Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

pexels photo 302804 - Girių reikšmė šalies gerovei

Girių reikšmė šalies gerovei

in Gamtos stebėjimai

Vieno žmogaus gyvenimo nepakanka, kad būtu galima eksperimento (tyrimo) būdu susekt ir įrodyt, kokios reikšmės turi girios bet kurio krašto žemės kultūrai bendrai, o tuom drauge ir tautų gyvenimui. Todėl, šį klausimą sprendžiant, pirmoj eilėj tenka atsiklausti gyvenimo mokytojos — istorijos, kuri turi daug rimtu, įtikinamu pavyzdžiu, jog gyventoju gerovė yra artimai susijusi su jų šalies giriomis.

Europoj gausiai pamokančiu pavyzdžių pirmoj eilėj teikia tie kraštai, kuriuose buvo susikūrusi seniausia Vakaru civilizacija, k. a., Graikija, Italija ir Ispanija. Visos šios šalys yra kalnuotos; jose gyvenimui tinka tik pakalniu lygūs plotai. Dėkui palankiam šių šalių klimatui, čia javai užaugdavo du kartu per metus, jei tiktai dirbtinu drėkinimu pasisekdavo sukliudyti vasaros sausrų poveikį. O drėkinimui reikalingu dideliu vandens kiekiu patiekdavo kalnai, kurie, senovės rašytoju žiniomis, buvo nuo viršūnės iki pačios apačios apaugę nepraeinamais miškais. Tie miškai sulaikydavo vandenį ir būdavo lyg koks vandens rezervuaras, iš kurio vasaros metu slėnys gaudavo drėgmės, o pavasarį jos buvo apsaugojamos nuo žalingu potvyniu.

Bet kada išaugo tu šalių politinė galybė ir joms prireikė stipriu prekybos ir karo laivynu, tai girios buvo iškertamos. Pirmutinis to padarinys buvo tas, kad slėniuose dėl sausros sumažėjo ganiavos plotai; piemens su savo gyvuliu bandomis buvo priversti keltis aukštyn į buvusiu mišku vietas: dėl to tose vietose miškai atželt negalėjo, ir taip yra palikę ir iki šių dienų. Kur pirmiau kalnus dengė ištisinis miškas ir maitino upelius, ten šiandien kyšo palikusios. be dirvos plikos uolos. Slėniu upės, kitados teikusios palaimą, dabar didumoj išsekę ir jų vagos prigriuvo akmenų. O to padarinys gyventojams buvo tas, jog ten, kur pirmiau slėniu miestuose laimingai gyveno žmonių milijonai, ten šiandien skursta tik keletas tūkstančių. Imkime Siciliją. Senovėje ji buvo žinoma ir garsi kaip javu aruodas, ji tol buvo tokia, kol jos kalnai iki pačių žemumų buvo apaugę miškais. Šiandien Sicilija didumoj dyka šalis, tik nedaugeliui gyventoju suteikianti skurdžias gyvenimo sąlygas.

Panašiu pavyzdžiu galima turėti iš visu Žemės kraštu įvairiais laikais. Antai, pasibaisėdami skaitome žinias apie vis dažniau įvykstančias vandens (potvyniu) katastrofas, kokios šiandien ištinka seniausiu civilizacijų šalis, Kiniją ir Indiją, ir kuriose per vieną kitą dieną sunaikinama milijonu žmonių turtas ir gyvybė. Taip anose šalyse atsitinka ne dėl to, kad ten lietūs būtu pagausėję, bet kad tu šalių paupių plotuose yra išnaikintos girios.

Dabar pažiūrėkim, iš kur pirmoj eilėj pamatome tą palaimingą miškuotu kalnu poveikį visos šalies vandenų reguliacijai, kuri metu eigoj apsaugoja lygumų upes ir nuo pavojingo vandens pertekliaus ir nuo nepritekliaus? Mes tai matome dirvos išlaikyme. — Miško medžiai milžinai savo toli išsišakojusiomis ir giliai siekiančiomis šaknimis apkabina per tūkstančius metu pasidariusias išvėšėjimo sąnašas ir jas paverčia milžinišku vandens rezervuaru. Medžiu šakų stogas ir ant žemės nukritę šapai pirmiausia susilpnina lietaus lašu mechaninę jėgą, ir jie nesuplaka taip žemės paviršiaus; o puresnis ir koringėsnis dirvos paviršius lengvai priima savęs vandenį ir tuojau įvairiais kreivais keliais, ypač medžiu šaknų kanalais, jį leidžia gilyn, iki pagaliau jis po ilgos kelionės, patenka į apačioj esamu uolu plyšius, iš kuriu vėl išeina paviršiun versmių ar upeliu pavidalu.

Toliau, miško danga palėtina sniego tirpimą pavasarį ir, be to, kliudo giliau žemei įšalti; taip, jog ir šios priežasties dėliai girios dirva kaip tik vandens pertekliaus metu įgali priimt savęs daug daugiau vandens, kaip kaimynystėj esąs plikas laukas. Toliau, atsiminkime faktą, kad atviri vandenys, kuriuos kalnai siunčia į lygumas, tėra tik maža dalelytė tu milžinišku vandens sroviu, kurios teka požemiais; šitai atsiminę, galėsime visai pamatuotai pasakyti: kalnu girios duoda ne tik savo šaliai miško medžiagą, bet taip pat suteikia slėnims derlingumą, įgalina susisiekt natūraliais ir dirbtiniais vandenų keliais, o nuo to vėl pareina prekybos; ir pramonės klestėjimas.

Tokia giriu reikšmė kalnuose. Bet ir lygumose giria turi ne mažesnės reikšmės žemės ūkio gerovei. Didžiausia girios reikšmė čia yra ta, kad ji plikus laukus saugoja nuo aštriu vėju, kurie dirvą išdžiovina ir ją išpusto. Jau nuo senu laiku suprasta, kad plyni laukai reikalingi patvarios apsaugos nuo vėjo; tam tikslui ypač vėjo pustomose Europos pajūriu vietose, kur vėjo smarkumas neleidžia aukštoms girioms augti, dirbami žemės plotai saugojami gyvomis krūmu tvoromis. Ogi šalyse toliau nuo jūrų geriausios apsaugos teikia girios. Tam tikslui nebūtina turėti didelius mišku plotus; vėjo srovėms nuraminti net geriau patarnauja mažos, dirbamos žemės plotuose šen bei ten išmėtytos giraitės, teikiančios apsaugą jų kaimyniniam plikam laukui 1—2 kilometru plote.

Kalbamos miško apsaugos plynas laukas, toliau, reikalingas dar tam, kad pavasarį pagreitintu žemės įšilimą, ir taip pat kad sumažintu dirvos išpustymą. Išpustymas prasideda tuomet, kai tik pavasari sausas vėjas ištraukia iš žemės paskutinę žiemos drėgmę; tuomet vėjas dulkiu pavidalu nuneša nuo dirvos jos vertingiausias daleles, ją, taip sakoma, nugalanda.

Kas liečia mūsų kraštą, tai kiekvienas pilietis turėtu žinoti, kad šiandie Lietuvoje jau likęs tik giriu minimumas (apie 16% bendro krašto ploto), kokis reikalingas pajusti geram miško poveikiui visame krašte. Iškirtus didžiąsias girias, pas mus, gal labiau negu kur kitur, pavienės nedidelės giraitės pasisklaistė po laukus. Todėl ir mažiausiu giraičių savininkai turi žinoti, jog jų giraitės jau todėl neturi būt iškertamos, kad jos tarnauja visam kraštui.

Bendras lietuviškos sielos nujautimas patylom sako, jog mūsų krašto girios ir toliau dar vis negailestingai šiokiu ar tokiu keliu nyksta. Antai ir dėl visokiu ekonominiu nepriteklių dažniausiai turi likti kaltos girios, gal vien dėl to, jog jos visada ramios ir tylios. Tačiau aukščiau paminėti kitu kraštu pavyzdžiai istorijos lupomis šiandien šaukte šaukia, jog į girias negalima žiūrėti vien kaip į medienos gamyklą. Giriu plotu kitėjimas neperskiriamai susijęs su įvairiais žemės veido pasikeitimais.

Dėl to kiekvienas kertamas medis turi priminti, jog jis kertamas ne vien kaipo medis, bet kartu ir kaip daugelio kitu aplinkybių veiksnys. O nukirstas medis, nekeršys kirtėjui tik tada, jei šis atsilygindamas, senojo medžio vietoj padės susirasti ir išaugti naujam medžiui.

P. Dovydaitis „Mūsų girios“ 1932 m.

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

crow 2397589 960 720 480x384 - Šaltis miške

Šaltis miške

Didelis žiemos šaltis yra miško ir medžių priešas. Kaip žinome, juo toliau
6843938495 64dc7bb299 z 480x384 - Kaip žiemoja vabzdžiai

Kaip žiemoja vabzdžiai

Atėjo žiema … Ji trim savo veiksniais gresia gyvių gyvybei. Pirmas veiksnys
dscn2124 480x384 - Naktis balose

Naktis balose

Iš pat ryto graži diena. Vėjelio visiškai nėra, aplinkui viskas ramu. Tik
Pakilti į Viršų