Iš medžioklės rago istorijos

in Medžioklės istorija

Valtorna (vokiškai — Waldhorn — miš­ko ragas) Europoje buvo bene svarbiausias devvnioliktojo amžiaus romantinis instru­mentas. Robertas Aleksandras Šumanas, vienas žymiausių romantinės muzikos kūrė­jų, valtorna, ši patobulintą miško ragą, va­dino orkestro siela. Valtornomis grojamos svarbiausios melodijos Franco Jozefo Haid­no 31 ir 73 simfonijose. Gražiausiame oratorijos “Metu laikai” rudens skyriuje, kuria­me vaizduojamos medžioklės scenos, skam­ba ir Didysis halali. Tai ir suprantama. Kompozitorius pats buvo aistringas medžiotojas, na o valtorna — subtilus instrumen­tas. Tačiau ne iš karto ji tokiu tapo — to­bulėjimo kelias buvo gana ilgas.

Ledynmečių medžiotojai (paleolite) gami­nosi fleitų pirmtakus. Jie pragręždavo kiaurymes tuščiaviduriuose kauluose, gro­dami pamėgdžiodavo žvėris ir taip juos prisiviliodavo. Tokių instrumentų rasta pir­mykščių žmonių olose. Vėliau atėjo eilė įvairiems žvėrių ragams. Manoma, kad ra­go forma padėjo žmogui suvokti garso re­zonansą. Egipto faraonų kapuose rasti iš aukso, sidabro ir bronzos 1450 metais prieš mūsų erą pagaminti šnebai, kuriais buvo signalizuojama per medžiokles. Graikai me­džioklėse grodavo aulomis, Salpincho tri­mitais. Šių medžioklės trimitų muzika aidė­jo ir per olimpinių žaidynių atidarymą 396 metais prieš mūsų erą. Romėnai medžiok­lėse grodavo bucinomis. Viduramžiais Eu­ropoje bajorai medžioklėse pūtė olifantus. Šiandien kai kurie iš jų (pagaminti iš dramblio ilties, išdabinti raižiniais, inkrus­tuoti auksu, sidabru), kaip vertingi meno kūriniai, puošia muziejų menes. Pavyzdžiui, plačiai žinomas yra Rolando olifantas, ku­rio garsas aidėdavęs per trisdešimt mylių. Paprasti medžiotojai grodavo bronziniais, žalvariniais, žvėrių ragais, kurie sustiprin­davo garsą, ir kolektyvinėse medžioklėse būdavo galima informuoti plačiai pasklidu­sius medžiotojus.

Tomas Rumšaitis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.