Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kimba nekimba

in Laiškai

Meškerioju daugiau kaip keturiasde­šimt metų — vasarą ir žiemą, ankstų pa­vasarį ir vėlų rudenį. Daug metų net rašiau dienoraštį, kuriame pasižymėda­vau, kur, kokiu laiku, kokiais įrankiais ir masalais meškeriodavau, kokias žuvis sugaudavau. Aprašydavau ir meteorologi­nes sąlygas — vėjo kryptį ir stiprumą, oro ir vandens temperatūrą, kritulius ir atmosferos slėgį.

Taigi patyrimo turiu. Juo ir noriu pa­sidalyti su pradedančiaisiais meškerio­tojais. Nežinau, ar pritars man labiau įgudę meškeriotojai, bet aš manau, kad pavasarį žuvys gerai kimba giedru oru, kai nėra vėjo arba jis visai silpnas. Vasa­rą daugiausia žuvų sugaudavau, nusi­stovėjus nekarštiems orams, ypač kai pūsdavo nestiprus pietvakarių ar vakarų vėjas. Rudenį sėkmingiausios žūklės bū­davo ramiu, nevėjuotu, be kritulių oru, kai papieviais plaikstydavosi nedidelis rūkelis. Žiemos didžiausi laimikiai — tik užšalus ežerams ir žiemos pabaigoje, prieš ledonešį. Daug sėkmingesnė žūklė žiemą būdavo pastoviu, nevėjuotu oru, kai nelabai šaldavo ir nesnigdavo. Kuojų, lydekų, karšių žiemą esu daugiausia su­gavęs per ilgesnius atlydžius, o ešerių, sterkų — anksti rytais, giedriomis dieno­mis, šaltėjant ar spaudžiant didesniam šalčiui.

Visais metų laikais žuvys prasčiau kimba prieš oro kaitą. Pavasarį jos pras­čiau kimba pakilus vandeniui ir ypač sumažėjus jo skaidrumui. Vasarą kibimas susilpnėja, pradėjus „žydėti” vandeniui, per kaitrą, prieš darganas, o upėse — kai nuo sąnašų patamsėja vanduo. Paki­lus vandens lygiui ežeruose, iš pradžių žuvys lyg ir neblogai kimba, bet paskui ilgam nustoja kibusios. Rudenį prasčiau kimba sustiprėjus vėjams ir prasidėjus darganai, o žiemą — sustiprėjus šalčiams, išskyrus ešerius, pūgžlius ir sterkus.

Žuvys visai prastai kimba: pavasarį, kai pučia stiprus vėjas ir kai kaitaliojasi jo kryptis, taip pat atvėsus orui ir prasidė­jus darganai; vasarą — nusistovėjus sau­siems, karštiems orams ir nepastoviu oru, kai dažnai kinta vėjo kryptis; ru­denį — užtrukus ilgai darganai; žiemą — kai vėjas pažeme pusto sniegą, staigiai pakitus oro temperatūrai.
Galima sakyti, kad žuvys beveik nekimba visais metų laikais staigiai pasi­keitus orui: pavasarį, vasarą ir rudenį — kilus štormams ar stipriems vėjams su liūtimis, žiemą — per pūgas.

Vytautas Benkus

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Laiškai

Malonus pokštas

Štai kokį laišką atsiuntė mūsų skaitytojas Alfonsas, kuriame papasakojo apie savo kovą
Pakilti į Viršų