Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Didysis baublys

in Gyvūnų paveikslai

Botaurus stellaris. Klasė — paukščiai, būrys — gandriniai, šeima — garniai.

Kūno ilgis 72 centimetrai, sparnų tarpugalis 126 centimetrai, sparno ilgis 33 cen­timetrai, uodegos ilgis 13 centimetrų. Min­ta žuvimis, varliagyviais, driežais, net smul­kiais žinduoliais ir jaunais paukščiukais. Dėtis 5—6 kiaušiniai, peri 25—26 dienas.

Suaugęs paukštis gana stambus, ilgu storu kaklu, siauru aukštu snapu. Viršu­tinę galvos dalį dengia juodos plunksnos, pakaklė pilkai juoda, visas kūnas margas, rudai gelsvame fone — juodai rudos ir šviesiai rudos dėmės, juostos, brūkšniai. Akys geltonos, snapo viršus rudai raginės spalvos, apačia žalsva, kojos šviesiai ža­lios.

Didieji baubliai gyvena Vidurio ir Pietų Europoje, visame Vidurio Sibire. Žiemoti skrenda į Šiaurės Afriką, bet giliau į Af­rikos kontinentą nekeliauja. Šiltuose re­gionuose, kur vandens telkiniai neužšąla, kai kada žiemoja.

Baubliai kuriasi pelkėse, liūnuose, klam­pynėse, ežerų pakrantėse, tarp nendrių ir meldų. Medžioja nuo sutemos iki aušros, maisto jiems reikia daug. Medžioja tik negiliose vietose, nes kojos nėra ilgos.

Lizdus krauna nendrynuose ir meldy­nuose, sunkiai prieinamose vietose, ant sulenktų nendrių, kupstų, kartais net pa­sitaiko plaukiojančių lizdų. Lizdą krauna patelė. Neretai lizdai būna arti vienas ki­to ir sudaro savotišką nedidelę koloniją.

Gegužės pabaigoje sudedama pilna dė­tis ir patelė pradeda perėti. Kiaušiniai ovalinės formos, matiniai, lukštas kietas, šviesiai žalsvai melsvos spalvos. Perinčią patelę maitina patinėlis. Išsiritusius jau­niklius maitina abu tėvai. Baubliukai tu­pi lizde tol, kol išmoksta skraidyti. Maž­daug po dviejų mėnesių jie palieka liz­dą, išsilaksto ir iki žiemojimo laiko me­džioja kas sau.

Labai įdomi baublių savybė sugebėji­mas būti tikrai keistose pozose. Ramiai tupintis baublys truputį pakelia priekinę kūno dalį ir taip ištempia kaklą, kad galva guli ant nugaros. Norėdamas pasis­lėpti ir apgauti priešą, baublys pritūpęs taip pakelia į viršų kūną, kaklą ir snapą, kad jie sudaro tiesią liniją ir tada – jis panašus į aštrų kuolą ar sausų nendrių kuokštą, bet ne į paukštį. Gąsdindamas priešą, baublys pašiaušia plunksnas, išske­čia varpu sparnus ir pražiojęs snapą puo­la. Vaikšto lėtai, skrenda minkštai, ty­liai. Norėdamas pakilti aukščiau, jis suka keletą ratų, bet aukščiau kyla tik naktį, o dieną skraido žemai virš nendrių.

Baubliai pagarsėję savo garsiu „baubi­mu“. Pagal balsą jie ir savo vardą gavo. Ne tik lietuviškai, bet ir kitose kalbose jie vadinami pelkių jaučiais, samanų kar­vėmis, nendriniais būgnais ir panašiai. Net mokslinis jų vardas „Botaurus“ yra tos pačios kilmės. „Bos“ (lot.) reiškia bu­lius, galvijas, o „tauros“ — jautis. Šis charakteringas balsas pasigirsta nuo va­sario vidurio, prasidėjus tuoktuvėms, ir trunka iki liepos pradžios. Patinėliai „bau­bia“ ir dieną, ir naktį, bet ypač aktyviai vakaro sutemose. Tuo metu aplink juos renkasi ir patelės.

Seniau buvo galvojama ir tvirtinama, kad „baubdamas“ paukštis snapą kiša į vandenį. Nustatyta, kad „baubimo“ metu paukštis ištiesia kaklą į priekį, pritraukia oro į stemplę, kuri ir sudaro gerą rezo­natorių. Duslus tonas atsiranda iškvepiant, o galva ir kaklas tada būna pakelti į viršų.

Šiuo metu baubliai yra saugojami paukščiai, nors anksčiau jie buvo smar­kiai medžiojami, kaip vertingas delikate­sas. Olandų, uodičių natiurmortuose ne­retai tarp vaisių, daržovių, žiedų ir kito­kių gėrybių matome nupieštus sumedžiotus baublius.

 

[m_youtube src=“ug9WgQxnRaU“/]

 

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Gyvūnų paveikslai

Pilkasis garnys

Mažesnis už baltąjį gandrą, pilkas arba pilkai melsvas, su juodu, smailiu, nusvirusiu

Kurmis

Talpa europaea L., 1758 Обыкновенный крот (rus.) Common mole (angl.) Kurmio kūnas

Baltakrūtis ežys

Erinaceus concolor Martin, 1838 Восточноевропейский ёж, или белогрудый ёж (rus.) East European
Pakilti į Viršų