Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kaip su lazda išmatuoti medžio aukštį

in Patarimai

Medžio aukščiui matuoti yra daug įvairių būdų ir priemonių. Tiksliam matavimui vartojami aukštamačiai arba kitokie įrankiai, o matuojant be įrankių (iš akies) gaunama tik artutiniai daviniai.

Čia noriu paaiškinti, kaip galima greit ir gana tiksliai (įpratus, iki 0,5 mtr. tikslumo) išmatuoti medžio aukštį su paprasčiausia lazda.

Teoretiškam paiškinimui imsime lygiais katėtais stačiakampį trikampį. Jeigu tą trikampį laikysime taip (žiūr. brėž.), kad vienas jo katėtas (ab) būtų lygiagretis medžio stiebui (AB), kitas gi (a C)— lygiagretis gulstinam žemės paviršiui, ir iš taško C žiūrėsime įžambinės (C b) kryptimi, tai, atsitraukę tam tikrą nuo medžio atstumą (A C), matysime kaip tik pačią medžio viršūnę (B).

Iš trikampių ABC ir abC panašumo išvedame, kad AC yra lygus AB (AB/ab = AC/aC; iš čia AC = AB). Tada viso medžio aukštis bus lygus AC + AD. Atstumą AC lengvai galime išmatuoti. A D taip pat išmatuojame, nes tai yra nuo žemės iki mūsų akies aukštis.

Juo didesnį paimsime trikampį, tuo tikslesnius gausime davinius. Vietoje tokio trikampio galime pavartoti lazdą (statmuo ab) ir mūsų ranką (statmuo a C) sekančiu būdu:

Imame lazdą į ranką, ištiesiame ją pirmyn taip, kad linija, pravesta iš mūsų akies per gniaužtą, būtų lygiagretė gulsčiam že­mės paviršiui. Išmatuojame atstumą nuo akies iki gniaužto pažy­mime tokį pat ilgį ant lazdos (paprastai, tas ilgis būna 65-75 cm). Tada jau turime parengtą aukštamatį.

Medžio ankštį matuojame taip: atsitraukiame nuo matuojamo medžio maždaug tokį atstumą, kaip medžio aukštis. Tiesiame ranką pirmyn, laikydami lazdą už galo. Ranka turi būti ištiesta taip, kad inija, pravesta tarp akies ir gniaužto, būtų lygiagretė žemės pa­viršiui, o lazdą laikyti taip, kad išmatuotasai (nuo akies iki gniaužto) ilgis būtų į viršų ir statmenai gulsčiam žemės paviršiui. Tada viena akim žiūrime per pakeltos lazdos galą (brėžinyje CB kryptimi) ir vaikštinėjam tai artyn, tai tolyn nuo medžio, kol per lazdos galą pamatysime pačią medžio viršūnę. Iš tos vietos išmatuojame iki medžio atstumą (AC), prie to skaičiaus pridedame nuo mūsų akies iki žemės atstumą (AD) ir tokiu būdu sužinome medžio aukštį.

Šis būdas matematiškai—teisingas. Tačiau jis būtų labai abe­jotino tikslumo, jei savo rankos ir lazdos neišlaikytume teisingoj padėtyj. Įpratimui laikyti lazdą statmenai, užtenka prie lazdos pa­kelto galo pririšti atsvarą (svambalą), o teisingam rankos ištiesimui — ant matuojamo medžio pažymėti mūsų akies aukštumą ir matuo­jant žiūrėti, kad gniaužtas būtų pažymėtoj aukštumoj.

Įpratus išlaikyti teisingą padėtį, atsvara ir ant medžio žymė­jimas būna nereikalingas.

Nelygioj vietoj šis būdas tenka atitinkamai pritaikinti, kas būna savaime aišku jį vartojant.

Ši priemonė yra kiekvienam prieinama, greita ir tinka net daugelio aukščių matavimui, pav. iš stovinčių medžių tam tikrus sortimentus renkant ir kt.

Gaigalas “Mūsų girios” Nr. 1, 1929 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai

Sutartiniai ženklai žemėlapyje

Vietovėje sutinkami objektai žemėlapiuose ir pla­nuose vaizduojami sutartiniais ženklais. Masteliniai (kontūriniai) ženklai

Mastelis ir jo nustatymas

Apie žemėlapyje ar plane vaizduojamo žemės paviršiaus sumažinimo laipsnį galima spręsti iš

Planas ir žemėlapis

Teisingai orientuotis ir nepaklysti vietovėje gali­ma tik ją gerai pažįstant. Nepažįstama vietovė

Oro permainų numatymas

Orų kaitos pagrindinės priežastys. Dėl saulės spindulių kritimo kampo kitimo paros ir
Pakilti į Viršų