Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kartuolė

in Žuvys

Kartuolė (Rhodeus sericeus) — karpinių šeimos žuvis. Europoje, — gyvena tik viena gentis, o vienintelė jos atstovė — paprastoji kar­tuolė. Ji panaši į nedidelį karosėlį. Ski­riasi nuo kitų karpinių žuvų tuo, kad ana­linis pelekas prasideda dar prieš nugari­nio pabaigą. Kartuolės — trumpo gyveni­mo ciklo žuvys. Jų amžiaus riba — 5, labai retai 6 metai, lytiškai subręsta 2 — 3 metais. Neršia pavasarį ir vasarą. Per nerštą kartuolių išvaizda labai pasikeičia, ypač pakinta patinai. Jų nugarinis ir analinis pe­lekai pasidaro ryškiai raudoni su juodais apvadais, snukį nusagsto balti epiteliniai gumbeliai, nugara patamsėja, gauna žals­vai melsvą atspalvį, išryškėja tamsi juoste­lė, einanti per šoną nuo uodegos galvos link, papilvė virsta rožine. Patelių spal­vos kuklesnės, tačiau joms užauga ilgas kiaušdėtis. Kartuolės neršia kas 6 — 7 die­nas, po kiekvieno neršimo kiaušdėtis treč­daliu sutrumpėja, o prieš neršiant vėl pailgėja beveik iki kūno ilgio. Patelės kiaušdėčiu deda ikrus į dvigeldžių molius­kų (Unio, Anodonta genčių) žiaunas, pati­nas paleidžia pienius į vandenį prie mo­liusko. Pienius kartu su vandeniu moliuskas kvėpuodamas įtraukia. Ir ikrai apvaisi­nami moliusko viduje, ikrams vystytis čia puikios sąlygos: jie apsaugoti nuo priešų, jiems pakanka deguonies, jie nuolat ska­laujami. Bet ne tik kartuolė naudojasi mo­liusko paslaugomis: manoma, kad moliusko Unio pictorum lervos (lochidijos) gyvena ant kartuolių žiaunų ir kūno.

Kartuolės gyvena įvairiuose vandens tel­kiniuose — upėse, ežeruose. Jos paplitu­sios beveik visoje Europoje — išskyrus Britų salas, pietinę Europos dalį, Skandina­viją. Uralas — arealo rytinė riba. Kartuolės mėgsta lėtai tekantį ir stovintį vandenį, tačiau vengia dumblo. Laikosi nedideliais būriais, turi pamėgtas vietas ir nuo jų toli nesitraukia. Lietuvoje kartuolių yra beveik visur, kur gyvena dvigeldžiai moliuskai. Labai gausu kartuolių Šventosios upėje prie Užpalių. Bradinio žuvų jaunikliams gaudyti laimikyje jos sudarė 61,1 procen­to, Taip pat nemažai kartuolių pasitaiko Kuršių mariose, pietinėje Ventės rago pa­krantėje, Merkio senvagėse. Publikuotų duomenų apie kartuolės labai maža, o ir tie patys dažnai būna prieštaringi. Pavyz­džiui, pagrindinis bruožas, apibūdinantis žuvį — kūno ilgis. R. Krotas teigia, kad subrendusių kartuolių ilgis 4, retai 7 cen­timetrai, P. Žukovo duomenimis — 4,3 — 7,5, labai retai — 9 — 9,5 centimetro. Tuo tarpu D. Fogtas teigia, kad vidutinis kar­tuolių ilgis — 10 centimetrų. Taip pat ski­riasi ir duomenys apie vislumą. R. Krotas tvirtina, kad kartuolių vislumas — apie 100 ikrų, o O. Nikolskis — kad apie 200 — 300 ikrų. Kartuolių biometriją tyrė vienintelis P. Žukovas, mitybos aprašymas visuose literatūros šaltiniuose baigiasi tuo, kad paminimi siūliniai dumbliai. Populiacijų su­dėtis pagal lytis, amžių netirta. Nėra žinių ir apie kartuolių biocheminius rodiklius. Todėl darėme tyrimus, ir su kai kuriais jų rezultatais supažindinsiu skaitytojus.

Nustatyta, kad kartuolių dydis labai įvairus — nuo 4 — 5 centimetrų Kuršių ma­riose iki 8 — 11 centimetrų Merkyje. Taip pat ir svoris: atitinkamai nuo 2 — 3 gramų iki 8 — 10 gramų. Be to, Merkio kartuolės geriau įmitę nei Kuršių marių, šiuos dy­džio ir įmitimo skirtumus galima paaiškinti mitybinės bazės pranašumu, kaloringesniu maistu.

Labai svarbūs yra mitybos tyrimai. Kar­tuolės — augalėdės žuvys, svarbiausias jų maistas — mikrofitai. Pirmą kartą tiksliai nustatėme kartuolių maisto sudėtį. Pagrin­dinę mikrofitų dalį sudaro siūliniai žaliadumbliai (Oedogonium sp., Maugeotia sp. ir kt.) — jų yra apie 40 procentų, bei titnagdumbliai (Synedra sp., Nifzchia sp., Melosyra sp. ir kt.) — apie 45 procentus. Likusioji mikrofitų dalis — nesiūliniai žaliadumbliai ir melsvadumbliai. Įdomu, kad kartuolės, būdamos fltofagai (jų žarnynuo­se mes neaptikome jokio gyvo maisto likučių), neretai užkimba, naudojant tokį masalą, kaip sliekas ir net lašiniai.

Ištirta ir kartuolių populiacijų sudėtis pagal amžių. Kuršių mariose didžioji da­lis (66,7 procento) kartuolių — 3 metų amžiaus, Merkyje vyrauja 4 metų amžiaus kartuolės — 61,2 procento, ištyrus sugautų kartuolių subrendimo stadijas, buvo pa­tvirtinti literatūros duomenys — kartuolės neršia nuo gegužės antrosios pusės iki liepos pabaigos.

Patikslinti duomenys ir apie vislumą: vidutinis absoliutinis kartuolių vislumas — 256 ikrai. Mažiausia buvo 106, daugiausia — 404 ikrai. Tokie dideli svyravimai paaiškinami tuo, kad kartuolių nerštas yra porcijinis ir užtrunka kelis mėnesius.

Biocheminiai tyrimai davė kiek netikėtų rezultatų: paaiškėjo, kad kartuolės gana riebios. Riebalų kiekis jų raumenyse (2,5 — 2,9 procento) didesnis, negu tokių žuvų, kaip lynai, raudės, kuojos, vėgėlės, eše­riai, lydekos ir kt. Meškeriotojų, o juo la­biau verslininkų, kartuolės nedomina. Ta­čiau nereikia pamiršti, kad kartuolės — labai gražios žuvys. Tai patvirtina ir dau­gelio akvariumininkų nuomonė, kad gro­žiu neršto metu kartuolė nenusileidžia daugeliui egzotiškų akvariuminių žuvų. Be to, akvariume kartuolės laikyti papras­ta, nes jos labai nereiklios.

Vytautas Kesminas; Audrius Želvys

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų