Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Didžiausias iš žuvų

in Žuvys

Šamų yra Kuršių, Kauno ir Elektrėnų mariose, tačiau turbūt dau­giausia — Nemune, ypač jo žemupy­je, taip pat Neryje, Šventojoje. Dar yra šamų, nors ir mažiau nei anks­čiau, daugelyje ežerų ir visų pirma tuose ežeruose, kurie priklauso šven­tosios ir Žeimenos baseinams, taip pat ežeruose apie Trakus, Lazdijus, Veisie­jus, Alytų, Daugus, Žiežmarius.

Pokario metais žvejai verslininkai nemaža šamų sugaudavo Nemune: 1966 metais — 400 kilogramų. 1967 — 804, 1968 — 457 kilogramus. Nuo 1970 metų šamų lamikiai Nemune neregistruojami. Anksčiau nemaža šamų žve­jai verslininkai sugaudavo Sartų eže­re.

Apie šamus pasakojama ir yra para­šyta visokiausių istorijų — tikrų atsi­likimų, o dar daugiau sugalvotų, iš piršto laužtų. Kai kuriuose raštuose buvo rašoma, kad šamai užaugą vos ne iki pusės tonos svorio ir trijų sieksnių ilgio. Jais būdavo gąsdinami vaikai ir net moterys. Šamas kai kam atrodydavęs lyg koks slibinas, ryjantis ne tik kitas stambias žuvis, paukščius, bet ir šunis, kates, kaip jau minėta — vaikus ir jaunas moteris, netgi gerti į vandenį įsibridusius kumeliukus.

Pasakos lieka pasakomis. Ir vis dėlto teisybė, kad šamai užauga labai dideli, kad už juos mūsų krašte nėra didesnės žuvies. Netgi ir šių dienų ichtiologinėje literatūroje nurodoma (beje, taip pat remiantis senesnės lite­ratūros šaltiniais), kad šamai gal už­augti iki penkių metrų ilgio ir net 300 kilogramų svorio. Tokie galiūnai, girdi, užaugą Kuros, Dniestro, Dono, Dniepro upėse. Tačtau nė vienas šių dienų autorių negali nurodyti konkre­čios vietos, kur toks šamas buvo su­gautas, kaip ir negali nurodyti to laimingo žvejo. Ir visi skuba pridurti, kad dažniausiai sugaunami šamai 30 — 100 centimetrų ilgio ir 0,5—8 kilogra­mų svorio.

Ten, kur yra šamų, jų reikia ieško­ti ramesnėse, bet gilesnėse vietose, ypač duobėse, tarp akmenų, šiekštų, suvirtusių medžių. Meškeriojami dug­ninėmis, plūdinėmis meškerėmis, vel­ke, skrituliais, spiningu. Daugelis meške­riotojų pirmenybę telkia dugninei meškerei, nors, kaip rodo pastarųjų metų patyrimas, daugiausia šamų, ypač Nemune, sugauta spiningu. Šamas, nors ir labai plėšrus, bet nėra toks vikrus, kaip ešerys, starkis ar lydeka. Todėl blizgę reikia traukti lėčiau ir lygiau. Tinka ir besisukančios, ir be­sivartančios ryškių spalvų blizgės. Už­kibęs šamas nesimėto į šonus, kaip kurios kitos žuvys, bet iškart neria į gilumą. Todėl svarbu nesutrikti, leisti jam plaukti išvyniojant iš ritės dau­giau valo. Tik ilgokai pavargintą ša­mą, ypač didesnį, reikia traukti į kran­tą ar prie valties. Šamai paprastai ge­rai užkimba. Jų žiaunos mėsingos, to­dėl ir pakirsti reikia stipriai.

Gaudant meškerėmis, masalui ge­riausiai tinka gyvos žuvelės — tos, kurių daugiau yra tame vandens tel­kinyje, taip pat varlės, graužavirbos, galvijų kepenys, paukštiena, molius­kai, dideli sliekai, vėžiena. Dėl žuve­lių, vartojamų masalui, dydžio meške­riotojai nesutaria: vieni siūlo parinkti didesnes, kiti mažesnes. Kai kas netgi mano, kad geriausias masalas šamui — didoka lydeka. Bet, matyt, tai tinka ypač dideliems šamams. Tačiau visi sutaria, kad šamui geriau tinka gyva žuvelė. Nors šamai laikosi duobėse, bet masalą reikia užmesti šalia duo­bės, netoli dugno. Valas — storas, kabliukai — dideli, stiprūs, svarelis iki 200 gramų.

Šamai, kaip ir vėgėlės, laikomi nak­tiniais plėšrūnais, tačiau sugaunami ir anksti rytais, taip pat pavakary ir net vidudienį. Ypač geras laikas šamams gaudyti — ūkanotas, bet šiltas oras. Jie taip pat gerai kimba prieš audras, perkūnijas ir netgi po perkūnijos kai daugelis žuvų tuomet visai nekimba.

Šamai pradeda kibti pavasarį, nu­slūgus ir atšilus vandeniui. Tačiau iki neršto jie kimba trumpai ir ne taip aktyviai. Šamų mėnesiai — liepa, rug­pjūtis ir pirma rugsėjo pusė. Vande­niui atvėsus, šamas nunyra į gilesnes vietas, duobes, kur ir praleidžia visą žiemą. Apskritai šamai gyvena po vie­ną, tik pavasarį patelės plaukioja kar­tu su patinėliais.

Ir dar vienas įdomus faktas iš ša­mų gyvenimo. Nors šamai paprastai yra tamsesni, nei daugumas mūsų vietinių žuvų, tik upėse jie šviesesni, bet pasitaiko, ir ne taip retai, visai šviesių šamų — albinosų.

Alfonsas Lazdėnas


Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žuvys

Šlakių slėptuvės

Šlakiai turi tiksliai apibrėžtas teritorijas, į kurias nenoriai įplaukia kitos žuvys, nes
Pakilti į Viršų