Gyvūnai sinoptikai

in Patarimai/Rekomenduojame
Senovėje žmonės oro atmainas dažnai spėdavo iš gyvulių bei paukščių „pranašavimų”. Kaime dažnai ir dabar apie oro atmainas spėliojama iš įvairių gyvių elgesio. Štai kai kurie būdingesni:

 

Prieš lietų:

  • Didžiosios antys maudosi, nardo, plasnoja sparnais, krykščia.
  • Kopūstiniai baltukai skraido.
  • Bebrai darbuojasi visą naktį.
  • Bitės prieš lietų piktos, gelia, grįžta į avilius, o kitos iš jų neišlenda.
  • Boružė papūsta nuo delno ne žemėn nukrenta, o skrenda, lenda į kambarius.
  • Dagilis čiulba čirr čirr čirr.
  • Dėlės plaukioja, blaškosi, lenda iš vandens.
  • Dilginukai skrenda į patalpas.
  • Gandras taiso lizdą, neša šiaudus, šakeles, po lietaus murzinas stovi dirvoje ant vienos kojos, pasišiaušia.
  • Gervės savitai kliurksi.
  • Gyvuliai kanda vieni kitiems ir žmonėms.
  • Gyvatės lenda iš urvų.
  • Grambuoliai vakare neskraido.
  • Griežlės šaukia stipriu balsu.
  • Jonvabaliai ryškiai šviečia.
  • Jonvabalių patelės vos vos spingsi, žybčioja.
  • Juodvarniai skraido žemai, kranksi, lekia į vakarus, miškus.
  • Kielės skraido virš vandens.
  • Kikiliai šaukia monotoniškai ridd ridd ridd.
  • Kregždės skraido žemai, virš vandens, krykščia, nardo arti žmonių, gyvulių, šaukia vyt vyt vyt, pakyla labai aukštai, tupia ant laidų.
  • Kuolinga skrisdama klykia.
  • Kuosos skraido arti namų.
  • Kurkliai stipriai kurkia, karkia.
  • Kurmiai lenda iš urvų į viršų.
  • Kurtiniai, jusdami lietų prieš kelias dienas, nesirenka į tuoktuvietes.
  • Lapės loja.
  • Musės kandžiojasi, skrenda į patalpas, netupia ant sienų.
  • Perkūno oželiai nuo aukštumų neria žemyn išskleista uodega, skleidžia į avies mekenimą panašų garsą.
  • Paukščiai braido vandenyje.
  • Pesliai, paukštvanagiai skraidydami klykia, klykauja.
  • Putpelės garsiai švilpauja.
  • Rupūžės lenda iš slėptuvių, šokinėja ant takų, vakare urve karksi.
  • Skruzdės skuba į skruzdėlynus, lervas perneša į gilesnes slėptuves, užtaiso landas ir t.t.
  • Sliekai lenda iš urvų į paviršių.
  • Startos nuo ankstaus ryto čiulba.
  • Šamai iš vandenų dugno kyla aukštyn, blaškosi.
  • Šarkos krykščia, skraido prie namų.
  • Šližiai nerimsta, nardo, blaškosi.
  • Šuo ėda žolę.
  • Unguriai blaškosi.
  • Vanagai skraido ir klykauja.
  • Varlės prieš lietų patamsėja, vandenyje kvarksi, šokinėja ant akmenų, lenda į pašalius, lipa iš vandens, šokinėja ant takų, kelių.
  • Varnos skraido ore, išdykauja, pulkais leidžiasi laukuose, tupia į medžius, žiūri į vakarus.
  • Volungės šaukia jek jek jek. Jei taip šaukia tupėdamos miško pakraštyje, greitai lis, jei giliau – po kelių dienų.
  • Voras kryžiuotis rytą, dar nenukritus rasai, ropoja į tinklą gaudyti grobio. Tinklą sudrasko.
  • Zylės prieš lietų tupia po palėpėmis.
  • Žąsys nardo, puškenasi, plasnoja sparnais.
  • Žiogeliai vakarais prieš lietų nečirpia.
  • Žuvėdros skraido virš vandens, klykauja.
  • Žuvys šokinėja virš vandens, pliaukši uodegomis.
  • Žvirbliai būriuojasi, čirškia, maudosi smėlyje, balutėse, tupia arčiau vienas kito, pasišiaušia.

Prieš giedrą:

  • Gandrai skraido aukštai.
  • Grambuoliai skraido vakare.
  • Jonvabalių patelės smarkiai žybčioja.
  • Mašalai šoka „oro šokį“.
  • Paukščiai, kai blogas oras, ima čiulbėti.
  • Putpelės vakarais gieda.
  • Slankų patinėliai skrenda virš miškų šaukdami kvorr kvor kvor.
  • Strazdai giesmininkai pragysta po perkūnijos.
  • Uodai šoka „oro šokį“.
  • Varlės pašviesėja.
  • Varnos tupi medžių viršūnėse.
  • Vorai pina naujus voratinklius.
  • Voras kryžiuotis laukia, kol nukrinta rasa, tik tuomet medžioja.

Gyvūnai sinoptikai, aišku, gali ir apsirikti, tačiau dažnai jų elgesys žmones perspėja.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.