Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Jūra

in Patarimai žvejui

Jūra – vakarų Lietuvos upė, dešinysis Nemuno intakas, dešimtoji pagal ilgį upė Lietuvoje. Prasideda Žemaičių aukštumos vakariniame šlaite, 9 km į šiaurės vakarus nuo Rietavo, Jankaičių kaimo teritorijoje. Teka į rytus, pasuka į pietus, pietryčius pro Rietavą, Kvėdarną, Pajūrį, Tauragę. Įteka į Nemuną 81 km nuo jo žiočių. Upės nuolydis 0,8 m/km. Debitas ties Pajūriu siekia 11,5 m³/s. Jūros upės vagos plotis siekia 15 – 20 m, gylis – 0,1 – 3 metrai. Atodangų aukštis iki 25 m.

 

Tai – dešinysis Nemuno intakas, kurio ištakos Aukštojo tyro pelkėje aukščiau Sauslaukio. Teka nuo Žemaičių aukštumos. Vidutinis metinis nuotėkis – 41,8 m /s, nuolydis – 0,6 m/km. Upės ilgis -177 km. Jūra įteka į Nemuną tarp Šereitlaukio ir Vėžininkų. Upės baseine beveik nėra ežerų. Jūrai būdingi smarkūs potvyniai, nes čia iškrinta daugiau kritulių negu vidutiniškai visoje Lietuvoje. Upė patvinsta ir per pavasarinį polaidį. Aukštupyje slėnis lėkštas, gilesnis tik žemiau dešiniojo intako Letauso, kur upė pradeda leistis nuo Žemaičių aukštumos.

 

Jūros aukštupio ir vidurupio nuotėkis nėra labai didelis, tačiau jį padvigubina Akmenos ir Šešuvies intakai. Upėje daug rėvų, slenksčių, išgriautų užtvankų, jėgainių likučių. Ties Rietavu yra kanalas. Tauragėje Jūra patvenkta 3 m aukščio užtvanka, kurios patvanka tęsiasi apie 6 km. Žemiau Šešuvies intako upės srovė sulėtėja, slėnis išplatėja – Jūra ramiai ir neskubiai gena savo vandenis į Nemuną.

 

Patogūs keliai nusidriekę palei visą upę, patogu važiuoti nuo Rietavo per Spraudį, Grimzdus, Kvėdarną, Visdžiaugus, Pajūrį, Žvingius, Sungailiškius, Dapkiškius, Tauragę, Dauglaukį iki Vėžininkų, kur Jūra įteka į Nemuną. Patogu privažiuoti prie pat upės ir iš Klaipėdos, Telšių, Šiaulių, Kelmės, Kauno. Aukštupyje upės krantai miškingi (Lėgų miškas), tinkantys žūklauti ir poilsiauti, gražių vietų yra ir vidurupyje, ties Pagramančio mišku. Jūra mėgsta keliauti vandens turistai.

 

Jūros upė – Nemuno dešinysis intakas, teka nuo Žemaičių aukštumos prie Jankaičių kaimo, pamaitinta Raistinės ir Dausyno pelkių. Išskirtinė Jūros savybė – didelis vandeningumas. Jūros baseine nėra ežerų, tačiau Jūros aukštupyje, Rietavo ir Kvėdarnos apylinkėse, iškrenta daugiau kritulių nei įprasta Lietuvoje, todėl smarkūs potvyniai Jūrai būdingi ne tik per pavasario polaidį, bet ir vasarą po didesnių liūčių. Bet sausais vidurvasariais Jūra gerokai nusenka, tuomet jos aukštupys iki Aitros žiočių žygiams tinkamas ne visada. Dažnai vandens trūksta ir ruože nuo Balskų užtvankos iki Akmenos žiočių. Visos kitos atkarpos baidarėmis plaukiamos net ir sausiausią vasarą.

 

Plaukdami su saugiomis ir kokybiškomis baidarėmis ne tik mėgausitės laukinės gamtos grožiu, keliausite paslaptingais ir viliojančiais vandens keliais, grožėsitės upės vaizdingais slėniais, švariu vandeniu, bet ir išbandysite savo jėgas, įveikdami staigius vingius ir smagius Jūros upės slenkstukus. Gražiuose Jūros pakrantėse įrengtos stovyklavietės palengvina turisto iškylą.

 

  • Žadvainai (Klaipėdos – Kauno automagistralė) 144,5 km iki Nemuno – nuo čia galima pradėti žygį baidarėmis pasroviui Jūros upe. Jūra papildoma intakėlių – Kūlupalio (d, 143 km), Plunkės (d, 141,5 km), Rindės (k, 140,9 km). Upės vaga siaura, Jūros dugnas visame ruože iki Deguvos žiočių, pilnas akmenų, laikas nuo laiko upėje pasitaiko seklumų, trumpų rėvų, didesnių ar mažesnių užvartų. Tačiau visos kliūtys nesunkiai įveikiamos, jei yra tinkamas plaukimui vandens lygis. Pakrantės apsuptos miškais, stebina ąžuolų gausa, natūrali, civilizacijos nesugadinta gamta.
  • Įsrovena Margupalis (d,138,7 km), už puskilometrio – poilsiavietė, ties kuria žmogaus ranka suformuotas slenkstis. Kairėje prasideda Lėgų, o dešinėje – Volungiškės miškas. Kiek žemiau, Lėgų miško pakraštyje, prie pat kairiojo Jūros kranto, auga Lėgų miško ąžuolas – milžinas. Jo kamieno apimtis siekia 6 m. Nuo Lėgų ąžuolo palei Jūros krantą tęsiasi natūralios pievos – lobis botanikams ir visiems gamtos mylėtojams.
  • Ties Deguvos upeliu Jūra kerta administracinę ribą – paliekama Rietavo savivaldybė, pradideda Šilalės rajonas. Už Deguvos (k, 136 km) upelio žiočių Jūra įsiremia į kalvą. Tai Lembo alkakalnis, vadinamas Alkos Kakta (šventvietė, alkakalnis). Jūra – vingiuota, upės dugnas smėlėtas.
  • Prie Aitros (k, 133,8 km) žiočių upė išplatėja. Aitra – vienas didesnių Jūros intakų, siekiant išsaugoti jos vagą ir slėnį, įkurtas Aitros hidrografinis draustinis. Sustojus kiek ilgiau ties Aitros žiotimis, galima paėjėti iki Lembo kaimo, kur gimtojoje sodyboje atstatytoje klėtelėje įrengtas žymaus kalbininko Kazimiero Jauniaus muziejus.
  • Pasileidus žemyn, padidėja plaukimo greitis, nebėra užvartų, bet kliūčių: akmenų, brastų, rėvų, žygio metu tikrai sutiksite nemažai. Bet tai tik paįvairina kelionę, todėl plaukti tikrai nebus nuobodu.
  • Grimzdai. Vos žemiau santakos su Aitra virš Jūros siūbuoja atnaujintas lieptas . Kabančiu lieptu žmonės keliauja į Gvaldų mišką, ten stovinčią Gvaldų (Drungeliškės) koplyčią (nuo upės apie 300 m).
  • Ties lieptu iš dešinės Jūron įsrovena Glivija (d, 133,4 km), dar už 100 m įteka Gyvasis Šaltinis. Jūros vaga plati, geros vietos pažvejoti ir pasigrožėti pakrantėse išsirikiavusiais jaunais, liemeningais ąžuolais.
  • Paragaudis. Ties juo virš Jūros kabo dar vienas lieptas (131 km). Liepto kairėje, apie 500 m nuo upės, eglyno pakraštyje yra retas centrinėje Žemaitijoje archeologijos paminklas – Paragaudžio pilkapynas. Paplaukus kiek žemiau, ties maža salele Jūroje, galima sustoti ir apžiūrėti kairiajame krante iškilusį kryžių, skirtą 1964 m. vykdytos kryžių naikinimo akcijos atminimui.
  • Per laukus į Jūrą atiteka Ragauda (k, 129,2 km) ir Pienauja (k, 128,9 km). Vos keli yriai – Kvėdarnos – Pajūralio plentas (127,3 km). Nuo upės iki Kvėdarnos miestelio kapinių – tik geras kilometras, iki centro – apie 2 km. Miestelyje stovi 1930 m. pastatytas paminklas, skirtas Vytautui Didžiajam.
  • Kiek žemiau tilto įsrovena Geniotalis (k, 127 km), o ne ilgai trukus Jūra atplukdo iki Padievaičio liepto. Už jo įrengta vieša stovyklavietė (124,7 km). Patogi vieta sustoti, apžiūrėti Padievaičio piliakalnį ir šventvietės akmenį, vadinamą Velnio Sostu arba Velnio Krėslu, gulintį pietrytinėje piliakalnio papėdėje, kairiajame Druskio (Druskinio) upelio krante.
  • Nusileidus per aukštoką slenkstuką ir palikus piliakalnį, sutinkamas į Jūrą įalmantis Druskinis (k, 124,5 km). Kiek žemiau Jūra dalijasi į pagrindinę vagą ir kairėn nutįstantį kanalą. Prie jo stovėjo Padievaičio malūnas.
  • Tuoj už Lokupio (d, 122,4 km) žiočių per upę nutiestas lieptas, už jo – brasta, Kvėdarnos – Vainuto senkelis. Dešiniajame krante prasideda Palaivio kaimas, iš kairės įteka vėžių upelis Vėžus (k, 121,9 km). Keletas yrių ir prasideda Drobūkščių kaimas. Nusileidus nuo slenksčio, galima apsistoti poilsiavietėje.
  • Toliau įsrovena Labus (d, 119,9 km), Skurbynas (k, 119,5 km), Vingainis (k, 119,4 km) ir Jūra priartėja prie Visdžiaugų gyvenvietės (maudykla, poilsiavietė). Ties Visdžiaugais virš Jūros nutįsta elektros linija ( 118,9 km). Plaukiant žemyn galima pasigrožėti Jūros krantais ir pažvejoti.
  • Įteka Šlaunis (d, 117,2 km).Ties Gūvainių kaimu Jūra daro staigų posūkį dešinėn apibėga stambų akmenį (115,6 km), o už 300 m galima sustoti ir užkopti į Gūvainių piliakalnį.
  • Ties Gūvainiais bei gretimu Žąsinaliu, Jūra verčiasi per kelis slenkstukus, peršoka brastą. Upė kurį laiką teka atviru slėniu, bet kai netrukus įteka Žasinalio upokšnis (k, 109,5 km), vaizdas keičiasi. Jūra neria į žalią miško tunelį ir pasiekia Lokystos žiotis (k, 112,4 km). Lokysta – srauni, 46 km ilgio upė, plaukiama anksti pavasarį. Ties Lokysta, kairiajame Jūros krante, prasideda Kirnių I, o dešiniame – Kirnių II kaimai. Ties brasta verta sustoti ir apžiūrėti Kirnėse II esantį 1863 m. sukilėlių kapą.
  • Už brastos įteka Žvėrė (d, 110,9 km), toliau – Šilvada (k, 109 km), Ilgotis (k, 108,4 km). Paėjus apie 250 m Ilgoties slėniu, upelio kairiajame krante stovi milžiniškas – apytikriai 5 m ilgio, 4 m pločio, daugiau nei 2 m aukščio – gamtos ir mitologijos paminklas – Keberkščių akmuo.
  • Pajūris, virš Jūros ištemptas ilgas kabantis lieptas (105,9 km). O iškart už jo – sugriautos užtvankos vietoje susidaręs slenkstis. Čia patogu sustoti ir apžiūrėti Pajūrio buvusį dvarą, už 400 m nuo upės esantį Pajūrio parką, kuris garsus 5,5 m apimties ąžuolu – gamtos paminklu, triliemene tuopa.
  • Įsėdus į baidares ir paplaukus apie 400 m žemyn, dešiniajame krante, vos  keliasdešimt žingsnių nuo upės, stovi Lileikėnų piliakalnis, o dar truputi žemiau – dar vienas kabantis lieptas Žemiau jo – virš Jūros pastatyta pavėsinė – tai privati sodyba ir poilsiavietė. Prieš sodybą įteka mažutė Kisė (d, 104,7 km). Kisės ir Jūros santakoje – Pakisio piliakalnis. Vos žemiau Kisės, kairiajame krante, yra vieša stovyklavietė.
  • Sustojus už posūkio, už Nemylo žiočių (k, 104 km), galima aplankyti senąsias kapines, kurios yra tiesiog ant Jūros kranto, skverelį, kuriame lapoja 6,5 m apimties tuopa, Švč. Trejybės bažnyčią, memorialą „žuvusiems Sibire“ ir „žuvusiems už Lietuvą“.
  • Šilalės – Šilutės plentas. Prasideda neilga, bet pati srauniausia Jūros atkarpa. Pirmasis slenkstelis – ties Gervės žiotimis (d, 102,2 km), Jūra toliau ritasi per visą kaskadą rėvų, pasieka Velnupio intaką (k, 101,8 km). Tuoj už Trumpės žiočių (k, 100,4 km), Trišake vadinamoje vietoje, retas geologijos paminklas – konglomerato luitas. Čia galima papildyti geriamo vandens atsargas iš trykštančių šaltinių.
  • Ties Dapkiškės ir Bačiškės kaimais – brasta (98,2 km). Ties aštriu posūkiu į pietus, aukštame dešiniajame krante dunkso Dapkiškės piliakalnis. Nurimusi Jūra priartėja prie Jūros kilpoje įsikūrusių Gulbiškių ir pasiekia Žvingius.
  • Žvingiuose verta apžiūrėti Šv. Kryžiaus Išaukštinimo bažnyčią, Pajūriškių (Žvingių parapijos) kapines ir jose stovinčią medinę Šv. Roko koplyčią. Šias kapines puošia liaudies menininko Bonifaco Norvaišos 1872 – 1873 m. iš akmens ištašyti vartai ir koplytstulpis. Taip pat čia yra paminklas Žvingių krašto partizanams.
  • Vainuto – Didkiemio kelio tiltas. Ties šiuo tiltu įsrovena Bikava (d, 94,8 km), vėliau Odmenis (k, 92,8 km) ir Lolyčia (d, 92,7 km). Už Žvingių Jūra vis platėja, sulėtėja srovė. Jūros ruožas iki Balskų turėtų ypač patikti žvejams. Norintiems pasiekti Balskų užtvanką tenka pairkluoti truputėlį smarkiau…bet vertėtų ir pasižvalgyti, ir aplankyti Jūros pakrantėse esančias istorines vietas.
  • Ties Stokaičias ir Spraudaičiais Jūra įsiremia į aukštą krantą, už jo – upėje susiformavusios kelios pailgos salos. Ties pirmąja įsrovena Barys (k, 90,3 km). Ties santaka su Jūra dunkso aukštakrantis Spraudaičių piliakalnis, vadinamas Veringa, o už 500 m piečiau -Vilkų Lauko piliakalnis, vadinamas Kūple. Žemiau Vilkų lauko, prasideda Kamščiai.
  • Ties Vilkų Lauku ir dešinėje prasidėjusiais Visbarais upė pradeda panėšėti į ilgą ežerą. Iš dešinės įteka Padegio upokšnis (d, 87 km), o šalia jo – Visbarų siurblinė.
  • Rytiniu Kamščių pakraščiu į Jūrą atsiridena Urdena (k, 84,4 km), nuo kurios prasideda Vartulėnų kaimas. Už kelių šimtų metrų atsiveria Vartulėnų atodanga. Ties Vartulėnais įsrovena Žiuržmotis (k, 83,3 km). Dar kiek pairklavus – Didkiemis. Didžiausios Didkiemio įžymybės – Šv. Angelų Sargų bažnyčia, apjuosta akmenine tvora su mūriniais tinkuotais vartais, kapinės, kraštotyros muziejus ir muziejus, skirtas bažnyčios istorijai, esantis Didkiemio seniūnijos pastate.
  • Ties Didkiemiu Jūrą papildo Aušrupys (k, 80,4 km) ir Aušbruva (k, 79,4 km), kurios žiotyse susidariusi ilga, vaizdinga įlanka. Jūros tvenkinys čia siekia nuo 200 iki 700 m pločio. Dešiniajame krante ties Tyrelio didmiškiu, kurio centre plyti maždaug 360 ha ploto aukštapelkė Plynoja, prasideda Pagramančio regioninio parko teritorija.
  • Dešiniajame Jūros krante prasideda Balskai. Prie užtvankos (78,7 km) įrengta vieša erdvi stovyklavietė. Norint keliauti toliau, geriau sustoti dešinėje ir persinešti baidares. Bet reikia žinoti, kad žemiau užtvankos iki Akmenos žiočių, ne visada užtenka vandens plaukimui. Čia geriau plaukti pavasarį, rudenį ar po gausesnių liūčių.
  • Už užtvankos Jūra teka per Tauragės rajoną. Už gero kilometro Jūrą papildo Ysala  ir Kernušupis (d ir k, 77,4 km). Dešiniajame krante, žemiau Ysalos upokšnio, prasideda Geniai ir Jūra skalauja įspūdingo 24 m aukščio ir 160 m ilgio Genių atodangą, vertingą geologijos paminklą. Čia verta užlipti, nes iš regyklos atsiveria puikus vaizdas.
  • Kiek žemiau atodangos, už poilsiavietės, Jūron įlinguoja Lylava (k, 75,5 km). Jos slėniai paskelbti hidrografiniu draustiniu..
  • Kilometras žemiau Lylavos virš Jūros siūbuoja kabantis lieptas, jungiantis genių ir Lylavėnų kaimus. Paplaukus apie kilometrą žemyn, maždaug apie 150 m nuo dešiniojo Jūros kranto stovi tvirtaliemenis Genių ąžuolas (apimtis – 5,65 m).  Dešiniajame krante – dar vienas skardis, kiek žemiau, kairiajame krante, vieša poilsiavietė.
  • Dar vienas posūkis ir Jūron įgarma Akmena (k, 71,7 km) – įspūdinga, srauni apie 70 km ilgio su beveik 2m/km siekiančiu nuolydžiu ir daugybe rėvų. Civilizacijos mažai paliestą upės žemupio ir vidurupui slėnį apima Akmenos kraštovaizdžio draustinis.
  • Už 250 m nuo Jūros ir Akmenos santakos – dar vienas lieptas, vadinamas Zimblio – statytojo – pavarde. Žemiau šio liepto upė atsisveikina su Tyrelio mišku. Tuoj upę pastoja dar vienas kapitališkai perstatytas lieptas, kuris jungia Ringius ir Gudlaukį.Tuoj už liepto įsrovena Ringė ( k, 703 km), Jūrą perkerta Pagramančio – Dapkiškių vieškelis.
  • Jūra, papildyta Akmenos, toliau šniokščia savo rėvomis. Vos už puskilometrio – oficiali poilsiavietė, į kurią atveda akmeninis grįstas senkelis. Tarpukario metais iš čia buvo plukdoma mediena į Tauragę ir Ragainę. Šiandien tai mėgiama tauragiškių poilsiavietė (Tauragėje dar vadinama“13-tu kilometru“).
  • Palikusi Gudlaukį, Jūra artėja prie Sungailiškių. Kairiajame krante – poilsiavietė. Ties Sungailiškiais Jūra susisuka į omegos formos kilpą, dar kiek žemiau, ties kitu posūkiu – privati poilsiavietė. Už jos upę pastoja meldai ir brasta (63,4 km), kuri jungia Šaukėnus ir Matiškius.
  • Dešiniajame Jūros krante iškilęs Matiškių piliakalnis, vadinamas Pilaite, kurio papėdėje įrengta oficiali stovyklavietė. Kiek žemiau brastos, ties mažo upeliuko žiotimis (d, 63,2 km) – Matiškių koplytėlė. Dešinėje prasideda Jociai, o kairėje tęsiasi Šaukėnai. Kiek žemiau virš slėnio pakimba elektros laidai, kairėje prasideda Reksčiai. Tuoj Jūra pradeda pinti vaizdingą dobilo lapo formos kilpą, vadinamą Didžiuoju vingiu, kuris apipina Reksčių bei Mineikiškių kaimus ir nubėga puspenkto kilometro.
  • Į Jūrą įsrovena mažutė Dubalė (d, 59,7 km), Vynija (d, 59,6 km). Pusantro kilometro žemiau Vynijos Jūra atsiremia į 22 m aukščio Jocių atodangą, vadinamą Raudonkalniu. Tai viena gražiausių pajūrio regyklų, nuo kurios galima apžvelgti didelį dalį Reksčių kilpų bei žemiau atsivėrusį Alangos skardį.
  • Ties Raudonkalniu atalma Alanga (d, 58,1 km). Vos keli šimtai metrų žemiau Raudonkalnio Jūra skalauja 23 m aukščio ir 110 m ilgio Alangos atodangą. Kiek žemiau Jūra atsimušusi į Lengvenių skardžius, nuo kurių atsiveria puikus vaizdas, daro staigų posūkį ir, užbaigusi didžiąją kilpą, vėl atplukdo prie Reksčių.
  • Dar keli yriai ir prasideda Rekstukų valdos. Virš upės – lieptas (55,1 km), kuriuo Rekstukai susisiekia su Lengveniais. Puskilometris žemiau liepto Jūra bando griauti antrąją Lengvenių atodangą, o už 300 m pasimato kita – Vitkaičių atodanga – tai kelių šimtų metrų ilgio gyvas, vis tebegriūnantis į Jūrą yžius.
  • Jūrą papildo Rekstys (k, 53,7 km), o už jo – brasta. Už brastos – stipri rėva ir iš karto atsiveriantis didingas gamtos kūrinys – Rekstukų atodanga, 25 m aukščio ir apie 300 m ilgio. Maždaug už 400 m atodangos įdunda Kroklys (k, 53 km). Sustojus ties jo žiotimis, galima užkopti ant Rekstukų piliakalnio.
  • Jūrą papildo dar vienas didesnių intakų – Šunija (k, 52,8 km), už jos Jūra verčiasi per rėvą , dar kiek pairklavus, už posūkio, atsiveria alkakalnis, vadinamas Saulėkalniu. Upės srovė lėtėja.
  • Jūra kerta elektros liniją, priartėja prie Dapkiškių, surezga dar vieną kilpą ir priartėja prie Norkaičių. Atidengusi dar vieną skardį, Jūra vėl sugrįžta prie Dapkiškių. Čia įsrovena Dauba (d, 47,8 km), prie kurio žiočių sustojus galima apžiūrėti Dapkiškių piliakalnį. Tai puiki vieta poilsiui ir stovyklavietės rengimui.
  • Ties Dapkiškias Jūra nurimta, pagilėja ir stipriai išplatėja. Iki Tauragės apie 5 km.
  • Tauragės užtvanka (43 km). Galima apžiūrėti akmenį, skirtą Tauragės 500 m jubiliekui, Tauragės pilį ir jame įsikūrusį „Santakos“ muziejų, katalikų Švč.Trejybės bažnyčią, prie jos pastatytą paminklą Kęstučio apygardos partizanams.
  • Kertamas Šiaulių – Tilžės kelio tiltas. Palei kairįjį krantą vingiuoja „Meilės alėja“ – platus pasivaikščiojimų takas. Kiek žemiau – įrengta žaidimų aikštelė ir pavėsinė. Už jos – slenkstelis ir virš upės pakimba elektros linija (40,4 km) ir brasta, jungianti Tauragę ir Taurus.
  • Radviliškio – Tilžės geležinkelio tiltas (39,1 km).Vėliau upė suka smagią kilpą ,atveria aukštą atodangą ir ramiai atplukdo iki Šešuvies žiočių (k, 35,6 km) – tai didžiausias Jūros intakas. Galima žygį pradėti ir ties Tauragės – Žukų plentu ir santaką pasiekti Šešuviu už penketos km.Nuo čia prasideda Jūros žemupys. Ištaškiusi energiją vidurupio rėvose, upė toliau tingiai vingiuoja per Karšuvos žemę. Čia nuolydis iki Giluvės žiočių – tik 0,09 m/km.
  • Jūrą papildo Ežeruona ( d, 33,8 km) – tai 37 km ilgio upė su 1,4 m/km nuolydžiu, bet plaukti tinkama tik polaidžio metu. Lygiai 1 km žemiau Ežeruonos žiočių į Jūrą nusileidžia sunkiai pastebima griova – buvusios tarpvalstybinės sienos linija. Ji buvo nustatyta 1422m., sudarius Melno taikos sutartį tarp Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės bei Lenkijos Karalystės ir Vokiečių ordino.
  • Pro meldus įsrovena Meldikupė (Meldė; d, 307 km). Kiek žemiau prie upės priartėja Žadgailų miškas. Jūra toldama nuo miško, dešiniajame krante pasiekia Kalėnus, o kairiajame krante – Dauglaukį, ties kurio į Jūrą įvingiuoja Žiogys (k, 27,7 km)
  • Jūra, pasukusi kairėn, priartėja prie Kuisių atodangos. Oplankis. Puskilometriu žemiau – į Jūrą įsrovena bevardis upokšnis (d, 24,6 km)Toliau Jūra palieka Žemaitiją ir per Mažąją Lietuvą. Kiek žemiau Oplankio dvaro Jūra staigiai sukasi kairėn. Dešinysis krantas ties posūkiu – status, griūvantis ir visas suvarpytas mažais kregždžių urveliais.
  • Jūrą papildo Barzupė (d, 22,7 km), už kurio – smėlio paplūdimys, o už jo kairiajame krante įrengta oficiali poilsiavietė ties Barzūnų kaimu. Ties Barzūnais ir gretimais Vartūliškiais upė atsiremia į Vilkyškių kalvagūbrį.
  • Toliau Jūra teka pievomis. Iš kairės įalma upelis Lupis (k, 19,9 km), prasideda Krokiškių kaimas. Už jo – elektros linija. Už 200 m į Jūrą įteka Birbintė (d, 19 km). Sustojus ties žiotimis ir paėjėjus apie 400 m, galima užkopti ant Mažrimaičių alkakalnio arba toliau pasigrožėti Mažrimaičių atodanga.
  • Pasimato Žagmantų kaimas, už jo – Užpilio upelis (k, 14,8 km). Nuplaukus apie 1 km vėl prie Jūros priartėja Matiškių giria, prieš jį – Vilkyškių pievos. Per mišką į Jūrą atplūsta Giluvė (k, 12,8 km). 300 m žemiau Giluvės žiočių – Mociškių kaimo pradžia ir privati stovyklavietė, o dar kiek žemiau – vieša stovyklavietė (11,1 km).
  • Kauno – Šilutės kelio tiltas (10,5 km)., per erdvias lankas atiteka Lankupė (d,  9,3 km). Jūra priartėja prie Opstainių, o už jų +Liūno intakas (d, 5,2 km). Jūrą perkerta elektros laidai. Pušyno pakraštyje, 700 m žemiau elektros linijos- senosios Vėžininkų evangelikų liuteronų kapinės. Galima nueiti į regyklą, nuo kurios atsiveria platūs vaizdai į Jūros ir Nemuno santakos slėnį.
  • Likus kilometrui iki Nemuno, dešiniajame krante – vieša poilsiavietė. Ties santaka su Nemunu įsikūręs Šereiklaukio gyvenvietė. Galima aplankyti Šereiklaukio dvaro sodybą. Ties Šereiklaukiu ir Vėžininkais Jūra išsitiesina ir dar keli grybštelėjimai ir Nemunas. Nemuno ilgis – 937 km. Jūra – dešimta pagal ilgį Lietuvos upė. Negavus pasieniečių leidimo plaukti Nemunu, žygį reikia baigti.

 

Upė žuvinga, yra upėtakių, kiršlių, šapalų, lydekų, kuojų, ešerių, neršti atplaukia daug žiobrių, kiek mažiau meknių, karšių, kitų žuvų. Upę mėgsta muselininkai ir spiningautojai, bet nenusivils ir žvejojantys plūdine bei dugnine, ypač jei rinksis žūklavietes žemupyje iki Tauragės. Žuvingi ir Jūros intakai – Sešuvis, Akmena, Lokysta, Sūnija, Aitra, Vėžus, Ežeruona, Yžnė. Jūros žemupyje sugaunama plakių, strepečių, ūsorių, karšių, vėgėlių, ungurių, salačių (vidurupyje šių žuvų nėra labai daug), neršti atplaukia nemažai šlakių ir lašišų.

 

Megėjiška žūklė Jūros upėje draudžiama nuo spalio 1d. iki gruodžio 31 d. Ruože nuo Tauragės užtvankos iki žiočių žvejyba, neturint žvejo mėgėjo kortelių ar nemokamos žvejybos teisės, draudžiama nuo rugsėjo 16 d. iki spalio 15d. Žvejyba visiškai uždrausta šiuose ruožuose: Tauragės miesto vandenvietės užtvanka – Tauragės miesto 3-ji vidurinė mokykla; ir Balskų užtvanka – 500 metrų pasroviui nuo jos.


Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų