Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Citrininiai cichlidai

in Akvariumai

Tarp akvariu­mininkų citrininiai cichlidai pradėjo plisti tik per pastaruosius 50 metų. Tai įdo­mus fitofaginis cichlidas Herotilapia (Heterotilapia) multispinosa (Gunther, 1809). 1969 metais į Europą šias žuvis atgabeno vokiečių akvariumininkai iš Kanados, o 1974 metais jos pirmą kartą buvo išnaršintos Čekoslovakijoje. Matyt, tuo pačiu lai­ku šios žuvys pasirodė ir Tarybų Sąjungo­je, nes 1975 metais jos jau minimos žurna­le „Rybovodstvo i rybolovstvo” (Nr. 5), teisybė, visai klaidingai nurodant, kad ši cichlidų rūšis kilusi iš Afrikos. Iš tikrųjų šių žuvų tėvynė — Nikaragva ir Panama. Šių žuvų galima rasti ir Lietuvos akvariumininkų kolekci­jose. Kanadoje šios žuvys pagristai vadinamos Lemon Cichlid – citrininiai cichlidai. Vadinkim taip ir mes.

Citrininių cichlidų kūnas aukštas, galva didelė, lūpos storos. Patinai siekia 7 – 8 centimetrus, patelės kiek smulkesnės. Be to, patinų nugaros pelekai ilgesni ir aštrūs, o patelių — trumpi ir ovalūs. Kūno spalva labai nepastovi ir keičiasi priklausomai nuo aplinkos sąlygų.

Citrininiai cichlidai gali būti laikomi įvairaus dydžio akvariumuose, nors ju elgesio ir biologijos ypatumai geriau atsiskleidžia erdviuose 100 ir daugiau litrų talpos induose. Vandens cheminė sudėtis didelės įtakos šioms žuvims neturi. Van­dens temperatūra gali svyruoti nuo 18 iki 25 laipsnių. Žuvys mėgsta tankiai augalais apsodintus akvariumus.

Normaliomis sąlygomis citrininiai cich­lildai — taikios žuvys. Jos neskriaudžia net mažiausių žuvyčių, todėl gali būti laikomos bendrame akvariume. Tačiau te­ko pastebėti, kad staigiai užgesinus šviesą, šių žuvų elgesys pasikeičia, tamsoje jos griebia, kandžioja smulkesnes už save žuvytes — kardonešius, molinezijas ir t.t. Šis jų įtūžis bematant praeina, uždegus virš akvariumo šviesą. Ilgainiui paaiškėjo, kad čia kalti patys kardonešiai ir molinezijos. Staigiai užgesinus šviesą, jie prade­da blaškytis, tuo sukeldami citrininių ci­chlidų agresyvumą. Pastebėjome, kad žu­vys būna ramios, jeigu šviesa užgęsta ne iš karto, o palengva.

Beveik 80 procentų citrininių cichlidų maisto gali sudaryti augalai. Labiausiai jos mėgsta siūlinius dumblius. Akvariu­mininkai dažnai nežino, kaip išnaikinti siulinius dumblius savo akvariumuose, o laikant citrininius cichlidus, tenka dar pa­pildomai kartas nuo karto įmetinėti į ak­variumą kuokšteli siūlinių dumblių. Be mi­nėtų dumblių, šios žuvys ėda visus ki­toms žuvims duodamus pašarus, išskyrus žalią mėsą, kurios nemėgsta. Sočiai maiti­namos uodo trūklio lervomis ir tubifeksais, jos dažnai kuriam laikui visai nusto­ja ėsti augalinį maistą.

Akvariumo augalų citrininiai cichlidai paprastai neliečia, taigi jie turi pranašu­mų prieš kitas augalėdes žuvis ir kitas cichlidų rūšis, kurios tiesiog nepakenčia akvariume augalų. Tačiau kai ateina ba­das… Vieną vasarą dideliame gerai apželdintame 200 litrų talpos akva­riume buvo palikti likimo valiai trys cit­rininiai cichlidai. Jie negavo jokio maisto apie du mėnesius. Grįžus rastas toks vaizdas: beveik visai suėsta ričija, smarkiai apkramtytos valisnerijos, iš vešlios elodijos liko vieni stiebai. Buvo daugiau ar mažiau pažeista dar keletas vertingų ak­variumo augalų. Siūlinių dumblių nebuvo likę nė pėdsakų. Cichlidai nepalietė tik echinodorusų ir kriptokortnų. Iš moliuskų buvo visiškai išnaikintos fizos, tačiau ne­paliesti trimitininkai ir melanijos. Tokiu būdu badaudami citrininiai cichlidai gali pradėti misti akvariumo augalais. Antra vertus, gerai apželdintame akvariume šios žuvys gali be jokios žalos sau išbūti gana ilgą laiką, o tai naudinga akvariumininkui, kai tenka kur nors išvažiuoti.

Citrininių, kaip ir visų cichlidų, gyveni­me įdomiausias veisimosi procesas ir ikrų bei mailiaus globa. Subrendus trims citri­niniams cichlidams mūsų akvariume, pasi­rodė, kad du — patinai, viena — patelė. Patinai tarpusavy nesipešė, tačiau stengėsi vienas kitam atrodyti kuo didingiau. Išskėtę pelekus, sukdavosi vienas prieš kitą ratu. Tuo metu jų kūno spalva darėsi cit­rininė. Patelė taip pal sukiodavosi aplink juos, tačiau jos kūno spalva nebuvo to­kia ryški. Šis ritualas truko keletą dienų, po to cichlidų pora užėmė savo teritoriją akvariumo kampe. Likęs vienišas patinas plaukiojo kitame akvariumo gale, ir kai jis įplaukdavo į „jaunavedžių” teritoriją, tai būdavo ryžtingai nuvejamas. Tas pats likimas laukdavo ir akvariume gyvenan­čių kardonešių, šamukų bei molinezijų. Vandens temperatūra akvariume tuo metu siekė 26 °C.

Susiporavę cichlidai griebėsi darbo. Pirmiausia buvo valomas jiems patikęs akmuo ir tvarkoma užimta akvariumo teri­torija, o ji sudarė trečdali 200 litrų akva­riumo. Buvo pašalinti akmenukai, apaugę dumbliais, augalų liekanos bei kriauklės. Visa tai buvo sunešta į vieną krūvelę. Jeigu į teritorijos ribas įšliauždavo koks „pasiklydęs” moliuskas, jis tuoj būdavo išnešamas lauk. Abi žuvytės darbavosi ir naktį. Vienišas patinas karts nuo karto iš smalsumo atplaukdavo prie susiporavusių žuvų, tačiau būdavo negailestingai išpra­šomas. Prieš nerštą žuvytės ėmė tvarkyti ir augalus. Kiekvieno augalo, esančio nerš­tui ruošiamoje teritorijoje, lapas turėdavo užimti tokią padėtį, kokios norėjo žuvys. Po kelioliką kartų patinas lankstydavo valisnerijos, echinodoruso ar kito augalo lapą, kol jis pasisukdavo taip, kaip reikia.

Praėjus savaitei po susiporavimo, iš ry­to prasidėjo žuvų nerštas. Patelė pilvo pri­silietimu per dėtį, esančią šalia analinės angos, klijavo prie akmens ikrus, o pati­nas juos apvaisindavo. Iki vakaro buvo padėta apie 200 ikrų. Neršto metu patinas nusidažė geltonai, patelės apatinė dalis pajuodo, o nugarinė atrodė blankiai gelto­na. Įdomu, kad ikrai buvo padėti ne ant to akmens, kurį žuvys taip uoliai valė, o ant nevalyto. Patelė ir patinas nuolat vė­dindavo ikrus pelekais. Kitą dieną neapvaisinti ikrai pabalo, ir patelė juos suėdė. Ji visą laiką budėdavo prie lizdo, o pati­nas plaukiodavo po visą akvariumą. Ta­čiau kai tik patelė šiek tiek toliau atsi­traukdavo nuo lizdo, patinas tuoj užimda­vo jos vietą. Kitos žuvys, pažeidusios „sie­ną”, būdavo nuvejamos. Dažniausiai įky­rėdavo šamukai, bet jie už tai ir nukentėdavo. Patinas ir patelė ir toliau rinko iš lizdo teritorijos atšliaužusius čia moliuskus. Šalia kriptokorinos buvo iškasta nedidelė duobutė — kyšojo augalo šaknys.

Maždaug po 55 valandų akmuo su ikrais tarsi atgijo — pradėjo judėti mailius. Tuo­met tėvai surinko savo vaikus į burną ir pernešė į iš anksto paruoštą duobutę prie kriptokorinos šaknų. Jaunikliai buvo bejė­giai, turėjo palyginti didelius trynio mai­šelius. Tuo metu vis daugiau rūpesčių kė­lė kitos akvariumo žuvys, todėl jas teko perkelti, paliekant karaliauti tik porele su jaunikliais. Duobutėje šalia kriptokori­nos mailius išbuvo neilgai, ir po kelių va­landų buvo perneštas į kitą iš anksto pa­ruoštą duobutę prie echinodoruso, dar pa­skiau — prie sagitarijos šaknų. Taip mailius buvo nešiojamas iš vienos vietos į kitą 7 dienas. Kasdien jaunikliai vis labiau augo, o trynio maišeliai mažėjo. Aštuntą dieną jie visai pranyko, ir mailius pradė­jo nedrąsiai plaukioti. Tėvai stengėsi laikyti juos būryje. Buvo aiškiai matyti, kad mailius seka paskui tėvus, panašiai kaip viščiukai vištą. Jeigu kuris nors „neklau­žada” atsilikdavo nuo būrio, patinas arba patelė tuoj pagriebdavo jį į burną ir pa­leisdavo būrin. Tačiau vos tik tėvai pajus­davo, kad temsta, tuoj suvarydavo visa būrelį į lizdą. Jų lizdas šį kartą buvo prie vešlaus echinodoruso šaknų. Iš jo jaunikliukai pakilo į pirmąją savo gyvenime pa­žintinę kelionę po akvariumo platybes ir į jį, tėvų vedini, nuolat grįždavo nakvoti.

Kai tik citrininiai cichlidai pradėjo ga­nyti savo jauniklius, jų kūno spalva pasi­keitė. Nugara buvo geltona, nugaros pelekas geltonas su viršuje einančia žydra juosia, uodegos ir analinis pelekai gelto­ni, pilvas ir krūtinės pelekai visiškai juo­di, akys auksinės su dideliais juodais vyzdžiais. Tuo metu žuvys buvo pačios gražiausios. Kaip ir dauguma cichlidų, patinas puola bet kokį daiktą, įkritusį į vandenj. Matydamas pro akvariumo stiklą stovinti žmogų, jis staigiais judesiais gąsdina jį. Tuo metu patinas kažkuo pri­mena triuši, kuris, treptelėdamas užpaka­linėmis kojomis, stengiasi išbaidyti savo priešus.

Kai jaunikliai pradėjo plaukioti, juos ėmėme šerti mikroskopiniais nematodais, kurių specialiai prisiauginome. Maitinome 4 — 5 kartus per dieną. Kai vandens tempe­ratūra buvo 25 — 27 °C, mailius augo gana greitai. Netrukus jaunikliukai nakvynei nebesirinko į savo lizdą, o nakvodavo ku­riame nors akvariumo kampe kartu su tė­vais, Po 3 — 4 savaičių paaugusios žuvytės jau prarydavo susmulkintus tubifeksus ir enchitreidus, tad dar greičiau augo. Jaunikliukai augo nevienodai, patys didžiausi greitai pranoko mažuosius trigubai. Penk­tą augimo savaitę pastebėta, kad didžiausi jaunikliai bando ėsti siūlinius dumblius.

Tad citrininiai cichlidai — vertingos gražumu, įdomia veisimosi biologija žuvytės. Jos vertingos ir kaip biologiniai me­lioratoriai, valantys iš akvariumo siūlinius dumblius. Teisybė, tarp cichlidų yra ir ki­tų žuvų rūšių, kurios gerai ryja siūlinius dumblius. Tai tiliapijos, iš kurių ypač ži­nomos Tilapia mossambica. Tačiau šios žuvys akvariumuose rausia duobes, gadina augalus ir todėl reikalauja iš akvariumininko daug kantrybės.

Algis Bubinas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Gupijos

Kada manęs paklausia, kokios akvariumų žuvytės iš gyvavedžių man pačios įdomiausios ir

Olandiškas akvariumas

Norėčiau supažindinti skaityto­jus su naujo tipo ekosistemos modeliu — olandišku akvariumu. Nors

Akvariumas

Taigi turime akvariumą, parinkome gruntą ir vandenį. Bet čia gyvens ne tik

Žuvelių mokykla

Kai kas mūsuose galvoja, jog malo­niausi namų gyvūnai — tai šunys, katės,

Gruntas

Ne kiekviena žemė tinka akvariumo gruntui. Jame turi lengvai ir gerai įsišaknyti
Pakilti į Viršų