Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Bubkalnis

in Objektai Lietuvoje

Šilalės rajonas, minimas Č. Kudabos knygelėje „Kalvotoji Žemaitija“. Tad pasekime autoriaus maršrutu: „Į pietryčius nuo Dievyčio, prie gražios Rusiakalnio kalvos ir Akmenos upelio — Dungerių dvarvietė“ štai mes ir vietoje!

Nuo stataus upės skardžio į visas puses atsiveria graži panorama. Akmena, išgraužusi vagą tarp kalvų, nuvingiuoja iš šiaurės rytų į pietvakarius. Už upės, iki pat horizonto, tęsiasi dirbami laukai, krūmais apaugusios ganyklos ir pievos. Šiaurėje, iškėlusi virš horizonto beržų kupetą, puikuojasi kalva. Ji gerai matoma iš visų pusių maždaug dviejų—trijų kilometrų spinduliu.

— Tai Bubkalnis, — tarmiškai paaiškina pagyvenusi moteriškė.

Bandau daugiau sužinoti apie šį kalnelį, apie jo originalaus pavadinimo kilmę. Pašnekovė man pataria kreiptis į Joną Konstantinavičių — vieną iš se­nesnių šio krašto gyventojų, besidomintį „įvairiomis savo krašto istorijomis“. Taip ir padariau.

Iš Jono Konstantinavičiaus sužinojau, kad iki 1918 metų ant kalvos žemė buvo dirbama, tačiau derlius būdavo menkas. Todėl kalva buvo palikta dirvo­nuoti. Po kelerių metų dirvone jau buvo galima pastebėti jaunus berželiukus. Šalia kalno gyvenusio valstiečio Dolubausko duktė studentė paprašė tėvo ant kalvos užauginti beržyną Taip per keletą dešimtmečių išaugo beržynas, kuriuo dabar gėrisi ne tik vietiniai gyventojai, bet ir pravažiuojantieji turistai.

Sakoma, kad žiloje senovėje Bubkalnis nemažai pasitarnavęs žemaičiams. Kryžiuočių žygių į Lietuvą metu į Bubkalnį su manta ir gyvuliais rinkdavęsi moterys, seneliai ir vaikai. Matyt, Bubkalnį supančios pelkės buvo sunkiai pereinamos, o iki dabar išlikę piliakalniai leidžia manyti, kad ši vieta nuo priešų buvo neblogai apsaugota. Dievytis, Medvėgalis, Vedrių ir Kazokų pi­liakalniai sudarė žiedinę gynybinių įtvirtinimų grandinę. Savo civilinės gy­nybos punktą žemaičiai pavadinę Bobų kalnu, o vėliau tas pavadinimas vir­to — Bubkalniu.

Įdomių pasakojimų apie Bubkalnį išliko nuo karų laikotarpio su švedais.

Gaila, kad artimiausi Bubkalnio gynėjai prie Akmenos — Vedrių ir Kazokų piliakalniai — užmiršti.  Gerai, kad patį piliakalnį apsau­gojo tankus miškas, šaknimis sutvirtinęs jo šlaitus.

Piliakalnio viršūnė patiko žvėrims. Kas keli žingsniai žiojėja urvų angos. Sprendžiant iš pėdsakų, urvuose gyvena barsukai.

 

Adolfas Valatkevičius

Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Objektai Lietuvoje

Pakilti į Viršų