Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Ieviniai, alyviniai, obeliniai…

in Žuvys

Karšiai nėra pastovūs Nevėžio gy­ventojai. Kai vanduo labiau užterštas ar ima trūkti deguonies, karšiai pasi­traukia į Nemuną.

Nevėžis žemiau Babtų — rami, lėta upė. Šiek tiek sraunesnes vieno – dviejų metrų gylio vietas keičia 5 – 6 metrų gylio duburiai, plačios įlankos. Upės pakraščių, sietuvų dumble gausu chironomidų lervų, oligochetų, dėl to yra kuo misti karšiams, sidabriniams karo­sams, kuojoms. Pasitaiko vienas kitas sazanas, šamas, žiobris. Daugybė van­dens augalais apaugusių įlankų tinka karšių nerštui, todėl šių žuvų ypač gau­su gegužės – birželio mėnesiais, įlan­kas tuo metu aplanko ir Nemune gy­venantys karšiai. Priklausomai nuo neršto laiko, kuris paprastai sutampa su įvairių medžių žydėjimu, karšiai neršto metu vadinami įvairiais var­dais — tai ieviniai, alyviniai, obeliniai ir t. t. Šios fenologiškai besiskiriančios grupės yra savotiškas prisitaikymas prie gamtos sąlygų, kad būtų galima palikti kuo daugiau jauniklių. Pavasa­rį, prieš nerštą, karšių, kaip ir dauge­lio kitų žuvų rūšių lytį atskirti daž­niausiai nesunku. 20 – 30 dienų prieš nerštą karšių patinėlių kūnas darosi tamsesnis, pasipuošia vestuviniu aprėdu — ant galvos, kūno bei pelekų at­siranda kauburėliai. Gegužės viduryje prasideda masinis karšių nerštas. Vė­jui nunešus paskutinius obelų žiedus, sugaudavome karšius patinėlius, išore besiskiriančius nuo pirmųjų: blyškes­nės spalvos, be vestuvinių drabužių. Paprastai vestuvinis aprėdas rudenį iš­nyksta. Tačiau mūsų stebėjimai rodo, kad ir vėlyvą rudenį (spalio mėnesį) pasitaiko nemažai patinėlių su neršto drabužiais. Dažnai pateles nuo patinė­lių galima atskirti ir pagal galvos pa­dėtį — patelės galva baigiasi ir tary­tum kuprele prasideda kūnas, tuo tar­pu patinėlių galva eina vientisa linija su nugara. Patinėliams budingi ilgesni pilvo pelekai, dengiantys net analinę skylutę, tuo tarpu patelių jie trumpes­ni apie 10 milimetrų. Pagal išorinių požymių matmenis (galvos ilgį, pelekų bei kūno proporcijų dydžius) tik su­brendę patinėliai skiriasi nuo patelių. Ichtiologės A. Orlovos duomenimis, kar­šiai įvairiuose Lietuvos ežeruose su­bręsta nevienodo amžiaus, ilgio bei svorio. Mūsų tirtos nesubrendusios 6 – 7 metų amžiaus Kauno marių karšio patelės nuo patinėlių išore nesiskyrė. Tokio pat amžiaus bei dydžio skirtin­gos lyties žuvys Nevėžyje buvo jau su­brendusios ir skyrėsi kai kuriais požy­miais. Aišku, požymiams kisti didelę reikšmę turi ir skirtingos ekologinės sąlygos. Lygindami to pat dydžio ir am­žiaus Nevėžio ir Kauno marių karšius, pastebime, kad upiniams karšiams bū­dinga pailgesnė forma. Kūno aukštis — vienas rodiklių, kurį lemia aplin­kos sąlygos. Pavyzdžiui, yra žinomas tam tikras ryšys tarp žuvies augimo tempo ir kūno aukščio. Kauno marių karštai, turintys daugiau maisto, grei­čiau auga ir būna aukštesnio kūno nei Nevėžio karšiai.

Žuvies vertę versliniu požiūriu le­mia ne vien jos kūno ilgis ir svoris, bet ir daug kitų rodiklių. Ypač svar­būs — riebalingumas ir mėsingumas, Nevėžio karšiai priklauso vidutinio rie­bumo žuvims. Riebalų kiekis jų rau­menyse rudenį, baigiantis maitini­mosi periodui, siekia vidutiniškai 4 – 5 procentus, pavasarį, prieš nerštą — 3 – 4 procentus. Tiek patelių, tiek pa­tinėlių raumenys beveik vienodo riebalingumo. Karšiams augant, riebalų pastebimai daugėja: nesubrendusių karšiukų (200 – 300 g svorio) raumenų riebalingumas 2 – 3 procentai, o pasie­kusių kilogramo svorį padidėja iki 7 — 8 procentų. Nuo riebalų kiekio raume­nyse daug priklauso žuvienos skonis. Žvejai tikina, kad ypač skanus Kauno marių karšis. Tai patvirtina ir tyri­mai — marių karšiai turi kur kas dau­giau riebalų, Nevėžio karšių mėsingu­mas (raumenų svorio santykis su bend­ru kūno svoriu) siekia 54 – 58 procen­tus. Patinai paprastai mėsingesni.

Eugenija Mileriėnė, Rimantas Repečka


Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų