Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Daugiau kaip prieš šimtą metų

in Žvejo dienos

Jei prisiminsime, kad žvejyba (kaip ir medžioklė) yra vienas seniausių mūsų krašto gyventojų verslų, tai šimtas metų – išties labai neilgas laiko tarpas. Čia pateikiame keleto smulkiųjų žūklės įrankių, naudotų Mažojoje Lietuvoje, aprašymai (B. Benecke. „Fishe, Fishcerei und Fischzucht in Ost – und Westpreussen„, 1881). Patys jie per tą laiką gal ir nežymiai pasikeitė, bet šiandien jau tik meškeriotojų tebenaudojami. O juk dar taip neseniai šiais padargais mūsų pajūrio ir pamario žvejai – verslininkai duoną pelnydavo.

Netenka abejoti, kad šie smulkūs įrankiai, neretai savo efektyvumu nenusileisdavo kitoms žvejybos priemonėms; priešingu atveju žvejai tikrai nebūtų gaišę laiko, tokiais ‘žaisliukais“ žvejodami. Stambieji žūklės įrankiai buvo brangūs, todėl daugelis, įsigyti neišgalėdami, būdavo priversti juos nuomoti pas verteivas. Be to, žvejyba tinklais, gaudyklėmis reikalavo daugiau darbo rankų, o jų ne kiekvieno žvejo šeimoje užtekdavo. Pagaliau ir žuvų mūsų vandenyse tada gausiau būta.

Štai kaip minėtoje knygoje aprašomi kai kurie žvejybos įrankiai.

Blizgutis. „Prūsijoje, ypač Danėje ir Vysloje žvejių naudojamas įrankis – tai šaukšto formos 12 centimetrų ilgio ir 3 – 4 centimetrų pločio žalvarinė skarda , prie kurios smailiojo galo patikimai prilituotas stambus kabliukas iš 3 – 4 milimetrų storio vielos. Prie plačiojo šaukšto galo trumpa grandinėle prikabinamas sukutis, o po jo vėl grandinėlė arba troselis iš plonos žalvarinės vielos. prie pastarojo pririšama stipri meškervirvė.

Blizgutis

Prieš žūklę šis žalvarinis šaukštas šviesiai nublizginamas. Juo žvejojama skaidriame vandenyje ir vaiskiam orui esant. velkamas už kokių 10 – 20 žingsnių paskui burinę ar irkluojamą valtį, jis per sukutį sukasi ir vandenyje iš tolo matomas blykčiojimas, kurio priviliotos stambios lydekos ir ešeriai, griebdami šaukštą, stiprų bei aštrų kablį suvaro sau į ryklę ir nebegali pabėgti.

Kad žuvies kibimą būtų galima iš karto pajusti, meškervirvės galą žvejys paprastai pririša prie valties ir laiko ją laisvai rankoje (jeigu žvejoja vienas, ir jo rankos irklais užimtos – lūpose). Jei žuvis gerai užkibo, ji pritraukiama meškervirve prie valties ir, pakišus graibštą, įkeliama juo į valtį, kaip taisyklė žuvis būna per didelė, kad būtų patogu ją rankomis griebti.

Ši meškerė labai tinka stambiųjų plėšriųjų žuvų gaudymui ežeruose“.

Žuvytė„Žuvytė“. „Tai 10 – 15 centimetrų ilgio daugiau ar mažiau tikslus žuvelės modelis, nulietas iš švino, į kurį įtvirtinti du stiprūs kabliukai ; prie kito žuvelės galo rišama meškervirvė. Prieš žvejojant žuvytė nušveičiama iki blizgesio. Naudojama jūroje ir vidaus vandenyse iš valties ar nuo kranto , tačiau dažniau žiemą nuo ledo.

Sėkmingai jMenkų pakirtiklisa žvejojama tik skaidriame vandenyje, kuomet iš toliau plėšriosioms žuvims matoma. Kabliukai gali būti be masalo arba su užkabinta stinta, gabaliuku strimėlės. Jūroje dažnai nemažais kiekiais tokiomis meškerėmis gaudomos menkės. Vidaus vandenyse (mariose, ežeruose) dažniausiai žiemą ant ledo iš akečių žvejojami stambūs ešeriai ir lydekos“.

Argi ne tokias blizgutes (nebent ilgainiui pabrėžto jų panašumo į žuvelę atsisakę) ir šiandien poledinėje žūklėje naudojame? Tik atrodo, kad jos (kaip ir tuomet gaudytos žuvys…) buvo stambesnės. Taip pat nieko neužsimenama apie meškerykotį; gal tais laikais jo dar nenaudodavo?

Menkių pakirtiklis. „Juo jūroje gaudomos stambiausios, atsiskyrėliškai gyvenančios menkės. Prie maždaug 50 metrų ilgio šešiagijės meškervirvės odine kilpa pririšamas maždaug vieno kilogramo švino cilindras. Prie cilindro pritvirtinami (įlieti) du standūs nukreipti žemyn ir palenkti į šalis 40 centimetrų ilgio virvutė su 8 – 10 centimetrų ilgio žalvariniu kabliuku, ant kurio užkabinamas masalas – šviežia strimėlė.

Šiuo įrankiu žvejojama 12 – 40 metrų gylyje; sėkmingiausiai – akmeningame dugne. Kai išmestas iš valties pakirtiklis pasiekia dugną, jis truputį pakeliamas, ir tada, valčiai dreifuojant, meškervirvė čia patempiama, čia atleidžiama, tokiu būdų priviliojant menkes.

Dažniausiai iš vienos valties kartu žvejoja 2 – 4 vyrai, neretai pagaudami daug stambių menkių“.

Ir pagaliau štai kaip „nepagarbiai“ atsiliepiama apie mūsų dabartinių meškerių pirmtaką.

Rankinė meškerė. „Tai įrankis daugiau vaikų ir dykinėtojų laiko praleidimui nei žvejų reikalams.

Teisybė, kai kuriuose vandens telkiniuose atskiri meškeriojimo sporto mėgėjai dirbtinėmis muselėmis gaudo kiršlius ir upėtakius. tačiau pas mus naudojami įrankiai (meškerės) labai jau primityvūs, todėl pakaks šio žvejojimo būdą tik trumpam paminėjus…“

 

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žvejo dienos

Žuvų trofėjai. Lydeka

Paruošiant lydekų trofėjus, daugiausia bėdos būna su smegenine kaukuole. Mat jos priekinė
Pakilti į Viršų