Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

sandhill crane 824650 960 720 - Iš kur parskrido mūsų paukščiai

Iš kur parskrido mūsų paukščiai

in Gamtos stebėjimai

Straipsnis iš mūsų istorijos puslapių apie paukščių stebėjimo pradžią Lietuvoje, apie paukščių žiedavimą ir surinktus duomenis apie jų migracijas. Kartu tai ir kreipimasis į mūsų krašto eigulius, kad jie, netekus Klaipėdos krašto su visu Ventės rago iškyšuliu, savomis išgalėmis, prisidėtu prie paukščių žiedavimo ir taip puoselėtu šiuos svarbius stebėjimus.


Sparnuoti plunksnuočiai suteikia žmogui estetinį jausmą. Jau žiloje senovėje daugelis paukščių rūšių buvo žinomos. Mūsų liau­dies dainose visur minimas strazdelis, gegutė, gulbelė baltuonėlė, krykštaujanti raiba antelė, visų mylima lakštingala ir daug kitų paukščių. Ilgus metus žmogus spėliojo apie paukščių traukimą, t. y. jų rudenio ir pavasario keliones. Susidomėjo žmogus jų tuoktuvė­mis, perėjimu, vaikų auginimu ir kitokiomis paukščių savybėmis. Bet už vis labiausiai rūpėjo paukščių kelionės.

Kad paukščiai keliauja, tą visi žinome, bet kur jie žiemoja, per kiek laiko pasiekia žiemos buveines, tas ilgą laiką buvo paslaptimi. Pagaliau žmogui atėjo į galvą mintis — pažymėti paukščius, užde­dant ant kojos žiedelius su atitinkamais ženklais.

Platesnio masto žiedavimą, nors jau prieš tai žiedavo Falz-Fein, Rusijoje, pradėjo danas L. Martensenas 1899 m. Lietuvoje paukščių žiedavimą suorganizavo tik 1929 m.

Plačiau neminint apie žiedavimą, paminėsiu keletą tų paukščių, kurie toliausiai nuo savo buveinių nukeliauja. Kadangi pas mus daugiausiai apžieduojama tokių paukščių, kurie gyvena šalia žmo­gaus, pav., šnekučių, gandrų, kregždžių ir kitokių, per tai ir prane­šimų apie juos daugiausia gaunama.

Iš žiedavimo davinių paaiškėjo, kad šnekučiai gana anksti, o ypač jaunikliai, su maža dalimi senių, kuriuos, tur būt, laiko vado­vais, pradeda traukimą. Paprastai, šnekučiai vaikus išveda apie vi­durį birželio mėn. Liepos mėn. pirmojoje pusėje mūsų Gamtos Ty­rimo Stotis jau gauna pranešimus iš Vokietijos. Rugsėjo gale šne­kučiai patenka į Belgiją, o gale lapkričio jau užtinkami Anglijoje. Iš 355 sumedžiotų šnekučių toliausiai nukeliavo, apie 2.190 km, Ro­kiškio aps. Kvetkų dv. 1932.VI.31 d. F. 516 Nr. žieduotas šnekutis.. Jis 1933 m. vasario mėn. buvo aptiktas Irlandijoje. Mūsų pempės žiemoja Ispanijoje, Prancūzijoje, Portugalijoje, Anglijoje ir net Š. Afrikoje. Toliausiai nuskridusios pempės atstumas pietvakarių kryp­timi apie 4.550 km. Ji sumedžiota Š. Afrikoje. Iš visų gautų prane­šimų bene toliausia bus nukeliavęs baltasis gandras. Jis nulėkė net. į Pietų Afriką, padarydamas 9.600 km kelio. Apie juoduosius gan­drus to pasakyti negalima. Tačiau ir jie, kaip baltieji, žiemą pra­leidžia Afrikoje. Didysis baublys yra nukeliavęs į Prancūziją, pa­darydamas 2.000 km. Reikia manyti, kad baubliai neišlekia iš Euro­pos kontinento, nes kartais jie ir Lietuvoje praleidžia žiemą. Žu­vėdros taip pat siekia Afriką. Toliausiai nukeliavusi upinė žuvėdra buvo sumedžiota Afrikoje, Angoloj, Benguelloj, apie 7.500 km nuo savo buveinės. Juodosios žuvėdros buvo sumedžiotos Italijoje, bet reikia manyti, kad ir jos pasiekia Afriką. Gal ir nepatikėtina, bet ir didž. antys toli keliauja. Antai, 1938.VII.19 d. žieduota D:3818 žiedu Žuvinto ežere, 1939.1.18 d. buvo nušauta Prancūzijoje, pada­riusi 1.500 km. Kitos tos rūšies antys buvo sumedžiotos žiemos metu Vokietijoje, Olandijoje ir kitur.

Paukščiams, kurie turi gerus sparnus, kelionė nėra sunki ir to­dėl jų nulėktas atstumas netaip jau stebinąs. Bet, pav., laukio, kuris niekad nepajėgia pavėjui nuo vandens pakilti, kelionė tikrai nuo­stabi. Šis nerangus keliauninkas iš Žuvinto ež. nusikrausto net į Prancūziją, Italiją, Graikiją ir kitus kraštus. Afrikos jis, be abejo, nepasiekia. Laukiai keliauja dviem kryptim, būtent: pietų ir piet­vakarių. Lėkdami į pietvakarius jie pasiekia Prancūziją, o į pietus — Graikiją, Vengriją, Italiją ir kitus P. Europos kraštus.

Turime pranešimą ir apie perkūno oželį: jis buvo sumedžiotas Italijoje. Pilkasis garnys buvo sumedžiotas Ispanijoje, už 2.350 km nuo savo tėvynės. Mūsų kurapkos, kurių būklė š. m. itin skaudi, pasirodė nemėgėjos keliauti. Iš 11-kos gautų pranešimų toliausia (apie 100 km) nulėkė Ventės Rage 1937.X.22 d. E:3432 žiedu pažy­mėta kurapka. Ji rasta užsimušusi į telegrafo vielas.

Kad visokie vielų tinklai paukščiams nepakenčiami, daug kas pastebėjo. Ir man pačiam teko matyti į telefono laidus užsimušant karvelį ulduką ir kurapką. Taip pat teko rasti pempę negyvą šalia spygliuotų vielų tvoros, kuri smarkiai lekiant pro šalį, užkliudžiusi vielas, pasileido žarnas. Karveliai keršuliai buvo sumedžioti Pran­cūzijoje. Turime pranešimą ir apie nendr. lingę. Šis plėšrusis paukš­tis buvo rastas Lenkijoje, nulėkęs 145 km pietų, pietryčių kryptimi.

Daryti išvadas, kur lingės žiemoja, iš vieno pranešimo netikslu. Juo labiau, kad ten ji rasta ne žiemos, o rudens (1937.IX.18 d.) metu.

Apie kitą plėšrųjį paukštį — vakarinį suopį galima jau šiek tiek daugiau prasitarti. Jie keliauja pietvakarių, pietų kryptimi, pasiek­dami net Viduržemio pajūrio kraštus. Antai, ten, Maltoje, ir buvo sumedžiotas vienas vak. suopis, nulėkęs net 2.200 km pietų linkme. Paukštvanagis žiemoja Vokietijoje, Prancūzijoje, Čekoslovakijoje ir kituose pietų ir pietvakarių kraštuose. Jo artimas giminaitis vištvanagis buvo sumedžiotas Vokietijoje apie 900 km nuo žiedavimo vietos.

Mažieji apuokai, kurie tinklais buvo pagauti ir apžieduoti Ven­tės Rage, sumedžioti Vokietijoje, Olandijoje ir Vengrijoje, su di­džiausiu atstumu 1.000 km. Reikia manyti, kad šie paukščiai žie­moja toliau, negu Olandijoje, nes šiame krašte jie buvo sumedžioti kovo mėn., taigi, pakeliui į Lietuvą. Naminė pelėda nemėgėja ke­liauti, tačiau reikia priimti tą nuomonę, kad ir pelėdos žiemos metu nelieka tose pačiose, vasaros buveinės, vietose.

Žalvarnės tikriausia pasiekia Afriką. Pavyzdžiui, paimsime žalvarnę, žieduotą 1932.VI.10 d. Žemaitijoje apie Skaudvilę, žiedu E: 1098 Nr. Tų pačių metų IX. 10 d. ji buvo nušauta Kretos saloje, pa­keliui į Afriką. Kad žalvarnės pasiekia Afriką, nesunku išsiaiškinti iš tų paukščių pavyzdžių, kurie pavasarį vėliausiai grįžta į mūsų kraštą: jie visi žiemoja Afrikoje ir suprantama, kad tokiam atstumui nugalėti reikia daugiau laiko. Ne visiems žinomos gružgalvės buvo sumedžiotos Alžerijoje, už 2.800 km kelio nuo savo tėvynės. Kovai traukia į Angliją, Prancūziją ir kitur, o varnos sumedžiotos Vokie­tijoje, Lenkijoje, Latvijoje ir net Estijoje. Didžiausias varnos nuo­tolis 900 km nuo žiedavimo vietos, sumedžiota Vokietijoje.

Kuosos taip pat gana toli skrenda, o ypač jaunikliai. Štai, kad ir E:3802, žieduota 1938.VI.7 d. Simno vis., Aleknonių km., nukelia­vo pietų vakarų kryptimi apie 1.900 km į Prancūziją, kur ir buvo 1938.XII.28 d. nušauta. Bendrai galima pasakyti, kad seni varnų šei­mos egzemplioriai nenoromis keliauja, nebent už vadovus jaunie­siems. Šiaip gi didelė jų dalis žiemoja mūsų krašte. Apie varnų šei­mos atstovę šarką to, anaiptol, negalima sakyti. Ji, pasak prof. T. Ivanausko, pasirodė esanti tipinga sėslė. Nemažai turime praneši­mų ir apie didž. zylių migraciją. Kaip tatai pasirodo, jos daugiausia liečia Vokietiją ir jai artimus kraštus. Toliausias didž. zylės atstu­mas — 1.000 km, rasta Vokietijoje.

Be šių išvardintų paukščių, turime pranešimų ir apie kitus, kaip: dirv. vieversius, devynbalses, strazdus, liepsneles ir kitus smulk. paukščius. Norint juos kad ir trumpai aprašyti, reikėtų daug vietos, o aš čia norėjau supažindinti tik bendrais bruožais apie paukščių traukimą ir žiedavimo reikšmę. Yra žmonių, kurie iš žiedavimo dar­bų tyčiojasi, visai nesuprasdami jo reikšmės. Tačiau tie klysta. Juk jei ne žiedavimo daviniai, argi būtų kada nors sužinota, kad mūsų baltasis gandras pasiekia net P. Afriką, Transvalį, Rodėsi ją ir kitas to tolimo kontinento vietas. Argi mes žinotume, kad toks paukštu­ kas, kaip liepsnelė, pasiekia Italiją ir Prancūziją, o nerangus laukys randamas Graikijoje. Tikrai, žiedavimo dėka paukščių migracijos vaizdas kaskart aiškėja. Netekę Ventės Rago, turėtume atkreipti į tai dėmesį. Kad nesusitrukdytų vertingas darbas, visi kiek galėdami padėkime Zoologijos kabinetui. Kad sužieduotume tūkstantinį būrį paukščių, to niekas nereikalauja, užtenka kelių dešimčių ar šimto, žodžiu, kas kiek gali. Paukščius žieduodami patirsime daug nežinomų dalykų, labiau juos pamilsime ir pūsime naudingi savojo krašto gamtos mokslui.

T. Zubavičius „Mūsų girios“ 1940 m.

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

crow 2397589 960 720 480x384 - Šaltis miške

Šaltis miške

Didelis žiemos šaltis yra miško ir medžių priešas. Kaip žinome, juo toliau
6843938495 64dc7bb299 z 480x384 - Kaip žiemoja vabzdžiai

Kaip žiemoja vabzdžiai

Atėjo žiema … Ji trim savo veiksniais gresia gyvių gyvybei. Pirmas veiksnys
dscn2124 480x384 - Naktis balose

Naktis balose

Iš pat ryto graži diena. Vėjelio visiškai nėra, aplinkui viskas ramu. Tik
Pakilti į Viršų