Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Gelsvabudės, geltonpėdės, gijabudės ir gleivabudės

in Grybauti ir uogauti

Gelsvabudė (Chroogomphus (Sing.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje 4 rūšys.

Varinė gelsvabudė (Chroogomphus rutilus). Kepurėlė gelsvai rusva, gelsva, blizga, 2- 8, retai 12 cm skersmens. Kotai 5-10 cm ilgio, 1-2,5 cm storio, su žiedo liekanomis. Labai dažnai rugpjūčio-rugsėjo mėn. dygsta pušynuose.

Varinė gelsvabudė (Chroogomphus rutilus)

Geltonpėdė (Gomphidius Fr.) priskiriama geltonpėdinių (Gomphidiaceae) šeimai. Lietuvoje žinomos 4 rūšys.

Gličioji geltonpėdė (Gomphidius glutinosus). Jos kepurėlė ruda, rudai violetinė, senų vaisiakūnių – dėmėta, gleivėta, 3-12 cm skersmens. Kotas 5-9 cm ilgio, 1-2,5 cm skersmens, gleivėtas, su apvalkalo liekana. Spygliuočiuose, ypač eglynuose, dygsta rugpjūčio-spalio mėn. Dažnas valgomasis grybas. Randamas rudenį sausuose pušynuose.

Gličioji geltonpėdė (Gomphidius glutinosus)

Rožiaspalvė geltonpėdė (Gomphidius roseus (Fr.) P. Karst.) su rausvomis, rožinės spalvos kepurėlėmis. Jos valgomos.

Rožiaspalvė geltonpėdė (Gomphidius roseus (Fr.) P. Karst.)

Gijabudė (Entoloma (Fr.) Quel.) priskiriama gijabudinių (Entolomataceae) šeimai. Lietuvoje 6 rūšys.

Skydinė gijabudė (Entoloma clypeatus (Fr.) Quel.). Kepurėlė ruda, pilkšvai ruda, tamsiai ruda, gelsva, užsilenkusiais kraštais, 5-10 cm skersmens. Koteliai 6- 8 cm ilgio, 1-2 cm storio, į pagrindą storėjantys, plaušuoti. Birželio-rugsėjo mėn. auga krūmuose, pamiškėse, ganyklose. Nors valgoma, tačiau kandangi panaši į labai nuodingą

Skydinė gijabudė (Entoloma clypeatus)

stambiąją gijabudę (Entoloma sinuatus (Fr.) Sing.), retokai dygstančią ąžuolynuose ir lapuočiuose, geriau jos nerinkti.

Stambioji gijabudė (Entoloma sinuatus)

Anksti pavasarį miškuose neretai matoma ir nuodinga pavasarinė gijabudė (Entoloma vernus (Lundell) Romagn.). Labai dažna mišriuose miškuose, nevalgoma.

Pavasarinė gijabudė (Entoloma vernus)

Gleiviabudė (Stropharia (Fr.) Quel.) priskiriama gleiviabudinių (Strophariaceae) šeimai.

Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa (Fr.) Quel.). Jaunų vaisiakūnių kepurėlė būna išgaubta, senesnių su apvalkalo liekanomis, rusva, gelsva, 3-7 cm, retai 10 cm skersmens. Kotas 4-10 cm ilgio, iki 2 cm drūtumo. Miškuose ant kelmų ir prie jų auga vasarą ir rudenį. Dažnas, šviežias valgomas grybas, tik reikia nulupti odelę.

Melsvažalė gleiviabudė (Stropharia aeruginosa

Vasarą ir rudenį miškų aukštelėse, ganyklose, pamiškėse, parkuose dažnai auga vainikuotosios gleiviabudės (Stropharia coronilla (Fr.) Quel.), kurių 2-5 cm skersmens kepurėlės rudos. Grybai nenuodingi, tačiau negardus. Auga drebulių papėdėje arba ant jų kelmų, kotais suaugę po 3, rečiau po 5-7 vaisiakūnius.

Vainikuotoji gleivabudė (Stropharia coronilla)

Lietuvoje dygsta iš Amerikos paplitusi karpiniuotoji gleiviabudė (skujagalvė; Stropharia albocrenulata (Peck) Kreisel). Visas grybas rudas, žvynuotas. Nevalgomas.

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Grybauti ir uogauti

Kaip baravykus naudoja Sibire

Senovės kinų traktate yra parašyta: „Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis

Dirvabūdės ir drebučiai

Dirvabudė (Agrocybe (Fr.) Fayod) priskiriama kiškiabudinių (Bolbitiaceae) šeimai. Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox

Dyglutėliai ir deglučiai

Dyglutėlis (Hydnellum (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai. Rudasis dyglutėlis (Hydnellum ferugineum

Baravykai

Baravykas (BoletusDili. L.:Fr.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae) šeimai. Lietuvoje auga 13 rūšių. Beržvninis
Pakilti į Viršų