Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Dusia

in Patarimai žvejui

Šiaurinėje Sūduvos dalyje nedaug tėra ežerų, tik žemumos ir lygumos. Labiau į pietus prasideda Sūduvos aukštuma, vakaruose iškylanti iki 280 m. virš jūros lygio. Ji staigiau žemėja šiaurės linkme, Vidurio lygumos pusėn. Rytiniame šios aukštumos krašte yra daug ežerų, iš kurių išsiskiria trys didžiausieji greta vienas kito esą: Dusia, Metelys ir Obelija. Nuo Dusios į šiaurę yra Gilučio, Simno, kiek į rytus – Angio (Angininkų), Atesio ežerai. Dar toliau į šiaurės vakarus – Žuvintas, pietuose – Seirijis, Gailiekas, Galstas. Galadusis ir kt.

Dusia – didžiausias šios grupės ežeras, drauge didžiausias Sūduvoje, apimąs 2337 ha plotą, 8540 m ilgio, 4140 m pločio, priklauso Dovinės baseinui. 1926 m. prof. K. Pakštas su gen. T. Daukantu surado giliausią šio ežero vietą – 32,4 m; vidutinis gylis – 14,74 m. Ežere kaupiasi apie 34 000 000 m³ vandens, tad jame dažnai pakyla bangos. Iš pietų pusės į Dusią įteka Sutrė, išteka Spernia (Spernelė). šiame didžiuliame ežere nėra salų, užtiktos 8 povandeninės kalvos. Šiauriniame gale esanti įlanka vadinama Koja. Čia randama ežerų kreidos.

Žmonių padavimuose Dusia vaizduojamas gyvas, neramus ežeras. Vienuose padavimuose sakoma, kad Dusia į dabartinę vietą atplaukusi Raišupiu (Lazdija). Dalis ežero (Galadusis) likusi dabartinėje vietoje. Kitos padavimų atmainos sako, kad Dusia į dabartinę vietą debesimi atėjusi. Dabartinėje Dusios ežero vietoje buvusi didžiulė graži pieva. Kartą naktigoniai pamatė į ją nusileidžianti didžiulį sidabrinį kamuolį. Išsigandę besiartinančio lietaus parjoję namo. Rytą buvusios pievos vietoje pamatę tyvuliuojanti ežerą. Dar kiti padavimai sako, kad dabartine vieta ežeras nesąs patenkintas: nerimstąs, norintis išeiti. Vienais metais jo vandens paviršius buvo pakilęs net 7 m. Tik nuoširdžiomis maldomis bažnyčioje per septynias dienas žmonės jį sustabdę. manoma, kad Dusia vėl norinti su Galadusiu į vieną ežerą sueiti (kai kurie padavimai Galadusi Dusios ežero dukterimi vadina). Dar pasakojama, kad Dusia norinti su Daugų ežeru susijungti. Mat, Dusia, kaip ir žmogus, kenčianti, sielvartaujanti dėl paliktos dukrėlės, dūsaujuanti. iš šio žodžio kai kas bando kildinti ir ežero vardą.

Ežero pakrantėse kai kur aptikta piliakalnių, senų gyvenviečių, randama archeologinių liekanų. Galima spręsti, kad jos buvo sūduvių (jotvingių) gyvenamos.

Ežero šiaurės vakariniame krante yra Prelomciškės kaimas; čia yra piliakalnis priskiriamas XIII – XIV a. 1959 metais šis piliakalnis buvo gerokai sužalotas. Kiek toliau į pietvakarius esančiame Giraitės kaime taip pat yra piliakalnis.

Prieš Sūduvos kolonizaciją aplink ežerą augo didžiulės girios, sodybų iki 1500 m. nebuvo. Tai Nemunaičio didgirio sritis. Netoli šiaurinio Dusios kranto buvo įsikūręs Metelių dvaras iš kurio vėliau tarp Metelių ir Dusios ežerų išaugo Metelių miestelis. Ilgainiui miškai buvo iškirsti, tik šiaurės rytiniame krante buvo kiek miško. 1506 m. Dusios ežeras priklausė Zaberezinskiui.

Dusios ežeras minimas Lietuvos – Švedijos karų metu. Kai 1702 m. Karoliaus XII kariuomenė traukė per Lietuvą, Lietuvos didysis etmonas Višniaveckis prie Dusios bandė jai pastoti kelią, tačiau nesėkmingai.

Dusios ežerą savo kelionių aprašyme mini vokietis Vilhelmas Šlymeris, 1852 m. pro čia keliavęs iš Gumbinės į Gardiną. Dusią jis pasiekęs išvykęs iš Kirsnos dvaro. Jis pasakoja, kad ežere randama gintaro nuotrupų, sugaunama daug seliavų. Apylinkės labai gražios: kalvos apaugusios miškais, pakalnėse pievos ir blizgąs ežero vanduo. Pavažiavę apie mylią nuo ežero, privažiavęs garsaus lokių medžiotojo Bičkausko dvarelį. Šeimininkas parodęs savo paties nudobtų lokių galvas, sukabinėtas prie vieno pastato; jų buvę per 30. Pats Bičkauskas buvęs jau 80 metų amžiaus, tačiau tik prieš porą metų vedęs jauną merginą.

1863 m. Dusios ežero apylinkėse veikė sukilėliai ir buvo susirėmę su rusais.

Mūsų laikais aplink Dusios ežerą buvo išsistačiusios šios gyvenvietės: Padusys, Babrinskai, Spernia, Metelytė, Rinkotas, Meteliai, Graužiai, Nakrūniškė, Straigiškė, , Sutrė, Kryžiai, Žebrėnai (Staigūnai), Barčiai, Eglynai ir kt.

Ežero kranto linijos ilgis 21,6 km. Krantai daugiausia žemi, lėkšti, su terasomis, smėlingi, tik vakariniai ir šiaurės vakarų krantai aukšti, priemolingi. Dusią supa daugiausia dirbami laukai, pietrytiniame krante tarp Dusios ir Metelio auga pušynas, šiaurės rytiniame krante – mišrusis miškas, o šiaurės vakariniame krante – pievos.

Įteka Sutrė (pietuose, iš Babrų ežero), Šventupė (pietvakariuose, iš Šventežerio), Pryga (šiaurės vakaruose). Iš Kojos įlankos į Simno ežerą išteka Spernia, prie ištakos 1972 m. įrengtas šliuzas reguliatorius, ežero vandens lygis pakeltas apie 0,4 m. Pratakumas 6 %. Pakrantėje yra platus, 50–200 m pločio smėlingas atabradas, jis užima apie 12 % viso ežero ploto. Giliau dugne – įvairus molis ir dumblas, smėlinga ir dumblinga gėlavandenė klintis. Dugno nuosėdų storis 7,6 m.

Dusia priklauso labai lėtos vandens apykaitos ežerų grupei, vanduo atsinaujina kas 15 m. Augalų daugiausia Kojos įlankoje, jos pakraščiuose ištisinę juostą sudaro meldai ir nendrės, dugną dengia maurabraginiai dumbliai, plūdės, plunksnalapės, elodėjos, aštriai. Iš viso ežere auga 57 rūšių augalai.

Dusios ežere sutinkama 19 vietinių žuvų rūšių. Čia sutinkamos įvairių ekologinių grupių žuvys: šaltamėgės (seliava, stinta ir vėgėlė) ir šiltamėgės. Iš šiltamėgių vyrauja kuoja, ešerys, gausiausios šaltamėgės buvo seliavos, kurios šiuo metu beveik išnyko. Ežere nuolat veisiami: unguriai, lydekos, karpiai, seliavos, peledės, lynai, vėgėlės, starkiai. Tačiau nepaisant pastangų, seliava Dusioje jau gana retas laimikis.

Seliavinę lydeką paprasčiausia suvilioti velkiaujant. Pavasarį ir rudenį pagaunama nemažai lydekų spiningaujant, tačiau egzemplioriai papuola kiek mažesni.  Žiemą lydekų žvejyba kur kas paprastesnė. Lydekos suviliojamos gyva žuvele – nemaža kuoja. Daugiausia didžiųjų lydekų žiemą sugaunama 2 – 3 m gyliuose.

Populiariausia Dusioje ešerius gaudyti iš valčių su žieminėmis meškerytėmis. Dauguma žvejų ir vasarą ešerius gaudo su avižėlėmis ant kabliuko užmaudami ryškią guminuko juostelę ir musės lervą. Spiningautojų žvejojančių ešerius pasitaiko rečiau, dauguma jų išbandę žiemines meškerytes šiame ežere, pasirenka būtent šį būdą. Ešerius dažniausiai žvejojame 3 – 8 m gyliuose ties kalniukais ir prie jų.

Kuojų žvejybą vasarą čia vyksta tik iš valties su plūdine meškere. Pagrindinis masalas – apsiuva arba musės lerva. Daugiausiai kuojų pagaunama netoli meldynų, kur gylis 3 – 4 metrai. Vasarą dažnai kuojos laikosi 2 m gylyje.

Pasak žvejų perspektyviausia žvejyba Dusios ežere yra prie kalniukų ir Kojos įlankoje. Žuvies kartais tenka ieškoti gana ilgai. Atplauki prie kalniuko – išmeti inkarą ir bandai laimę. 10 minučių neturi kibimo, vadinasi reikia paplaukti 10 – 30 metrų į šoną ir vėl pamėginti. Jei kalbėti apie lydekas, pavasarį ir rudenį jos intensyviai gaudomos Kojos įlankoje. Ten paprastai sugaunama daugiau mažesniųjų lydekų, o didesniųjų reikia ieškoti ties skardžiais ir kalniukais 3 – 6 m gylyje.

Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit


Lentelėje pateikiamas ežere dažniausiai sutinkamų žuvų sąrašas bei rekomendacijos kada ir ant ko jas geriausia žvejoti.


Žuvis Tinkamiausi masalai Tinkamiausias laikas Taisyklės
Karšis Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių lervos, šutinti kviečiai, žirniai, saldieji konservuototi kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, sūris, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manūų kruopų tešla. Geriausiai kimba gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Gaudant plūdine arba duginine meškere. Šiame ežere draudimai gaudant karšius netaikomi.
Kuoja Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių lervos, dreisenos, šutinti kviečiai, žirniai, saldiejo konservuoti kukurūzai, kanapės, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausi kibimai vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškere. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.
Ungurys Naktiniai sliekai, apsiuvos, vėžiai, aukšlė, ešerys, gružlys, pūgžlys, saulažuvė, stinta, šlyžys Geriausi kibimai liepos ir rugpjūčio mėnesiais. Gaudant dugnine meškere arba gyva žuvele. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami. Vienos žvejybos metu galima pasiimti max. 3 vnt. šių žuvų.
Lydeka Vėžiai, varlės, aukšlės, ešeriai, gružliai, karosai, kuojos, plakiai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausiai kimba gegužės, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Perspektyviausi būdai gaudant plūdine, dugnine, spiningu, museline meškerėmis arba gyva žuvele. Lydekas draudžiama gaudyti nuo sausio 1 d. iki balandžio 20d. masalui naudojant gyvą žuvelę, o nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama gaudyti apskritai. Imamas dydis nuo 45 cm.Leidžiama paimti ne daugiau 3 vnt.
Ešerys Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių ervos, aukšlės, gružliai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausias kibimas vasario, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Gaudant plūdine, dugnine, spiningu arba gyva žuvele. Ešerių žūklėje draudimai žvejoti ar dydžio limitai netaikomi.
Stintelė Musės lervos; pinkai (dažytos musės lervos); stintelės gabaliukai, šviežios strimėlės gabaliukai. Geriausiai kimba ant pirmledžio, gaudoma nuo ledo. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.
Aukšlė Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, šutinti kviečiai, duona, batonas, paprasta tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai aukšlės kimba gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Perspektyviausias būdas – plūdinė meškerė. Jokie draudimai ar apribojimai gaudant šia žuvį netaikomi.
Karpis Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, dreisenos, preluotės, Saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, bulvės, sūris, konservuota mėsa, dešra, dešrelės, sausi pusryčiai, sausas šunų ir kačių ėdalas, paprasta tešla, sūrio tešla, mėsos tešla, kanapinė tešla, granuliuotų masalų tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla, baltyminiai kukuliai. Geriausiai kimba gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Karpių gaudymui draudžiamo laikotarpio nėra. Imami nuo 30 cm ilgio, bendras svoris neturi viršyti 5 kg.
Raudė Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, šutinti kviečiai, saldieji konservuoti kukurūai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, sausi pusryčiai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Šiltesniame ore raudė meškeriojama visą dieną. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.
Lynas Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, uodo trūklio lervos, dėlės, žirniai, saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, kanapės, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, sūris, konservuota mėsa, dešra, dešrelės, paprasta tešla, sūrio tešla, mėsos tešla, kanapinė tešla, granuliuotų masalų tešla, baltynminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai kimba gegužės ir birželio mėnesiais. gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Leidžiamas paimti dydžio limitas – 25 cm.
Plakis Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, laumžirgių lervos, dreisenos, šutinti kviečiai, saldiejo konservuoti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai kimba vasario, kovo, gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudimai netaikomi.
Seliava Įvairūs vabzdžiai, dirbtinės muselės. Ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras, taip pat gaudoma iš po ledo. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.
Karosas Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, paprasta tešla, baltyminė tėšla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai masalą ima gegužės ir birželio mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudimai karosų žvejyboje nėra taikomi.
Meknė Kompostiniai sliekai, apsiuvos, laumžirgių lervos, žiogai, šutinti kviečiai, žirniai, saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, paprasta tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai kimba balandžio ir gegužės mėnesiais. Geriausia gaudyti plūdine ir palaidyne meškerėmis. Draudžiamo gaudyti laikotarpio ir dydžio limito nėra, tačiau su savimi galima pasiimti ne daugiau kaip 15 vnt.
Vėgėlė Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, vėžiai, varlės, aukšlės, ešeriai, gružliai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausiai kimba sausio, vasario, kovo lapkryčio ir gruodžio mėnesiais. gaudant dugnine meškere arba gyva žuvele. Vėgeles draudžiama gaudyti nuo gruodžio 15d. iki sausio 15d.Kuršių mariose leidžiama paimti ne mažesnę nei 49 cm, o kitur ne mažesnę nei 40 cm žuvį.Leidžiamas paimti kiekis 5 vnt.
Pūgžlys Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, laumžirgių lervos, dreisenos. Geriasuiai kimba sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Jokie draudimai šiai žuviai netaikomi.

Batimetrinis ežero planas


 

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų