Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Juodkotė plempė

in Grybauti ir uogauti

Paprastąjį kelmutį daugelis gry­bautojų gerai pažįsta ir visai pa­gristai renka, raugia žiemai ar vartoja šviežią. Tuo tarpu juodkotę plempę ar­ba žieminį kelmutį (Flammulina velutipes) kol kas pažįsta ir maistui var­toja tik vienas kitas drąsesnis ar aist­ringesnis grybų mėgėjas. O vis dėlto pravartu ją ne tik pažinti, bet ir val­gyti.

Juodkotė plempė priklauso ketvirta­jai grybų kategorijai, yra švelnaus, malonaus skonio, vartojama sriuboms virti, kepti. Sūdymui ar marinavimui sunku prisirinkti. Šie grybai auga ant gyvų lapuočių medžių sužalotose vie­tose kaip parazitai, taip pat ant negy­vų stuobrių, kelmų, šakų ir šaknų, to­dėl parkams, sodams ir miškams pada­ro nemažai žalos.

Juodkotė plempė lengvai atpažįsta­ma, tuo labiau, kad ji auga pavasarį, vėlyvo rudens ir šiltesniu žiemos me­tu, kai be gluosninės kreivabudės kitokie grybai nebeauga. Auga vieno­je vietoje po kelis ar keliolika vaisiakūnių. Kepurėlė geltonai ruda, gelto­na, šiek tiek gleivėta, pakraštėliai plo­nesni. Paviršius lygus, nežvynuotas, 2 – 7 (10) centimetrų skersmens. Lakš­teliai gelsvai rusvi. Gana tipingas šio grybo kotas. Prie kepurėlės jis gels­vas, o žemiau daugiau kaip du jo treč­daliai juodai rudos ar beveik juodos, lyg aksominės spalvos (iš čia pavadi­nimas kilo – juodkotė). Juodkotė plempė auga ne tik vėlyvą rudenį, bet ir švelniomis žiemos dienomis, kai tik temperatūra pakyla aukščiau nulio. Šių grybų augimas suaktyvėja, kai 6 – 7 °C temperatūra pasitaiko iš eilės de­šimtį ir daugiau dienų. Vaisiakūniai nebijo trumpalaikių šalčių. Užėjus šal­čiams, jie sušąla, o atšilus atsileidžia ir auga toliau. Tai retas reiškinys grybų pasauly. Matyt, juose yra daug įvairių fermentų, kurie padeda suardyti ne tik sudėtingus organinius junginius, bet ir įsisavinti, taip pat „neperšalti“. Tarp jų yra ir proteolitinių fermentų, ku­rie tirpina trombus, fibrinus. Šiuo po­žiūriu juodkotė tiriama mokslinėse chemijos laboratorijose. Tai labai svarbi grybo savybė, naudinga medi­cinoje.

Pasirodo, kad juodkotė plempė yra gana neišranki ir neblogai auga paso­dinta substrate, pagamintame iš 70 procentų pjuvenų ir 30 procentų ryžių šiaudelių kapoju. Substrato pH rūgš­tingumas turėtų būti 5,6. Pasėjus spo­ras, greitai jos sudygsta ir po 3 – 4 sa­vaičių išauga vaisiakūniai. Galima šį grybą auginti ir gėlių vazonėliuose, kambaryje ant palangės. Galimas daik­tas, kad vietoje ryžių tiktų susmulkin­ti šiaudai ar perpuvę lapai. Pamėgin­kite, jaunieji gamtininkai. Japonijoje, Olandijoje šie grybai plačiai augina­mi.

Vincas Urbonas


Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Grybauti ir uogauti

Kaip baravykus naudoja Sibire

Senovės kinų traktate yra parašyta: „Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis

Dirvabūdės ir drebučiai

Dirvabudė (Agrocybe (Fr.) Fayod) priskiriama kiškiabudinių (Bolbitiaceae) šeimai. Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox

Dyglutėliai ir deglučiai

Dyglutėlis (Hydnellum (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai. Rudasis dyglutėlis (Hydnellum ferugineum
Pakilti į Viršų