Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kauno marios

in Patarimai žvejui

Kauno marios – didžiausias dirbtinis vandens telkinys Lietuvoje, Nemuno slėnyje, aukščiau Kauno hidroelektrinės užtvankos, 223,4 km nuo Nemuno žiočių. Marios ir jų pakrantės priklauso Kauno marių regioniniam parkui. Kauno marių apylinkės lankomos poilsiautojų – pakrantėse yra poilsiaviečių, veikia jachtklubas.

Kauno HE pradėta statyti 1955 m., Kauno marios suformuotos 1959 m. rugpjūtį užtvenkus Nemuną. Upės vanduo per 9 mėnesius pakilo 19,5 metro, marių užlietoje teritorijoje iškeldintos 45 gyvenvietės (kaimai, vienkiemiai ir Rumšiškių miestelis – visų pirma sena bažnyčia ir varpinė). Marios užliejo 0,1 proc. Lietuvos ploto (63,5 km²), apie 20 kaimų. Ruošiant būsimųjų marių dugną buvo iškirsti slėnyje augę miškai, sodai, žemėmis užversti sodybų šuliniai, iškeltos kaimų kapinaitės. Birštonas ir Darsūniškis liko neužlieti dėl to, kad buvo įrengti pylimai, sausinimo kanalai, vandens perpumpavimo stotys.

Žemutinėje marių dalyje (~25 km, tarp užtvankos ir Strėvos žiočių) vanduo užliejęs visą Nemuno slėnį. Čia Kauno marios plačiausios ir giliausios. Krantai labai vingiuoti, ypač žemutinėje dalyje.

Vidutinėje atkarpoje (~22 km, tarp Strėvos žiočių ir Darsūniškio) užlieta tik dalis slėnio; marių plotis 500-800 m, gylis 10-12 m.

Aukštutinėje atkarpoje Nemunas teka savo vaga; plotis 200-300 m, gylis 4-5 m.

Dešiniajame marių krante įrengta Kruonio hidroakumuliacinė elektrinė (vandens lygis 109,5 m aukščiau Kauno marių lygio). Vandens lygis vasarą svyruoja 1,5 m, prieš pavasario potvynį pažeminamas ~4 m. Kauno marios sulaiko pavasario ledonešį, saugo Kauno miestą nuo potvynių.

Į Kauno marias įteka: iš dešinės – Verknė, Sobuva, Astraga, Lapainia, Strėva, Praviena, Karčiupis, Kruna; iš kairės – Šventupė, Žaisa.

Marios labai turtingos žuvų. Gausu kuojų, karšių, starkių, lydekų ir kitų vertingų žuvų. Žvejus neretai pradžiugina sazanai, šamai.

Žvejojant Kauno mariose privaloma laikytis Mėgėjiškos žūklės taisyklių reikalavimų.

Kauno marios – žuvingos, tačiau, anot čia žvejojančių, žuvys turi savo „charakterį“. Taigi meškeriotojui svarbu prisitaikyti prie žuvų skonio, rasti jų maitinimosi ir laikymosi vietas. Plūdininkai Kauno mariose gali prisigaudyti neblogų kuojų ir raudžių, o įlankoje ties Samylais ant kabliuko užkabinę mailiuką – ešerių. Palei nendrynus, Dabintos pakraščiuose, šmirinėja gerai įmitę lynai. Pajaukinus plūdei vandens paviršiuje ramiai stovėti neduos karosai ir plakiai, o radus tinkamą vietą galima sugauti ir neblogų karšių.

Bene daugiausia galimybių susigrumti su didele žuvimi turi žvejojantys dugnine meškere. Kauno marių karšiai stambūs: 1–3 kg egzemplioriai – įprastas laimikis. Jie neblogai kimba nuo Petrašiūnų iki Grabučiškių. Geros vietos ir šalia hidroelektrinės, kur žvejojant galima sugauti ne tik karšių, bet ir stambių karosų, o valo stiprumą ir žvejo meistriškumą gali išbandyti gerai įmitę sazanai. Dugninėmis meškerėmis karšiai gaudomi ir įvairiose kitose vietose.

„Firminis“ Kauno marių karšių patiekalas – makaronai. Jie ruošiami paprastai: šiek tiek apverdami, po to apkepami aliejuje. Kai kurie žvejai dėl kvapo prideda cinamono ar česnako.

Tie žvejai, kuriems karšis atrodo per menkas laimikis, dugnine meškere ties Strėvos žiotimis, palei Kruonio HAE ar šalia Kauno HE, gali pabandyti suvilioti sazanų.

Spiningautojai mariose taip pat ras ką veikti. Būtų labai gerai, jei žvejys būtų „ginkluotas“ ne tik spiningu, bet turėtų ir valtį. Labai praverstų ir elektrinis variklis bei echolotas, nes Kauno marios didelės ir žuvis surasti nėra jau taip lengva. Gana įdomi pastaruoju metu išpopuliarėjusi starkių žūklė spiningu. Pagrindinis masalas – 5–8 cm ilgio guminukai. Anot dažnai Kauno mariose žvejojančių žvejų, sėkmė labai dažnai priklauso nuo pasirinktos masalo spalvos. Labai gerai, kai guminuko nugarėlė tamsesnė už pačią guminę žuvelę. Starkiai žvejojami prie Kruonio HAE, ties Grabuciškėmis. Taip pat jų būrius galima užtikti ir pačioje vagoje ar įvairiose duobėse. Viena pagrindinių sąlygų – dugnas žvejybos vietoje turi būti kietas (žvyras, akmenys), dumblėtose vietose starkių nerasite. Gylis žvejybos vietoje turėtų būti 5–6 m ir daugiau.

Neretas laimikis žvejojant starkius yra ir ešerys. Juos mėgstantys žvejoti spiningautojai rainųjų gali ieškoti įlankoje ties Samylais, palei seklius iškyšulius, kur laikosi mailius, ir jo medžioti atplaukia ešeriai.

Lydekų reikėtų ieškoti palei Dabintos salą, o norintys sugauti salatį, blizgį turėtų švystelėti į marias ties Arlaviškėmis ir Girionimis.

Norintys susigrumti su mūsų vandenų karaliumi šamu laimę gali bandyti spiningu ar dugnine ties Rumšiškėmis, Dovainonimis, kur duobėse ilgaūsiai ir tūno.

Be minėtų žuvų, žveją gali nudžiuginti ir ūsorius, vėgėlė ar ungurys. Pasitaiko ir šlakių. Ypač reti laimikiai – žiobriai ir peledės (beje, žiobrius galima gaudyti tik turint Aplinkos ministerijos nustatyta tvarka išduotą licenciją).

Taigi, kaip jau galėjote įsitikinti, Kauno mariose žvejui tikrai yra ką veikti. Čia be laimikių neliks ir plūdinės, ir dugninės meškerės mėgėjai, nebus nuskriausti spiningautojai. Kas žino, galbūt kaip tik čia jiems pavyks sugauti savo rekordinę žuvį, tūnančią kur nors duburyje ir laukiančią, kol kas nors į „panosę“ kyštels masalą.

Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit

Lentelėje pateikiamas mariose dažniausiai sutinkamų žuvų sąrašas bei rekomendacijos kada ir ant ko jas geriausia žvejoti.


Pavadinimas Rekomenduojami masalai Rekomenduojamas laikas žvejybai Rekomenduojami masalai
Kuoja Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių lervos, dreisenos, šutinti kviečiai, žirniai, saldiejo konservuoti kukurūzai, kanapės, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausi kibimai vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškere. Draudimai nėra taikomi.
Karšis Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių lervos, šutinti kviečiai, žirniai, saldieji konservuototi kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, sūris, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manūų kruopų tešla. Geriausiai kimba gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Gaudant plūdine arba duginine meškere. Šiame ežere draudimai gaudant karšius netaikomi.
Starkis Aukšlė, ešerys, gružlys, karosas, kuoja, pūgžlys, saulažuvė. stinta. Geriausiai kimba rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Žvejojamas spiningu, velkiaujant, plūdine meškere, taip pat skrituliais. Starkius gaudyti draudžiama nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. Per vieną žvejyba galimų paimti laimikių kiekis max 5 vnt., ne mažesni nei 46 cm. ilgio.
Lydeka Vėžiai, varlės, aukšlės, ešeriai, gružliai, karosai, kuojos, plakiai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausiai kimba gegužės, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Perspektyviausi būdai gaudant plūdine, dugnine, spiningu, museline meškerėmis arba gyva žuvele. Lydekas draudžiama gaudyti nuo sausio 1 d. iki balandžio 20d. masalui naudojant gyvą žuvelę, o nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama gaudyti apskritai. Imamas dydis nuo 45 cm.Leidžiama paimti ne daugiau 3 vnt.
Sazanas Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, dreisenos, preluotės, Saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, bulvės, sūris, konservuota mėsa, dešra, dešrelės, sausi pusryčiai, sausas šunų ir kačių ėdalas, paprasta tešla, sūrio tešla, mėsos tešla, kanapinė tešla, granuliuotų masalų tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla, baltyminiai kukuliai. Geriausiai kimba gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Sazanu gaudymui draudžiamo laikotarpio nėra. Imami nuo 30 cm ilgio, bendras svoris neturi viršyti 5 kg.
Šamas Naktiniai sliekai, vėžiai, perluotės, aukšlės, ešeriai, karosai, kuojos, plakiai, pūgžliai, stintos. Geriausiai kimba birželio ir liepos mėnesiais. Gaudant dugnine, spiningu ar gyva žuvele. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra. Imamas tik nuo 75 cm. dydžio ir ne daugiau kaip 1 vnt.
Ešerys Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių ervos, aukšlės, gružliai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausias kibimas vasario, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Gaudant plūdine, dugnine, spiningu arba gyva žuvele. Ešerių žūklėje draudimai žvejoti ar dydžio limitai netaikomi.
Ūsorius Naktiniai sliekai, apsiuvos, laumžirgių lervos, trandies lervos, vėžiai, varlės, šliužai, sraigės, šutinti kviečiai, saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, kanapės, duona, batonas, sūris, konservuota mėsa, dešra, dešrelės, paprasta tešla, sūrio tešla, mėsos tešla, kanapinė tešla, granuliuotų masalų tešla, baltyminė tešla, gružlys, šližys. Geriausiai kimba rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais gaudant spiningu arba dugnine meškere. Ūsorių gaudymui draudžiamo laikotarpio nėra. Imami nuo 47 cm ilgio ir per vieną žvejybą leidžiama paimti ne daugiau kaip 3 vnt. šios žuvies.
Vėgėlė Geriausiai kimba sausio, vasario, kovo, lapkričio ir gruodžio mėnesiais, gaudant dugnine meškere arba gyva žuvele. Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, vėžiai, varlės, aukšlė, ešerys, gružlys, pūgžlys, saulažuvė, stinta, šlyžys. Vėgėles draudžiama gaudyti nuo gruodžio 15 d. iki sausio 15 d. Dydžio limitas nuo 40 cm ir per žvejybą ne daugiau kaip 5 vnt.

Batimetrinis kauno marių planas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų