Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Kaimas kalnuose

in Objektai svetur

Bulgarai turi nepakartojamo grožio kal­nus, pavadintus moters vardu — Rodopus (bulgarai sako „Rodopa”). Kaip rašė poetas Nikola Gigovas, čia daug viršūnių, švelniai liečiančiu dangaus žydry­nę, čia skambėjo Orfėjaus dainos ir odės, iš čia ir Spartakas, pasiaukojęs tiesai ir laisvei…

Aukščiausiomis viršūnėmis laikomos Di­dysis Perelikas (2191 metrai virš jūros ly­gio) ir Didysis Persenkas (2091 metras). Tarp jų šniokščia, veržiasi skaidri sūku­ringa upė Širokolaška, į tą bėgimą pasi­griebianti vis naujus intakus. Per amžius ardydama ir gludindama uolynus, upė su­formavo nedidelį, bet labai gražų slėnį. Jame tarsi baltavilnių avyčių būrelis pritilo namai su erkeriais, nuo vienos pusės į ki­tą grakščiai peršoko senovinių tiltų arkos — tai architektūrinis etnografinis rezerva­tas, kaimas Široką laka.

Ką apie jį galima pasakyti? Tai tarsi skambi daina ir stipri bulgarų tvirtovė, su­rinkusi ir išsaugojusi Rodopų gaivumą ir koloritą; tai skaidri versmė, žadinanti po­etų, rašytojų, dailininkų, kompozitorių įk­vėpimą; tai ir tautos pasididžiavimo simbo­lis. Kaimas nepaprastai savitas, vientisas, kupinas gamtos ir žmogaus sukurto gro­žio; tai tarsi koks tiltas iš praeities į atei­tį. Archeologiniai radiniai rodo, jog Širokos lakos apylinkėse buvo gyvenama jau viduramžiais. Netoli Gėlos kaimelio, Manastyrio vietovėje, aptiktos gana stambių bažnytinių pastatų liekanos; jų čia stovė­ta penktame mūsų eros amžiuje.

Manoma, kad Širokos lakos kaimas at­sirado priverstinio islamo platinimo Rodo­pų krašte metu; osmanų priespauda truko penkis šimtmečius. Vergijai nepaklusę ir nuo jataganų gelbėdamiesi bulgarai čia rado prieglobstį, juos gynė sunkiai įveikia­mi kalnai.

Širokos lakos apylinkėse tiesiog žerte pažerta gamtos vertybių, paminklų. Turlos kalnas iškyla tarsi didžiulis kupolas, o ant jo — bulgarų viduramžių tvirtovės griuvėsiai. Net karščiausią vasaros dieną Ledniko oloje kabo varvekliai… Akmeninė mergelė pasakoja legendą apie išdidžią, savo tautai ištikimą bulgarę, pasirinkusią mirtį, bet ne svetimšalių dievus, ne vergi­ją

Nuo Širokos lakos prasideda daugelis labai įdomių turistinių maršrutų: į Pereliko turistinę bazę, esančią prie pat Didžiojo Pereliko, į Ledniko turistinę bazę, įsikūru­sią netoli Turlos viršūnės, į Širokos lakos sniegynus, į aukštikalnių kurortą Pamporovą.

Kiekvienų metų rugsėjo mėnesį Llindeno vietovėje, erdvioje vešlioje lankoje, tarp vėsių upeliūkščių prasideda didžiulė tra­dicinė šventė, kurioje dalyvauja vos ne visi rajono gyventojai, taip pat daugybė svečių.

Taip pat pasidarė labai populiari Širokos lakos šventė, kai į gatveles išeina daugy­bė įvairiausių kaukių, keisčiausių pasakų ir legendų personažų. Ta šventė — ne dirbtinė, ne šiandien sukurta; jos šaknys siekia trakų laikus, kai būdavo garbinami stabmeldiški dievai.

Įdomia architektūra, milžiniškais tautosa­kos ir etnografijos turtais, nepaprastai gražia gamta Široką laka išgarsėjo ne tik Bulgarijoje.

Široką laka — tai ir senovinė legenda, ir nūdienos pasakojimas, ir niekad nesibai­giantis grožis…

Strachilas Bostandžijevas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Objektai svetur

Giliausieji ežerai

Prieš 25 milijonus metų Azijos žemyną perkirto gilus randas, kuriam buvo lemta

Didžiausieji ežerai

Didžiausias planetos ežeras — Kaspija — nuo seno jūra vadinamas. Kinams jis

Mėlynieji akmenys

Taip pavadintas valstybinis parkas šalia Sliveno — jaukaus miesto, tyliai prigludu­sio nuostabios

Riugeno saloje

Baltijos ošimas, sniego baltumo krei­diniai šlaitai ir statūs krantai — tai vaizdas,
Pakilti į Viršų