Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Didžiosios Nemuno kilpos

in Objektai Lietuvoje

Didžiosios Nemuno kilpos yra vienas iš įdomiausių Nemuno ruožų. Tai unikalus hidrografinis reiškinys visoje ledyninio reljefo paplitimo zonoje. Povilo Ka­valiausko duomenimis, tokio pobudžio ir dydžio hidrografinės sistemos aptinkamos tik visiškai skirtingų gamtinių juostų upėse. Hidrografiškai įdomūs yra ir šio Nemuno ruožo intakai, išlaikę nepakeis­tą pirminę struktūrą. Pavyzdžiui, Vizdijos, Vadės, Revuonos upeliai, bevardis upelis Punios šile. Ne mažiau vertingas mokslui ir įdomus yra Nemuno slėnis. Čia aptinka­mos unikalios geomorfos — eroziniai atragiai, kurių nėra nei kitose Nemuno slėnio vietose, nei kitų upių slėniuose. Taip pat įdomūs statūs slėnio šlaitai su atodangomis, išraižyti daugybės ragu­vų ir griovų. Raiškios čia ir terasinės dubumos. Iš jų Daukantų ir Pašvinčių dubumos primena garsųjį Raigardą. Di­džiųjų Nemuno kilpų apjuostas Punios šilas garsus sengirių tipo medynais ir re­tais augalais (tarp jų raudonuoju garbe­niu, įtrauktu į Lietuvos raudonąsias knygas). Labai vertingas, tik dar nevisiškai ištirtas, prie Nemuno besišliejantis Prienų šilas. Čia taip pat yra vešlių, labai aukštų sengirės tipo medy­nų, retų augalų. Ir medžiai, ir reti augalai Prienų šile išauga ikl rekordinių dydžių. Tai rodo, kad Prienų šile ypatingos eko­loginės sąlygos.

Savitas ir vertingas yra Didžiųjų Ne­muno kilpų kultūrinis kraštovaizdis. Cia užregistruoti 32 respublikinės ir 52 vietinės reikšmės kultūros paminklai. Be pa­minklų ir saugotinų objektų — sodybų, želdinių, turinčių etnografinės reikšmės, čia išlikusios kraštovaizdžio struktūros, būdingos paskiriems istorinių epochų ti­pams. Punios šilas reprezentuoja pirminį Lietuvos kraštovaizdį. Jame esantys panemunės kaimeliai ir dirbamų laukų plote­liai, senkapiai (ypač Stražiškių) atspindi tą epochą, kai Lietuvoje tarp miškų kū­rėsi kaimai. Siponių apylinkėse išliko kraštovaizdžio struktūra, būdinga povalakinės reformos Lietuvai — gatvinis kai­mas, dvarvietė, keliai, želdiniai. Žvyrynų, Neravų, Maliešionių, Žemaitkiemio kai­mai atspindi būdingą vienkieminį Lietu­vos kaimo kraštovaizdį. Taigi Didžiosiose kilpose, palyginti nedidelėje teritorijoje, mes turime Lietuvos kraštovaizdžio visos raidos ekspoziciją natūroje. Tą kitose Lietuvos vietose rasti sunku.

Šios ekspozicijos vertę didina ir tai, kad kraštovaizdžio struktūra apžvelgia­ma iš vieno taško — nuo aukštų Nemu­no slėnio šlaitų. Jie virš upės paviršiaus iškyla 40, o vietomis net 70 – 80 metrų. Tokie nedidelės teritorijos aukščių skirtu­mai mūsų respublikoje labai reti. Reginiai į slėnį, į vingiuojančią upę, matomi nuo šių šlaitų, yra neįprasti mūsų respublikos gyventojams ir daro didelį įspūdį.

Ypač įdomi regykla yra Birštono kil­pos sąsmaukoje, šiauriau Birštono gyvenvietės. Iš jos matyti Ne­muno slėnis (vienoje pusėje upės, tekan­čios į Prienus, kitoje pusėje upės, grįž­tančios iš Prienų į Birštoną) 17 kilometrų ilgio kilpoje, kurios sąsmaukos plotis apie vieną kilometrą.

Kita ne mažesnė kraštovaizdžio vizua­linė vertybė Didžiosiose Nemuno kilpose yra gamtinio kraštovaizdžio vyravimas upės vagos erdvėse. Didelis upės vingiuotumas sąlygoja tai, kad matomos erd­vės nuo upės pakrančių ar plaukiant yra nedidelės, jaukios, suformuotos pakrantės bei slėnio šlaitų želdinių. Tai psichologiš­kai labai palanki aplinka poilsiui. Jos ieško kaskart daugiau miesto gyventojų.

Nemuno kokybė, kaip vandens telkinio maudymuisi, yra prastesnė negu jūros ar ežerų. Mat vanduo Didžiųjų Nemuno kil­pų ruože nėra švarus — turi daug neš­menų. Dėl didelės srovės, vyraujančių akmenuotų, šaltiniuotų bei uždumblėjusių pakrančių (95 proc. visų pakrančių) sun­kiau įrengti paplūdimius. Tačiau čia pui­kios sąlygos vandens turizmui, ramiam poilsiui gamtoje, geros sąlygos slidinėji­mui žiemą.

Be gamtinių, kultūrinių, rekreacinių vertybių Didžiosiose Nemuno kilpose la­bai svarbūs kurortiniai gydomieji ištekliai, kuriuos naudodamas išaugo Birštonas. Tai mineraliniai šaltiniai, gydomasis purvas, visa gamtinė aplinka.

Viename straipsnyje sunku aprašyti vi­sas Didžiųjų Nemuno kilpų gamtines ir kultūrines vertybes. Čia norėtųsi atskirai pabrėžti tas Didžiųjų Nemuno kilpų ypa­tybes, kurios naujai išryškėjo. Pirma, Ne­muno kilpos — unikalus hidrografinis reiš­kinys (Nemunas nuo Panemnninkų kai­mo Alytaus rajone iki Kauno marių pa­tvankos). Antra, Nemuno slėnis su šlaitais nuo Panemuninkų kaimo iki Seklonių kaimo Kaišiadorių rajone — ypatingas ge­ologinis darinys. Trečia, didelis gamtinio bei mažai sukultūrinto kraštovaizdžio plo­tas — Vėžiongirės, Prienų ir Punios šilai, Siponių, Žvėrinčiaus ir Alksniakiemio miš­kai bei mažesni miškeliai, turintys reikš­mės ekologinei situacijai ne tik Birštono kurorte, bet ir visoje Pietų Lietuvos vi­durio juostoje. Ketvirta, kultūrinio kraš­tovaizdžio istorinių epochų tipai Nemuno slėnyje.

Giedrius Daniulaitis

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Objektai Lietuvoje

Pakilti į Viršų