Gruntas

in Akvariumai

Ne kiekviena žemė tinka akvariumo gruntui. Jame turi lengvai ir gerai įsišaknyti vandens augalai. Jis turi būti pratakus, tai yra juo turi lengvai cirkuliuoti akvariumo vanduo, ir pakankamai trąšus. Jo sudėtyje ne­turi būti kalkių.
Smulkiame smėlyje augalai negali lengvai įsišaknyti ir sudaryti stiprios šaknų sistemos, nes smėlis ilgainiui la­bai susiguli, juo nebecirkuliuoja van­duo. Geriausiai tinka žvyras.

Akvariumistikos literatūroje augalai dažniausiai skirstomi į dvi grupes: į au­galus, imančius maistingąsias medžiagas iš vandens visu lapų paviršiumi, ir au­galus, šaknimis imančius maistingąsias medžiagas iš grunto. Matyt, toks skirstymas gana sąlygiškas. Iš tikrųjų auga­lai, turintys išvystytą šaknų sistemą, maistingąsias medžiagas gauna per šak­nis, tačiau tų medžiagų šaltinis — ne tiek gruntas, kiek vanduo. Net jeigu grunte tų medžiagų iš pradžių ir buvo, tai vėliau becirkuliuojantis vanduo Jas išplovė, taigi augalai galų gale minta gruntu, „ištirpusiu vandenyje”, šitai pastebėti galima ir įpylus naujo van­dens — augalai iš karto paguvėja.

Ir vis dėlto įrengiant naują akvariu­mą būna pravartu, kad apatinis grunto sluoksnis būtų maistingas. Persodinamiems, pavargusiems ar su pažeista šak­nų sistema augalams didesnis kiekis maistingųjų medžiagų nepakenks.

Labai svarbu, kad grunte nebūtų kal­kių. Tikrinama šitaip. Gerai išplautas gruntas (nupilamas vanduo pasidaro skaidrus) užpilamas 10 — 20 procentų druskos rūgšties skiediniu. Jeigu smar­kiai kyla burbuliukai, vadinasi, grunte yra nemaža kalkių. Jeigu burbuliukai greitai nustoja kilę, vadinasi, kalkės neutralizavosi. Tada gruntas dar ilgai ir rūpestingai plaunamas, ketvirtį valan­dos pavirinamas, vėl plaunamas, parą palaikomas švariame vandenyje. Po tokio apdorojimo jį jau tinka dėti į ak­variumą.

Jeigu iš pradžių smarkiai kilę bur­buliukai palengva ir ilgokai rimsta, va­dinasi, druskos rūgštis su kalkėmis dar nesusidorojo. Tada būtina dar kartą už­pilti druskos rūgšties skiediniu. Jeigu ir antrą kartą burbuliukai greitai neišnyksta, vadinasi, grunte labai daug kal­kių, ir akvariumui jis netinka.

Jeigu imamas smulkesnis — 1 – 3 mi­limetrų skersmens grūdelių — žvyras, gruntą galima daryti vientisą. Tačiau nemaža akvarluminlnkų gruntą daro iš dviejų sluoksnių. Apačion 1 — 1,5 centi­metro sluoksniu pilamas stambus žvyras (8 — 10 milimetrų skersmens). Jį iš­lyginus, dugnan įstatomi  6 — 8 cilindri­niai 3 — 5 centimetrų skersmens daiktai (pavyzdžiui, buteliukai nuo vaistų). Ta­da 4 — 5 centimetrų sluoksniu užpilamas antrasis smulkesnio (apie 4 milimetrų skersmens) žvyro sluoksnis, išlyginamas ir prie buteliukų rūpestingai suspaudžia­mas. Atsargiai išėmus buteliukus, smul­kiojo žvyro sluoksnyje lieka angos van­deniui cirkuliuoti. Kad tos angos neuž­griūtų, į jas atsargiai įdedama akmenu­kų. Po to užpilamas trečiasis, vėl stam­baus žvyro sluoksnis (maždaug 2 centi­metrų storumo).

Augalų gyvenimo pradžiai į vidurinį­jį žvyro sluoksnį pravartu įberti tru­putį smulkiai trupinto molio. Prieš tai jį reikia porą mėnesių palaikyti ore, bet taip, kad lietus neišplautų. Iš tokio molio, sumaišyto su smėliu, galima padaryti nedidelius rutuliukus ir įdėti juos į gruntą šalia augalų šaknų.

Kai kurie akvariumininkai vis dėlto įspėja — stambiagrūdžio žvyro gruntas nėra labai geras, nes ertmėse tarp akmenukų gali kauptis akvariumo gyven­tojų organinės atliekos, dugnas ims dumblėti, be to, gali prasidėti puvimo procesai. Todėl pilant stambiagrūdi žvy­rą, turi būti labai gera vandens cirku­liacija.

Pasitaiko rekomendacijų apatinį grun­to sluoksnį patręšti durpėmis. Tai nela­bai apgalvotas žingsnis. Paprastai durpės dar nebūna tiek susimineralizavusios, kad jų maistingąsias medžiagas au­galai galėtų lengvai paimti. Antra ver­tus, durpės užkemša ertmes tarp žvy­ro grūdelių, ir dėl to gruntas pasidaro nepratakus. Nieko gero nesulauksime, į gruntą įmaišę daržo žemės, o juo la­biau dumblo. Tai tik skatins bakterijų vystymąsi ir rūgimo procesus.

Šviesus gruntas akvariumui netinka. Jis atspindi daugiau šviesos negu tam­sus, taigi menkiau įšyla, o augalų šak­nys mėgsta šilumą. Be to, daugelis žu­vyčių šviesaus grunto nemėgsta, būna neramios, kai kurių jų spalvos išblunka.

Marius Buršteinas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*