Higiena turistiniame žygyje

in Patarimai/Stovyklavimas

Pasiruošimas žygiui pradedamas nuo treniruočių, kurių krūvis nuolat didinamas, kol pasiekiamas rei­kalingas treniruotumo laipsnis. Renkantis maršrutą, įvertinant jo sunkumą, visų pirma reikia atsižvelgti į dalyvių sveikatą ir treniruotumą.

Į ilgas sudėtingas keliones, kurių maršrutai eina neištirtomis, mažai apgyventomis vietovėmis, lei­džiami tik gerai treniruoti, puikios sveikatos ir pa­tyrę turistai.

Žygio sėkmė priklauso ir nuo darbo bei poilsio režimo. Poilsio laikas skiriamas priklausomai nuo grupės pajėgumo, dalyvių sveikatos būklės, treni­ruotumo. Rekomenduojama po 45—50 min. keliavi­mo 5—10 min. ilsėtis. Kalnų vietovėse poilsis pail­ginamas iki 15 min. Pietų poilsis trunka paprastai 2—3 valandas. Ilgesniam laikui sustojus, siūloma nusiauti batus, išsidžiovinti kojines, nusiplauti ko­jas. Gerai pailsima gulint, kojas padėjus kiek aukš­čiau, negu galvą. Miegoti būtina ne mažiau kaip 7—8 valandas.

Žygio metu draudžiama išsirengus degintis saulė­je, nes jos spinduliai silpnina organizmą. Poilsio metu pirmą kartą saulės vonių trukmė 10—12 min., palaipsniui ji didinama, tačiau neturi būti ilgesnė kaip 1 val.

Pietų poilsio metu, praėjus 1—1,5 val. po valgio, galima išsimaudyti.

Poilsio dienomis visą kūną prausti šiltu vandeniu ir muilu (jei yra galimybė). Praustis rytais, ypač atidžiai plauti tas kūno vietas, kurios labiau prakai­tuoja (pažastys, tarpvietė, kojų tarpupirščiai). Ko­jas plauti kasdien, o geriausiai du kartus per dieną (pietų poilsio metu ir vakare). Dažnai keisti kojines, džiovinti jas kiekvieno pietų poilsio metu. Jei ko­jos labai prakaituoja, reikia jas tepti specialiu skys­čiu nuo prakaitavimo arba barstyti milteliais su tal­ku. Žiemą saugoti kojas nuo nušalimo, todėl poil­sio dienomis būtinai jas reikia plauti šiltu vandeniu su muilu; kojinės turi būti švarios. Batus prisitai­kyti laisvus, kad laisvai galėtume judinti pirštus. Nereikia stipriai suvarstyti batų raištelių, nes tuo­met užspaudžiamos kraujagyslės, sutrinka kraujo apytaka, greičiau šąla kojos. Gerai, kai batuose yra veltinio įklotės.

Turisto apranga turi būti lengva, patogi, stipri, sauganti nuo nepalankių oro sąlygų. Apatiniai dra­bužiai geriausiai tinka trikotiniai, nes jie sugeria prakaitą. Viršutiniai gali būti medvilniniai ar vil­noniai. Žygiui turėti vienus drabužius, o poilsiui — kitus. Planuojant nakvynes lauke, reikia pasiimti megztinj, o nuo lietaus — neperšlampamus drabu­žius.

Keliaujant gegužės—birželio mėnesiais, rengtis taip, kad būtų kuo mažiau neuždengtų vietų. Tai padeda apsisaugoti nuo erkių — encefalito nešėjų.

Nenešioti batų paaukštintais kulniukais, nes su jais negalima žengti normalaus žingsnio, o ilgiau pavaikščiojus — pakinta pėdos struktūra ir funkci­jos, normalus stuburo išlinkimas.

Keliaujant sniego ar kalnų maršrutais, reikalingi juodi akiniai, kurie apsaugo nuo stiprių saulės spindulių.

Ypatingą dėmesį reikia skirti žiemos aprangai. Geriausiai tuo metu dėvėti vilnonius drabužius, nes jie šilti ir lengvi. Tačiau jie lengvai perpučiami, todėl rekomenduotina užsivilkti neperpučiamos me­džiagos striukę ir kelnes. Marškiniai gali būti tri­kotiniai, jie elastingi, nevaržo judesių, nesiraukšlėja.

Slidėmis keliaujančio turisto batai turi būti pa­kankamai dideli (vienu — dviem numeriais didesni, negu paprastai), nes žygio melu užsimaunamos dvi poros kojinių. Jokiu būdu negalima vykti į tolimes­nes keliones naujais, nepranešiotais batais, nes jie dažnai nutrina kojas. Saugoti neuždengtas kūno vietas (nosį, skruostus, ausis) nuo nušalimo. Kelio­nėje jokiu būdu negalima gerti alkoholinių gėrimų. Šilumos jausmas, atsirandantis, išgėrus alkoholio, yra apgaulingas. Nušalama išgėrus greičiau, o pa­stebima tai vėliau.

Juozas Vaitkus, Vaidotas Januskis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.