Karosas

Tai pati nereikliausia, bevelk visur auganti karpinių šeimos žuvis. Kartais ji išlieka gyva išdžiūvusio tvenkinio dugne, o žiemą gali įšalti į ledą ir atšilus vėl atgyti.

Kur surasti karosus?

Labiausiai karosai mėgsta negilius, uždumblėjusius ežerus ar kitus stovinčio vandens telkinius. Jie visiškai nemėgsta tekančio ir ypač smarkiai tekančio vandens. Nuo to, kur karosai gyvena, pareina ir jų išvaizda. Nedidelėse pelkėse ar kūdrose, kur labai daug dumblo, auga suvis smulkūs karosiukai, tiesiog nykštukai. Ir jų spalva patamsėja. Mano tėviškėje, Molėtų rajone, netoli Siesarties, dar senelio iškastoje kūdroje nuo seno auginami karosai, bet didesnio kaip dešimt centimetrų ilgio niekada nesugaudavome. Užtat jie mums labai praversdavo kaip geras masalas, Siesartyje gaudant lydekas ir ešerius.

Lietuvoje vyrauja dvi karosų rūšys

Paprastieji karosai ir sidabriniai karosai.

• Paprastieji karosai mūsų ežeruose, upėse ir kūdrose turbūt nuo amžių gyvena, o sidabrinių karosų į Lietuvą buvo atvežta tik prieš trisdešimt metų ir įveista daugiausia uždaruose vandens telkiniuose. Dabar jų pagaunama Nemune, Neryje, kitose upėse, į kurias jie pateko iš tvenkinių. Kai kur jie labai gerai auga. Pavyzdžiui, sidabriniais karosais garsėja Telšių Mastis, taip pat Angininkų ežeras.
• Sidabriniai karosai užauga mažesni. Jeigu, tarkime, kaip rašo meškeriotojų vadovai, paprastieji karosai užauga net iki pusės metro ilgio ir penkių kilogramų svorio, tai sidabriniai karosai labai retai persirita per kilogramą.

Galima pridurti, kad karosų yra Nevėžio, Lėvens, Mūšos upėse ir, be abejo, daugelyje tvenkinių. Žodžiu, yra kur susigauti šių žuvelių, kurios, tarp kita ko, labai skanios.

Paprastasis karosas, arba auksinis karosas (Carassius carassius)

Kur ieškoti karosų?

Karosai paprastai laikosi ten, kur negilu, arčiau kranto, kur auga daug žolių, todėl ir gaudomi tiesiog nuo kranto ar įsibridus į vandenį, šiltu metų laiku jie pastoviai maitinasi pasirinktose vietose. Taigi, susiradus tokią vietelę, galima laukti gražių laimikių. Tik klius stipriam vėjui, karosai pasitraukia toliau nuo kranto į gilumą arba atvirkščiai — sulenda į žoles, kur ir tūno nejudėdami. Žiemą jie susimeta dideliais būriais gilesnėse vietose ir, kaip buvo rašyta, net įsirausią į dumblą, kur pratūno iki pavasario.

Karosai minta visokiais dugno gyvūnais, daugiausia smulkiomis vabzdžių lervomis, planktonu, dumbliais, augalais.

Kada kimba karosai?

Karosai pradeda kibti atšilus vandeniui, dažniausiai gegužės antroje pusėje, šiuo metu meškeriojant, masalą reikia užmesti prie žolių, apie pusės metro gylyje. Bet čia sugaunami dažniausiai smulkūs karosiukai. Apskritai pavasarinis karosų kibimas neilgai trunka. Vandeniui įšilus iki 14 laipsnių, karosai pradeda neršti. Nerštas trunka nuo gegužės pabaigos iki liepos pabaigos. Būna, kad jis nusitęsia net iki rugpjūčio vidurio, nors daugumas karosų išneršia birželį ir liepos pradžioje. Po neršto karosai vėl godžiai maitinasi, ir tada smagu juos gaudyti.

Nors apskritai karosai gerai kimba, bei jie tuo pačiu yra įnoringos ir išrankios žuvys. Viename vandens telkinyje mėgsta vienokį masalą, kitame — kitokį. Netgi toje pačioje upėje arba tame pačiame ežere vieną dieną gerai griebia kokią nors lervą, o kitą dieną čiumpa tik duoną ar tešlą.

Dažnai net tą pačią dieną kelis kartus pasikeičia karosų skonis. Todėl seni meškeriotojai, eidami gaudyti karosų, nešasi ir sliekų, ir uodo trūklio lervų, ir apsiuvų, ir duonos, ir kvietinės tešlos, netgi kvietinio blyno, šutintos bulvės. (Dauguma žvejų sako, kad karosai labiau mėgsta juodą duoną, paskanintą anyžių aliejumi, medaus lašeliu).

Karosai daug geriau kimba, jeigu jie prieš meškeriojimą dieną kitą gerai pajaukinami. Į pasirinktą meškerioti vietą iš anksto paberiama sveikų ar pjaustytų sliekų, vabzdžių lervų, tešlos, šutinto gyvulinio kombinuoto pašaro.

Pastebėta, kad karosai prasčiau kimba ten, kur gyvena daug kitokių žuvų. Ypač gerai kimba tvenkiniuose, kur jų įleista daug daugiau nei kitų žuvų. Geriausias kibimo laikas — rytas, maždaug iki vienuoliktos valandos ir vėlyvas popietis iki saulės laidos. Vis dėlto rytais kimba geriau nei pavakariais. Pastebėta, kad karštomis, saulėtomis dienomis karosai gerai kimba ir vidurdienį, griebdami masalą, plūduriuojantį visai negiliai, vandens paviršiuje. Apskritai karosai kai kada griebia masalą, nuleistą prie pat dugno, kai kada — pakilusį nuo jo pei pusmetrį ar metrą, o kai kada, kaip sakiau, vandens paviršiuje. Žodžiu, šitai reikia nustatyti pačiam meškeriotojui.

Kuo gaudomi karosai?

Karosai gaudomi lengvomis plūdinėmis meškerėmis. Valas — plonas, kabliukai — 3,5—5 numerio, plūdė lengva, geriau kai ji plūduriuoja ne stačia, bet gulsčia. Karosai gaudomi iki spalio ir net lapkričio vidurio.