Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Juodieji Lakajai

in Patarimai žvejui

Juodieji Lakajai – telkšo tame pačiame dubaklonyje kaip ir Baltieji Lakajai. Ežero plotas 392,6 ha, ilgis – 6,2 km. Ežerą puošia keli išraiškingi kyšuliai ir net 8 salos, kurių bendras plotas – 7,2 ha. Tai tikras miškų ežeras, apaugęs pušynais ir eglynais. Atabradas siauras, ežeras nuo pat kranto gilus. Nepaprastai gražus šiaurės vakarų ežero galas. Čia 2,5 km. ilgio Ščiurio iškyšulys ir Cibaragis suformuoja romantišką įlanką. Pastarosios krante auga įdomus gamtos paminklas – gamtos išdaiga – dvikamienė pušis. Juoduosius Lakajus maitina Baltieji Lakajai, vandens perteklių plukdydami Pertenio sąsiauriu; Kertuojos upelis, atitekantis iš Kertuojų ežero; upelis iš Imulio ežero ir kanalas, surenkantis vandenis iš Matelėnų pelkių. Išteka iš šio ežero tik miškų upelių karalienė Lakaja

Lakajų dugnas – Palangos smėliukas, tyras, baltas, bangelėmis dugne sugulęs.

Giliausia vieta ežere prie Cibaragio – 32,8 m. Ežerą iš visų pusių supa spygliuočių miškai… Pietiniame krante yra ilgas slėnis be vandens, vadinamas raganų upe. Ežero apylinkės gyventojai pasakoja, kad raganos kažkada įsigeidusios nutiesti kelią ir pylusios žemę. Vieno varsto atstume iš žemės išdygusios devynios kalvos, todėl ir šis kalnas vadinamas Devynkalniu. Abiejuose ežeruose gausu įvairių žuvų, vasarą plaukioja būriai ančių, vieną ar du savo vaikus saugo koduotieji narai, pakrantėmis stypčioja vienišos gervės. Ežere daug salų. Viena jų vadinama Anglija ir yra gyvenama. Iš ežero išteka Lakaja, apie 20 km ilgio, įtekanti į Žeimeną. Lakajų apylinkės žmonės, nors nėra turtingi, yra vaišingi ir nuoširdūs, verčiasi žemės ūkiu bei žvejyba. Jų gyvenamųjų namų, svirnų ir kitų pastatų statyba išlaikiusi labai seną lietuvišką charakterį. Į rytus nuo Lakajų yra dar dvi ežerų grandinės. Į pietus ir pietryčius traukiasi didžiuliai Inturkės, Juodinčių ir Baranavos miškai.

Prie Baltųjų Lakajų, Rašos ir Stirnių yra gražus Čiulių miškas, apimąs 743 ha plotą. Vyrauja pušys, eglės, juodalksniai. Miške yra keletas mažų ežerėlių: Lydekis, Lydekėlis, Tramys, Varliukas, Vaikščiukas, Varnakis, Samanis, Bežuvis, Leistinis, Ešerinis. Miškas labai įdomus savo gyventojais ir gausia augalija. Nuolat jame laikosi kurtiniai, tetervinai, apsčiai įvairių smulkesnių žvėrelių.

Lakajai ne tik gražūs, bet ir paslaptingi. Daug legendų sukurta apie juos. Seni žmonės pasakoja, kad ant Margakalnio naktimis dainuojančios raganos, o nuo Baltųjų Lakajų Jusio iškyšulio joms pritariančios kitos. Pabandyk ir tu, meškeriotojau, paklausyti kokią tylią Joninių naktį. Gal ir pats išgirsi jas bedainuojančias…

Toj vietoj, kur du pusiasaliai sueina, kur pati siauriausia ežero vieta, kadaise, kai dar švedai po Lietuvą blaškėsi, jie papuolė prie to sąsiaurio. Praeiti negali, valčių neturi, o priešas spaudžia. Tad nutarė toj siaurumoj smėlį pilti – brastą daryti. Pylė, pylė, o brasta kaip nekyla, taip nekyla – gilaus ežero būta. Matydami, kad išeities nėra, jie kovėsi, kol jėgų turėjo, o šalia kapines padarė. Jose savo kareivius laidojo. Kad tai teisybės būta, liudija žiedai, kuriuos toje vietoje žmonės rasdavę. Dideli žiedai, nes švedai juos ant trijų pirštu nešiodavę…

Žvejyba. Juodieji Lakajai meškeriotojams daug įdomesni nei Baltieji Lakajai, nes žuvingesni ir jų pakraščiai rečiau apgyventi. Įdomios žūklavietės apie Cibragės ir Ščiūrių pusiasalius. Prie Cibragės yra ir giliausia vieta. Vienoje pusiasalio pusėje yra didžiausia gelmė, kurioje slepiasi didžiuliai ešeriai, kitoje pusėje įlanka sekli, uždumblėjusi, čia karaliauja karšiai ir lynai. Juodieji Lakajai garsėja stambiomis lydekomis, kuojomis bei raudėmis.


Lentelėje pateikiamas ežere dažniausiai sutinkamų žuvų sąrašas bei rekomendacijos kada ir ant ko jas geriausia žvejoti.

Žuvys Tinkamiausi masalai Tinkamiausias laikas Taisyklės
Aukšlė Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, šutinti kviečiai, duona, batonas, paprasta tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla Geriausiai aukšlės kimba gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Perspektyviausias būdas – plūdinė meškerė. Jokie draudimai ar apribojimai gaudant šia žuvį netaikomi.
Ešerys Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių ervos, aukšlės, gružliai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausias kibimas vasario, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Gaudant plūdine, dugnine, spiningu arba gyva žuvele. Ešerių žūklėje draudimai žvejoti ar dydžio limitai netaikomi.
Karšis Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių lervos, šutinti kviečiai, žirniai, saldieji konservuototi kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, sūris, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manūų kruopų tešla. Geriausiai kimba gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Gaudant plūdine arba duginine meškere. Šiame ežere draudimai gaudant karšius netaikomi.
Kuoja Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių lervos, dreisenos, šutinti kviečiai, žirniai, saldiejo konservuoti kukurūzai, kanapės, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausi kibimai vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškere. Draudimai nėra taikomi.
Karosas Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, paprasta tešla, baltyminė tėšla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai masalą ima gegužės ir birželio mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudimai karosų žvejyboje nėra taikomi.
Lydeka Vėžiai, varlės, aukšlės, ešeriai, gružliai, karosai, kuojos, plakiai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausiai kimba gegužės, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Perspektyviausi būdai gaudant plūdine, dugnine, spiningu, museline meškerėmis arba gyva žuvele. Lydekas draudžiama gaudyti nuo sausio 1 d. iki balandžio 20d. masalui naudojant gyvą žuvelę, o nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama gaudyti apskritai. Imamas dydis nuo 45 cm.Leidžiama paimti ne daugiau 3 vnt
Lynas Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, uodo trūklio lervos, dėlės, žirniai, saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, kanapės, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, sūris, konservuota mėsa, dešra, dešrelės, paprasta tešla, sūrio tešla, mėsos tešla, kanapinė tešla, granuliuotų masalų tešla, baltynminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai kimba gegužės ir birželio mėnesiais. gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Leidžiamas paimti dydžio limitas – 25 cm.
Plakis Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, laumžirgių lervos, dreisenos, šutinti kviečiai, saldiejo konservuoti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai kimba vasario, kovo, gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudimai netaikomi.
Raudė Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, šutinti kviečiai, saldieji konservuoti kukurūai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, sausi pusryčiai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Šiltesniame ore raudė meškeriojama visą dieną. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudimai netaikomi.
Vėgėlė Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, vėžiai, varlės, aukšlės, ešeriai, gružliai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. geriausiai kimba sausio, vasario, kovo lapkryčio ir gruodžio mėnesiais. gaudant dugnine meškere arba gyva žuvele. Vėgeles draudžiama gaudyti nuo gruodžio 15d. iki sausio 15d.Kuršių mariose leidžiama paimti ne mažesnę nei 49 cm, o kitur ne mažesnę nei 40 cm žuvį.Leidžiamas paimti kiekis 5 vnt.
Sykas Meškeriojamas museline. Masalas – įvairios tikrosios ir dirbtinės muselės. Masalas turi būti vandens paviršiuje. Tinkamiausias laikas sykui žvejoti – tai birželio mėnesio pabaiga. Lietuvoje sykus gaudyti (išskyrus Baltijos jūrą, Kuršių marias ir Vištyčio ežerą) – draudžiama.
Seliava Įvairūs vabzdžiai, dirbtinės muselės. Ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras, taip pat gaudoma iš po ledo. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.

Batimetrinis ežero planas


 

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:

Koziris žūklės pokeryje

Spiningo masalų gamintojai netruko pajusti naują tenden­ciją velkiavimo praktikoje ir ėmė konstruoti
Pakilti į Viršų