Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Dar šis tas apie masalus

in Patarimai žvejui

Yra daugybė įvairiausių augalinės ir gyvulinės kilmės masalų. Tai grūdinės, ankštinės kultūros, vaisiai, daržovės ir net uogos. Iš plačiausiai žvejų naudojamų galima paminėti kviečius, avižas, žirnius, bulves bei įvairius jų ruošinius.

Iš gyvųjų masalų populiariausios įvairios lervos (uodo trūklio, musės, kandies, laumžirgio), apsiuvos, įvairių rūšių sliekai, kiek rečiau žuvys viliojamos dėlėmis, vėžiagyviais, perluočių bei kitų mo­liuskų mėsa.

Gaudoma ir su tešla bei į ją panašiais masalais.

Ne visi žino, kad beveik visos žuvys mielai griebia gelsvai rudas musės lervų lėliukes, tik gaila, kad jos labai trapios. Gaudant reikia labai aštraus ir plono kabliuko.

Pavasarį, kai dar sunku gauti musės lervų, puikiausiai tiks (ypač gaudant aukšles) ir lašinių arba slieko gabaliukai.

Sportininkai per varžybas dažniausiai gaudo uodo trūklio ir musės lervomis. Kartais ant kabliuko jos kabinamos kartu arba su kokiu nors kitu masalu. Gaudant karšius — su slieku. Šie masalai yra beveik visų žuvų mėgstami ir palyginti nesunkiai gaunami. Musės lerva turi dar ir tą privalumą, kad puikiai laikosi ant kabliuko ir per varžybas galima pagauti keletą žuvų negaištant laiko masalui pakeisti.

Tačiau būna atvejų, kai ir sportininkai turi griebtis netradicinių masalų. Pamenu per vienas žūklės sezono atidarymo varžybas Že­maitijoje karšiokus neblogai gaudė tie žvejai, kurie buvo apsirūpinę šutintais žirniais, tuo tarpu visokioms lervoms ir kitiems masalams žuvys buvo gana abejingos.

Kitas panašus atvejis buvo per žvejų ir medžiotojų šventės var­žybas Ilgučio ežere. Iš visų siūlomų masalų kuojos rinkosi tešlą, kurios receptą siūlau ir jums. Į dubenėlį paleiskite vištos kiaušinį, pašalinkite pusę trynio ir, įlašinę 25-30 lašų saulėgrąžų aliejaus, gerai išplakite. Tuomet įdėkite miltų ir tešlą gerai išminkykite ran­komis. Geriau jei ji bus šiek tiek minkštesnė. Tai viena geriausių iš daugybės mano išbandytų tešlų, ji puikiai laikosi ant kabliuko net kelis kartus permetant meškerę ir praktiškai tinka visoms karpinių šeimos žuvims gaudyti. Dabar yra įvairiausių kvapų žuvims vilioti, galite kurį nors vieną pamėginti įdėti į minėtą tešlą, tik nepadau­ginkite. Šaldymo kameroje ši tešla išsilaiko labai ilgai, o atšildyta beveik nepraranda savo kokybės, tik šiek tiek patamsėja.

Kad ir kokiais masalais gaudytumėte, kabliuko smaigalys visada turi būti atviras. Žvejys privalo atsiminti, kad daugelio žuvų jis ne­užkirs vien dėl tos taisyklės nepaisymo. Sugriebus masalą žuvis iš karto pradeda plaukti, o jautri plūdė parodo to judesio pradžią. Pa­kirtimui užtenka sekundės dalių. Tekančiame vandenyje plūdė sig­nalizuoja vos tik žuvis sulaiko masalą.

Gaudant su uodo trūklio lerva, reikia naudoti kuo plonesnį kab­liuką, kad užkabinta ji neištekėtų.

Kartais, gaudant stambesnes žuvis, lervos sutvirtinamos gumos žiedeliu (tinka dviračio ventiliaus), kuris užmaunamas ant kabliuko. Tuomet dažnai jos išlieka gyvos net ištraukus žuvį.

Prieš žūklę uodo trūklio lervas reikia pabarstyti krakmolu, kai nesuliptu ir patogiau būtų paimti.

Geriausiai uodo trūklio lervos jaučiasi ir ilgiausiai išsilaiko 2 °C temperatūroje. Vasarą į žūklę jas galima vežtis termose su ledo gabaliukais. Į marlės arba kaprono gabalėlį suvyniotas lervas padėkite ant ledo. Prie skudurėlio pririškite siūlą ir ištraukite jį išorėn šalia kamščio, kad suvyniotas lervas lengviau būtų galima išimti iš termoso. Masalas išsilaiko gana ilgai, tik nereikia pamiršt retkarčiais nupilti ištirpusį vandenį. Keletą dienų išgyvena tiesiog plonais sluoksniais suvyniotos į drėgną medžiagos gabalėlį ir vėsioje vietoje laikomos lervos.

Apsirūpinti musės lervomis šiltuoju metų laiku visai nesunku paprasčiausias būdas yra toks. Smulkias žuvis arba žuvų liekanas reikia sudėti į dėžutę su skylutėmis dugne (tinka ir didesnė konservų dėžutė). Tuomet ji įstatoma į dar didesnį indą, ant kurio dugne pabertas keleto centimetrų storio drėgnų pjuvenų sluoksnis. Indas laikomas pavėsyje. Kai musės padės kiaušinėlius, išsiritusios lervos per 6-9 dienas (priklauso nuo temperatūros) užaugs ir sulįs į pju­venas, kartu apsivalydamos. Imamas į žūklę lervas reikia 1-2 paras palaikyti sausoje vietoje, kad jų oda pasidarytų stipresnė.

Vos drėgnose pjuvenose, manų kruopose ar net smėlyje 2-3 °C temperatūroje musės lervas galima išlaikyti labai ilgai. Kai temperatūra aukštesnė, po kelių dienų jos virsta lėliukėmis — tai taip pat puikus masalas ir labai tinka pašarams.

Kai kimba stambios žuvys, galima suverti kelias lervas arba, kaip žvejai sako, padaryti „sumuštinį“ su uodo trūklio lervomis.

Užmovus ant kabliuko dvi musės lervas, dažnai, ypač gaudant srovėje, dėl „propelerio efekto“ susisuka pavadėlio valas.

Kai kurie žvejai musių lervas dažo patys arba perka dažytas, sportininkai dažytais masalais naudojasi gan dažnai.

Sliekus visi puikiai pažįsta, taigi užteks pasakyti, kad geriausiai žūklei tinka vadinamieji mėšliniai, tamsiai raudoni arba medienos atliekose randami labai gajūs su geltonomis juostomis sliekai. Pas­tarieji turi jiems būdingą specifinį aštroką kvapą, kuris ypač patinka karšiams ir kitoms stambesnėms žuvims. Deja, šie sliekai nėra labai patvarūs. Gaudant stambius karšius, ant kabliuko geriau patartina verti kelis mažesnius sliekus negu vieną didelį.

Kad sliekai būtų gyvybingesni ir įgautų gražesnę spalvą, kelioms paroms juos reikia sudėti į drobinį maišelį ar medinę dėžutę su kiek drėgnomis samanomis arba į samanas, sumaišytas su žeme, kur ga­lima įmaišyti ir dažomųjų medžiagų.

Sliekai išsilaiko per visą žiemą medinėje dėžėje, bent kartą per savaitę palaistyti sultiniu ar kokiu kitu nuoviru. Dėžę geriausia lai­kyti rūsyje arba garaže, kur ne taip šilta.

Tešlą, perlines kruopas, kviečius, kukurūzus, žirnius, bulves spor­tininkai per varžybas naudoja tik atsitiktinai, tačiau, gaudant savo malonumui ir tam tikromis sąlygomis, tai puikus masalas. Perlines ir kitas kruopas galima virti kartu su žirniais, toks mišinys ypač tinka stambesnėms žuvims jaukinti, taip pat „ėdžioms“ pripilti gaudant dugnine meškere. Atskiras kruopas galima atrinkti masalui.

Yra toks senas žirnių paruošimo būdas. Juos reikia užpilti šaltu vandeniu, įberti truputį geriamosios sodos ir palaikyti vėsioje vietoje net iki 2 parų. Po to virti tame pačiame vandenyje, kol putos pakils iki puodo kraštų. Ataušę žirniai nuplaunami šaltu vandeniu. Taip paruošti, jie tampa minkšti, bet nebetrapūs ir puikiai laikosi ant kabliuko.

O štai kviečių paruošimo būdas. Prieš virimą juos reikia visą parą mirkyti šaltame vandenyje, po to vandenį pakeisti ir virti ant labai lėtos ugnies uždengtame puode, kol grūdai ims skilinėti, Sausi virti grūdai gan ilgai negenda.

Gerai išmirkytus kviečius ir perlines kruopas galite užpilti ver­dančiu vandeniu termose.

Išvirtus arba šutintus grūdus bei kitus augalinius masalus galima paskaninti anyžių, česnako, vanilės, mėtų, migdolų, valerijono, ka­ramelės, ananasų, bananų bei kitais kvapais, bet tik saikingai.

Atminkite, kad žuvų uoslė daug kartų geresnė negu šuns. Kvapų padauginę arba nemokšiškai juos sumaišę, laimikį tik atbaidysite.

Dar vienas patarimas gaudantiems tešla. Į ją niekada nedėkite vatos ar ko nors panašaus, kaip kad daro kai kurie žvejai. Tinkamai paruošta tešla turi gana gerai laikytis ant kabliuko, net ne vieną kartą permetant meškerę. Užsikabinusi už kabliuko užkardos, vata sugadins jums daug nervų, kai keisite masalą.

Ir dar vienas geras masalas karpiams, kurį sugalvojo vokiečių žvejai. Imamas vienodas svoris sausų manų kruopų ir su lupenom virtų, bet nuluptų bulvių. Visa tai gerai permaigoma rankomis, kad neliktų stambių gabalų, gumulų. Iš gautos trapokos masės daromi norimo dydžio ir formos gabalai, kurie sumetami į jau verdantį van­denį. Gabalai skęsta, bet po 2-5 sekundžių (priklauso nuo dydžio) vėl iškyla, tuo metu juos reikia nedelsiant pagauti šaukštu. Jei jie nuskęs antrą kartą, išsileis ir liks tik košė, tinkama nebent sumaišyti su pašarais. Išgriebti gabaliukai, sudėti į sausą lėkštę, atvėsę būna pilki, sumesti į šaltą vandenį – balti. Jei įdėsite daugiau bulvių negu minėjau – masalas bus minkštesnis, jei daugiau manų kruo­pų – kietesnis. Didesnius gabalus galima supjaustyti mažesniais. Masalas puikiai laikosi ant kabliuko. Juo daug kartų esu sėkmingai gaudęs ne tik karpius, bet ir kitas karpines žuvis.

Kaip ir bulvę, kuri ir šiaip yra puikus masalas, minėtą tešlą (jei taip tą bulvių ir manų kruopų mišinį galima vadinti) gaudant kar­pius patariu paskaninti saulėgrąžų aliejumi arba medumi. Galimas daiktas, kad geras efektas būtų pridėjus kokių nors kitų kvapų, bet šito aš nespėjau išbandyti. Pamėginkite jūs.

Masalų ir jų paruošimo receptų yra dešimtis kartų daugiau, negu čia paminėjau. Ieškokite, bandykite, sugalvokite patys. Man žūklė pirmiausia įdomi tuo, kad čia atsiveria neribotos galimybės atrasti Kažką naujo ir nežinomo. O geriausių rezultatų pasiekia nestovintys vietoje ir žingeidūs.

Steponas Pučinskas

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų