Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kaip pačiam išdirbti kailius

in Medžioklės trofėjai

Šiame straipsnyje pateikti kailių išdirbimo būdai buvo naudojami XX a. pirmoje pusėje. Tačiau  vadovaujantis jais, galima pačiam visiškai gerai išdirbti kailius, nė kiek neblogiau, kaip pas specialistus dirbtuvėse.

I-mas būdas. Nuluptą nuo gyvio kailį reikia ištempti ant plačios len­tos ir iš kraštų prikalti mažomis vinelėmis, arba segtukais (knopkėmis). Prikalinėjant, reikia žiūrėti, kad oda būtų gerai ir lygiai ištempta. Po to su neaštriu, bet ilgais ašmenimis, peiliu nuo odos nugramdoma likusioji mėsa, riebalai ir gyslelės, saugojantis, kad nesupiaustytum bei nesugadin­tum odos. Kai tokiu būdu oda bus nuvalyta nuo visokių liekanų, teptuku oda yra ištepama karštame vandenyje ištirpytu alūno su viena penktąją druskos (val­gomosios) mišiniu. Po to odai, nenuimtai nuo lentos, duodama išdžiūti. Jai visiškai išdžiūvus, reikia nuvalyti nuo plaukų kraują bei riebalus. Tai atliekama tokiu būdu: oda atpalaiduojama nuo vinelių, apverčiama plau­kais į viršų ir barstoma švariu, smulkiu, karštu smėliu. Karštas smėlys trinamas į plaukus tol, kol į jį susigers visi riebalai. O plaukai bus švarūs tada, kai jie pasidarys minkšti, švelnūs ir nesuteršti. Smėlio likučius bei dulkes pašaliname, lazdele lengvai suduodami per odą.

Tokiu būdu paruoštos kiškių, triušių, lapių, barsukų ir kitų gyvių odos sudedamos į tam tikrą indą (kubilą, balėją) viena ant kitos plaukais že­myn. Tačiau tų odų galima pridėti nedaugiau, kaip iki pusės indo aukš­čio, nes kita pusė paliekama skystimui užpilti.

Skystimas paruošiamas tokiu būdu: kiekvieniems 10 kg karšto vandens dedama ½ kg valgomosios druskos ir 1½ kg alūno. Suprantama, kad skystimo kiekis priklauso nuo išdirbamų kailių skaičiaus. Kai alūnas ir druska vandenyje visiškai ištirps ir skystimas atauš, jis užpilamas ant su­dėtų inde odų. Tokioj vonioj odos išlaikomos 3—4 dienas. Per tą laiką odos pasidarys visiškai minkštos, ir dėl to dabar likusioji po pirmo valymo mėsa, gyslelės ir kt. peiliu labai lengvai ir švariai nusivalo. Kad lengviau būtų valyti, galima odą ištempti ant lentos. Taip antrą kartą nuvalius, visos odos dar kartą pamerkiamos į tą pačią vonią, tik plaukais į viršų. Po dviejų dienų mirkymo odos vėl ištempiamos ant lentos, plaukais į apačią. Stora sagute arba aštria yla duriama oda ir įtrinamą druskos. Tokiu būdu ant lentos pasūdytos odos truputį pradžiūsta. Tuo laiku paruošiamas gan tirštas skystimas krakmolo, kuriuo tokiu pat būdu įtrinamas lygus odos pa­viršius.

Dabar odos nuimamos nuo lentos ir iškabinamos, kad galutinai išdžiū­tų. Joms išdžiūvus, belieka rankomis storesnės vietos gerokai pamankš­tinti, kad oda taptų minkštesnė.

Nelygius ir nereikalingus kraštus reikia aštriu peiliu apiplauti. Krak­molo likučiai išdulkinami lazdele, ir oda lengvai patepama kreida. Tai ir viskas.

II-as būdas. Nuvalius mėsą, riebalus ir kt. liekanas (peilio pagalba), oda ištempiama ant lentos ir teptuku sutepama skystimu, sudarytu, kaip pirmam būde: iš sutirpinto karštame vandenyje alūno su viena panktąją valgomo­sios druskos. Po kiekvieno tepimo odai duodama pradžiūti. Tepti reikia tiek kartų, kol oda pasidarys visiškai balta. Po to, galutinai išdžiovinus, ant odos užberiama sutrintos kreidos arba gipso. O su gabaliuku pem­zos oda galutinai nuvaloma. Kad oda pasidarytų minkštesnė, reikia ją ge­rokai pamankštinti rankomis, kad galutinai suminkštėtų, oda įtrinamą varške.

Plaukų nuvalymas daromas taip pat, kaip ir I-me būde nurodyta (karšto smėlio pagalba).

Šis būdas yra daug paprastesnis už I-mąjį, tačiau daugiau tinka kiš­kių ir triušių odelėms, kurios neturi tiek daug riebalų, kaip barsuko, šer­no ir kt. odos, kurios yra labai riebios.

Yra ir III, vadinamas kaimiškas išdirbimo būdas. 1,5 kg antros ar tre­čios rūšies kvietinių miltų užpilama šiltu vandeniu, kad pasidarytų skys­ta tešla. Tada pridedama 10 g mielių, arba surūgusios tešlos, ar šiaip kokio raugalo. Visa tai pastatoma į šiltą vietą, kad sudarytoji tešla pradėtų rūg­ti ir „vaikščioti“. Tešlai surūgus, pridedama 25 g druskos, 10 g tanino (milteliuose), 10 žalių kiaušinių trynių ir dar užpilama tiek vandens, kad pasidarytų skysta košelė. Šito skystimo kiekio pakanka išdirbti 15—20 kiškių odelių.

Nuluptas ir išdžiovintas odas reikalinga išmirkyti upės vandenyje ir po to peiliu pašalinti mėsos likučius, riebalus ir kt. Tą atlikus, reikia odas praplauti su muilu ir sodos tirpiniu (1 svorio dalis sodos į 20 dalių van­dens) , o vėliau švariu ir minkštu vandeniu. Tokiu būdu paruoštų odų apa­tinės pusės (be plaukų) yra tešla ištepamos ir sudedamos poromis — ištep­tomis pusėmis į vidų. Tokioje padėtyje nuo 1 iki 2 parų išlaikytas odas reikalinga išnarstyti ir pakabinti vėjuotoj vietoj išdžiūti (bet ne ant sau­lės). Odoms išdžiūvus, rankomis nuvaloma tešla; kad oda pasidarytų minkštesnė, ji dar sutepama varške. Tai ir viskas.

I-mą ir II-rą būdą esu pats panaudojęs praktikoje su ožio, barsuko ir šerno odomis; taip pat esu išdirbęs kiškių ir lapių odeles. Visos odos labai gerai išsidirbo ir gerai dėvisi, III-jo būdo nesu išmėginęs, tad ir nieko apie jį negaliu pasakyti. Pats išdirbimas, neskaitant darbo, pagal I ir II bū­dą labai pigiai atsieina.

K. Liauda

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Medžioklės trofėjai

Mūsų tauriųjų elnių ragai

Praėjo beveik porą mėnesių, kuomet Lietuvoje prasidėjo tauriųjų elnių medžioklės. Jų medžioklės

Kur ieškoti ragų?

Briedžiai meta ragus lapkričio-gruodžio mėnesį. Pirmiausia meta ragus vyresnio amžiaus, gerai išsivystę
Pakilti į Viršų