Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kauno marių žuvys

in Žuvys

Kauno marių žuvys tyrinėjamos nuo pat marių patvenkimo (1960 m.).

Kai buvo užtvenktos Kauno marios (plotas 63,5 km²), Nemuno vidurupyje pastebimai pasikeitė žuvų ir kitų vandens organizmų gyvenimo sąlygos. Praeivės žuvys negali patekti į nerštavietes, pablo­gėjo reofilinių (gyvenančių tekančiame vandenyje) žuvų sąlygos, tačiau pasidarė geriau ežerų tipo žuvims.

Kauno mariose per visą tyrimo laiką aptiktos 34 rūšių žuvys. Gausiausia karpi­nių šeima — 20 rūšių, ešerinių ir lašiši­nių šeimų — po 3, dyglinių, vijūninių — po 2, lydėkinių, šaminių, ungurinių, men­kinių žuvų šeimų — po 1 rūšį. Kad page­rėtų rūšių sudėtis, pagausėtų vertingų verslinių žuvų, į marias buvo perkeliamos stintos, sterkai, sazanai, žiobriai, karšiai. Kai kurios žuvų rūšys savaime pateko iš kitų vandenų, įvairių žuvų rūšių gausu­mas ir reikšmė marių ekosistemoje nevie­noda. Labai pravertė sterkų ir ypač karšių perkėlimas. Kitos žuvų rūšys dėl netinka­mų ekologinių sąlygų, mažo perkeliamų žuvų skaičiaus išnyko arba yra labai ne­gausios.

Šiuo metu mariose pagal gausumą pirmą vietą užima kuojos, po jų eina karšiai, plaklai, ešeriai, salačiai, sterkai, lydekos.

Eksperimentinės žūklės įrankiais sugau­nama daug pūgžlių, aukšlių ir dyglių.

Čia pateikiame pagrindinių verslinių Kauno marių žuvų trumpą apžvalgą.

Kuojos. Nuo pat pirmųjų metų Kauno mariose jų gausu. Dauguma subręsta tre­čiaisiais gyvenimo metais, patinai užaugę iki 12 — 14, patelės — iki 14 — 15 centi­metrų. Neršia įvairiose marių vietose ar­ba Nemune aukščiau marių. Gerai įmitu­sios ir riebios, nors augimo tempas vidutiniškas. Paplitusios visose mariose, ypač gausu vidurinėje atkarpoje. Minta dau­giausia moliuskais ir augalija.

Kuoja (Rutilus rutilus). Nuotrauka - biodiversite.wallonie.be
Kuoja (Rutilus rutilus). Nuotrauka – biodiversite.wallonie.be

Plakiai. Pirmaisias metais Kauno mariose jų buvo nedaug, nors naujame vandens telkinyje gyvenimo sąlygos bu­vo palankesnės. Ilgainiui mariose plakių daugėjo.

Plaklai subręsta 3 — 4 metų amžiaus, bū­dami 12 — 14 centimetrų ilgio. Neršia gegu­žės pabaigoje birželio pradžioje įvairiose marių dalyse, Biliūno, Rumšiškių įlankose, Strėvos, Lapainios upių žiotyse ir daugely­je upinės marių dalies vietų. Plakiai ne­retai neršia tose pačiose vietose ir ant to paties substrato, kaip ir karšiai, todėl pa­sitaiko jų hibridų su karšiais.

Plaklų ištekliai kasmet didėja. Šios žu­vys dėl maisto konkuruoja su karšiais, tad jų gaudyti reikia daugiau.

Plakis (Blicca bjoerkna). Nuotrauka - anglerverband-leipzig.de
Plakis (Blicca bjoerkna). Nuotrauka – anglerverband-leipzig.de

Karšiai. Pirmaisiais metais Kauno mariose karšių buvo nedaug. Reprodukto­riai iš Kuršių marių ir Nemuno žemuplo buvo perkeliami į Kauno marias.

Šiuo metu karšių yra visose mariose, tai pagrindinės verslinės žuvys, nuo kurių priklauso žuvininkystės vystymo kryptis. Stambūs karšiai prieš nerštą ir per nerš­tą daugiausia laikosi vidurinėse ir aukš­tutinėse mariose, po neršto plaukia žemutinėn marių dalin, o upinėje dalyje lieka jaunikliai.

Karšiai patinai dažniausiai subręsta 7 — 8 metų amžiaus, būdami 30 — 35 centimetrų ilgio, patelės — 8 — 9 metų, pasiekusios 34 — 38 centimetrų ilgį. Dalis karšių su­bręsta, būdami 25 — 30 centimetrų ilgio.

Neršia gegužės antroje pusėje birželio pradžioje. Svarbiausios nerštavietės yra Darsūniškio, Viršužirglio, Rumšiškių, Biliū­no įlankose ir upinės marių dalies pakran­tėse. Žemutinėse mariose dėl krantų ero­zijos ir menkos vandens augalijos karšiai tinkamų vietų neršti beveik neranda.

Stambūs Kauno marių karšiai gerai įmi­tę ir riebūs, vidaus organus dengia rieba­lų sluoksnis. Auga gerai. Įmitimo koefi­cientas (pagal Fultoną) svyruoja nuo 2 iki 2,6 ir vidutiniškai sudaro 2,3 (tuo tarpu Nemune — nuo 1,8 iki 2,2, vidutiniškai 2).

Karšis (Abramis brama). Nuotrauka - farnhamanglingsociety.com
Karšis (Abramis brama). Nuotrauka – farnhamanglingsociety.com

Ešeriai. Pirmaisiais metais ešeriai tu­rėjo didelę verslinę reikšmę. 1962 — 1963 metais dėl infekcinės dėmėtosios ligos jų ištekliai smarkiai sumažėjo. Nuo 1968 — 1969 metų ešerių pradėjo daugėti.

Dau­giausia ešerių sugaunama vasarą.

Patinai subręsta 3 — 4 metų amžiaus, bū­dami 9 — 13 centimetrų ilgio, patelės — 3 — 5 metų, 12 — 15 centimetrų ilgio. Masiškai neršia balandžio antroje pusėje ge­gužės pradžioje. Nerštaviečių pastebėta daugelyje marių pakrančių. Priešingai nei kitos žuvų rūšys, daug ešerių neršia že­mutinėse mariose (ties Žiegždriais ir kt.).

Kauno marių ešerių išteklių dydis pri­klauso nuo neršto efektyvumo ir jaunik­lių gyvybingumo ankstyvosiose vystymosi stadijose. Ešeriai ateityje gausės lėtai, nes šiuo metu jiems tinkamų nerštaviečių ne­pakanka.

Ešerys (Perca fluviatilis). Nuotrauka - all-fish-seafood-recipes.com
Ešerys (Perca fluviatilis). Nuotrauka – all-fish-seafood-recipes.com

Sterkai. Pirmaisiais metais Kauno mariose sterkai buvo retos žuvys. Jaunik­liai ir reproduktoriai buvo perkeliami iš Kuršių marių, Dysnų ežero ir Kauno HE žemutinio bjefo. Dabar sterkai paplitę vi­sose mariose, tačiau daugiausia jų yra vi­durinėje ir aukštutinėje marių dalyje. Šių žuvų versliniai laimikiai 1975 — 1685 me­tais svyravo nuo 3 iki 14,8 centnerio. Nemažai sterkų sugauna meškeriotojai.

Sterkai patinai subręsta 2 — 3 metų am­žiaus, patelės — 3 — 4 metų. Neršia pir­moje gegužės pusėje. Nerštavietės yra vidurinėje marių atkarpoje.

Sterkai Kauno mariose yra vertingi biologiniai melioratoriai, nes jų svarbiau­sias maistas — pūgžliai, ešeriai, kuojos.

Sterkas (Sander lucioperca). Nuotrauka - biodiversite.wallonie.be
Sterkas (Sander lucioperca). Nuotrauka – biodiversite.wallonie.be

Lydekos. Vertingiausiems biologi­niams melioratoriams priklauso lydekos. Jų ypač daug buvo pirmaisiais marių gy­vavimo metais. 1963 — 1967 metais. Pasikeitus gyvenimo sąly­goms dėl krantų erozijos, vandens lygto svyravimų, nerštaviečių stokos, vandens užterštumo, intensyvios žvejybos, šių žu­vų ištekliai ir laimikiai sumažėjo.

Palyginti daž­niau lydekos, jų jaunikliai pasitaiko vi­durinėse mariose. Laimikiuose būna 27 — 100 centimetrų ilgio, 300 — 13 000 gramų svorio ir 3 — 12 metų amžiaus lydekų.

Lydeka (Esox lucius). Nuotrauka - lvwa-natur.sachsen-anhalt.de
Lydeka (Esox lucius). Nuotrauka – lvwa-natur.sachsen-anhalt.de

Ūsoriai. Būdami reofilinėmis žuvimis, marių gyvavimo pradžioje turėjo verslinę reikšmę, 1964 metais jų buvo sugauta 76 centneriai. Daugiausia ūsoriai buvo gau­domi aukštutinėse mariose. 1971 — 1972 metų pavasariais aukštutinėje marių da­lyje ir Nemune aukščiau marių masiškai krito žuvys, ypač ūsoriai. Spėjama, kad žuvys krito dėl užteršto vandens. Šiuo metu ūsoriai mariose pasidarė retos žu­vys.

Ūsorius (Barbus barbus)
Ūsorius (Barbus barbus)

Smulkios žuvys. Mariose daug aukšlių. Kur yra srovė, įtekančių upelių žiotyse šių žuvų būna daugybė. Dažni ir pūgžliai. Kai kurie pūgžliai būna 18 centimetrų ilgio ir 150 gramų svorio. Vandens augalais apaugusiose vie­tose buriasi trispyglės dyglės. Visos šios žuvys neproduktyviai vartoja vandenų pa­šarus, dėl maisto konkuruoja su vertingo­mis žuvų rūšimis, taip pat naikina ikrus.

Mariose susidarė palankios gyvenimo sąlygos peledėms, karpių hibridams, si­dabriniams karosams, tačiau šių žuvų ne­įleidžia nei verslininkai, nei meškeriotojai. Kad pagerėtų sterkų maistas, daug kartų buvo siūloma įveisti stintas, tačiau iki šiol ši priemonė neįgyvendinta.

Žuvų ištekiiams kenkia marių vandens lygio svyravimas, ypač neršto metu.

Algirdas Gerulaitis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų