparniniai varovai, retkarčiais trimituodami, padeda varovams lygiuotis. Tačiau didelio triukšmo neturi bū­ti. Beveik kiekvienas žvėris, taip pat ir kiškis, jei varovai ke­lia didelį triukšmą, bėga pro varovus ar pro sparnus. Medžio­tojų linijoje pasigirdus šūviams, varovai neturi skubėti į šau­dymo vietą, bet tvarkingai rikiuodami varyti toliau. Kai varovai prisiartina prie medžiotojų linijos per šūvį, reikia nu­stoti barškinti, kad be reikalo negąsdintų žvėrių, esančių gre­timame varymo bare.

Jei sužeistas kiškis ar kitas žvėris nubėga toliau, tai pa­čiam medžiotojui, nesuderinus su medžioklės vadovu, negalima pasitraukti nuo kolektyvo ir ieškoti. Tuo ardoma tvarka, nes vieno medžiotojo turi laukti visi. Paprastai vadovas ieškoti pasiunčia eigulį ar kitą asmenį. Niekuomet nereikia ieškoti su­žeisto žvėries numatytame varyti bare.

Kiškių medžioklė su varovais sėkmingiausia tada, kai yra sniego, kai sausas ir šaltas oras. Tada varovų reikia mažiau: vienam medžiotojui pakanka vieno varovo. Kai gilus sniegas ir oras minkštesnis, varovų turi būti daugiau. Esant drėgnam orui, kai ant medžių šakų kabo rasos lašai, medžioklė nesėk­minga. Tada ir varovams bloga varyti, ir kiškiai paprastai sun­kiai kyla.

Rudenį, kai krinta medžių lapai, kiškiai daugiausia persi­kelia į atvirus laukus.

Žiemos metu kiškius reikia šaudyti stambesniais šratais, ne­gu rudenį.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžioklės taktika

Medžioklė su „krikšte“

Tarp kitų šios medžio­klės būdų noriu paminėti Rusijos medžioklės bū­dą, kurį vadina

Šaudymo menas

Medžioklinis šaudymas pagrindinai skirstomas į dvi grupes: a) stacio­narinis šaudymas su šratais

Ar lanko žverys urvą

Yra paprastas būdas, kaip nustatyti, ar lanko žvėrys urvą. Skersai urvo įėjimo
Pakilti į Viršų