Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Gyva žuvele žiemą

in Patarimai žvejui

Neįvairios žieminės meškerėlės, skirtos žvejoti masalu imant gyvas žuveles. Vis dėlto žvejai sugalvoja patobulinimų, lengvinančių žūklę.

Meškerė su sausa plūde.

Šiuo būdu žiemą gaudomos lydekos ir kitos plėšriosios žuvys. Meškerykotis 35 – 40 cm Ilgio, 0,3 – 0,5 mm valas, suvyniotas ritėn, 8,5 – 10 numerio trišakis ar dvišakis kabliukas (gali būti ir vienšakis, tik didesnis), svarelis ir antroji plūdė – štai ir visa įranga.

Aketės gręžiamos ne mažesnės kaip 18 – 20 cm. Kad užkibusi žuvis nenusitemptų visos meškerės, ji pritvirtinama prie 60 ir daugiau centimetrų ilgio lazdelės, padėtos skersai aketės.

Pirmoji plūdė praneša apie tai, kad žuvis užkibo, todėl turi būti gerai matoma (juk dažniausiai pastatę meškerę su gyva žuvele kur nors netoliese žvejojame avižėle). Tos plūdės nepaleidžiame aketėn, o dedame šalia ant sniego ar ledo krūvelės. Galima užkabinti ir ant kokio žagarėlio, įsmeigto prie aketės. Svarbu, kad žuviai užkibus plūdė lengvai nuslystų vandenin.

Per 2 – 3 metrus nuo pirmosios plūdės pririšame antrą. Ji rodo, kiek valo, žuviai užkibus, nuėjo vandenin (valo atsarga guli šalia aketės).

Užkertant žuvį reikia atsižvelgti į tai koks kabliukas, kokio dydžio masalas. Jei kabliukas vienšakis ar masalas nemažas, lukterti reikia ilgėliau.

Valas nebenusivynioja, kai lydeka „žaidžia“ su masalu, tai yra kai taikosi jį ryti, kai ryja ir kai pajunta užkibusi, o bandymai išsivaduoti nepadeda. Čia tanką priminti meškeriotojams, ypač nepatyrusiems – kantrybes, kantrybes ir dar kartą kantrybės. Jei bus užkirsta lydekai žaidžiant su masalu, jį ištrauksime iš žuvies nasrų su nubrėžtais žvynais ir dantų rėžiais odoje. Lygiai vasarą, lygiai ir žiemą užkirsti geriausias momentas – kai valas ima judėti antrą kartą. Tai reiškia, kad masalas jau gerklėje, ir lydeka pasuko savo slėptuvės link. Jeigu masalas ešeriukai ar pūgžliai, palaukti reikia ilgiau, nes lydeka lėčiau juos ryja.

Prie aketės verta turėti krūvelę sniego. Jei žuvis užkimba, jis suberiamas vandenin – tada traukiamas laimikis mažiau priešinasi, jo nebaldo šviesa, sklindanti iš aketės. Beje, kai kurie žvejai tvirtina pilk sniego nepylęs, o kai iki aketės lieka du trys metrai, lydeka vis tiek ima cirko numerius išdarinėti…

Jeigu gylis iki 3 metrų, masalas turi plaukioti per 20 – 40 centimetrų nuo dugno arba per 15 – 30 centimetrų virš žolių, žiemos pabaigoje tose vietose, kur gelmė siekia 10 ir daugiau metrų, masalas turi būti per 1,5 – 3 metrus nuo paviršiaus.

Kita meškerė daugiau skirta ešeriams. Pati viršūnė daroma iš gabalėlio rojalio stygos. Jos galas išlenktas kabliuku, ant kurio kabinama signalinė plūdė. Apatinė viršūnės dalis padaryta iš dviejų, galuose sutvirtintų stygos gabaliukų. Visa viršūnė įstatyta į guminį ar kitokį stangriai linkstantį vamzdelį, užmautą ant koto.

Signalinė plūdė daroma iš kamščio su raudona maža vėliavėle ant varinės vielos. Vienas jos galas (iki 8 cm ilgio) paliekamas laisvas. Kai plūde nustatomas gylis, kuriame turi būti masalas, laisvasis vielutės galas užlenkiamas ir plūdė pakabinama ant viršūnės kabliuko.

Kadangi viršūnė gana lanksti, žuvytė plaukiodama ją palenkia, o ši atsitiesdama judina žuvytę, tad ir masalas labiau gundo plėšrūnus. Dar daugiau judėjimo atsiranda pučiant vėjui. Meškerykotis statomas 30 laipsnių kampu, spyruoklė, svarelio ir žuvytės tempiama, turi truputi sulinkti, o valas, einantis nuo plūdės, turi kristi aketės centran, kad aketės kraštai nekliudytu valui judėti.

Kai žuvis griebia, viršūnės spyruoklė krūpteli, dar labiau palinksta žemyn ir lenkiasi tol, kol nenušoka signalinė plūdė ir iš ritės ima vyniotis valas.

Žiemą vanduo būna labai skaidrus, tad valas turi būti kuo mažiau pastebimas. Vadinasi – plonas? Tačiau gyvą žuvytę gali griebti ne tik ešerys ar sterkas, bet ir stambesnė lydeka! Čia sunku ką nors patarti. Ešeriams, žinia, storesnio valo kaip 0,2 mm dėti neverta, tuo tarpu lydekoms reikėtų storesnio.

Žuvytes geriausia kabinti už nugaros, šiek tiek žemiau nugarinio peleko, tik šiukštu nepaliečiant stuburkaulio. Žiemą žuvytės nenoriai plaukioja, dažnai snūduriuoja pakibę ant kabliuko, tad jas karts nuo karto verta pakiloti – patrikdytos vėl kurį laiką aktyviai plaukioja.

Vytas Jasionis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų