Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Briedžių migracijos

in Flora ir fauna

Briedžių migracijos — tai žvėrių reak­cija į sezoninius aplinkos (sniego dangos storio, mitybos sąlygų) pasikeitimus. Ma­siškiausiai briedžiai migruoja Šiaurinėje arealo dalyje ir kalnuotose vietovėse. Ru­denį žvėrys traukia į tas vietas, kur dau­giau žiemos pašarų ir būna plonesnė snie­go danga, o pavasarį grįžta atgal į vasa­ros ganyklas. Pečioros baseine ir Archan­gelsko srityje žvėrys migruoja iki 300 ki­lometrų. Migruojantys briedžiai per parą vidutiniškai nueina 1,5 — 2 kilometrus, o kartais iki 10 — 15 kilometrų. Migruoja ne visi žvėrys. Paprastai masiškesnis migraci­jos būna padidėjus briedžių tankumui.

Manoma, kad Pabaltijyje, briedžiai palyginti sėslūs. Čia sezoniniai briedžių perėjimai vyksta nepastebimai ir nedideliais atstumais. Suomijoje briedžių rudens ir pavasario migracijų kelio ilgis svyruoja nuo 10 iki 60 kilometrų. Prelimi­nariais duomenimis, mūsų respublikoje briedžių mikromigracijų amplitudė siekia 20 — 30 kilometrų. Gali būti šių žvėrių ke­lionės ir tolimesnės. Sakysime, 1980 metų sausio mėnesi Šimonių girioje pažymėtas briedis buvo sumedžiotas tų pačių metų spalio mėnesį Pasvalio rajone — už 50 ki­lometrų. Rudenį, baigiantis augalų vegeta­cijai, briedžiai pradeda traukti ten, kur daugiau žiemos pašarų (į pušų ir drebulių jaunuolynus, kirtavietes, aukštapelkių pa­kraščius). Taip pat pastebėta, kad žvėrys ima traukti iš mažų miškų ir krūmynų į didesnius miškų masyvus. Keičiasi brie­džių laikymosi vietos ir tame pačiame miš­ko masyve, o kartais dalis briedžių perei­na iš vieno didesnio miško į kitą. Didelė dalis Biržų girios ir kai kurių Rokiškio, Pasvalio rajonų miškų briedžių žiemoja Latvijos miškuose. Stebėjimai parodė, kad ir mūsų respublikoje briedžių mikromigracljos labai ryškios. Pakretuonės miškai — tipiškos briedžių žiemojimo vietos (juose yra daug I — II amžiaus klasių pušų medynų). Iš vakarų pusės prie miškų masyvo šliejasi Želmenio ežeras ir Žeimena, iš rytų — Pašaminės miškas, Kretuono ežeras. Toliau jau eina dirbami laukai, maži miškeliai, krūmynai ir pelkės, kur briedžiai laikosi vasarą. Pra­ėjusiais metais briedžių migracija į vasa­ros ganyklas prasidėjo paskutinėmis kovo dienomis — kai laukuose nutirpo sniegas. Migracija truko iki balandžio vidurio. In­tensyviausiai briedžiai migravo pirmąją balandžio dekadą. Vien tik per dvi paras (3 — 4 dienomis) Pakretuonės miškus paliko 18 žvėrių (36,7 procento visų migrantų). Iš Pakretuonės miškų pavasari iš viso išėjo 49 briedžiai. Juose liko tik keletas brie­džių, kurie vasarą laikėsi drėgnesnėse vie­tose. Į žiemos ganyklas žvėrys ėmė grįž­ti spalio trečiąją dekadą (iki lapkričio vi­durio). Rudens migracija praėjo ramiau. Žvėrys truputi suaktyvėjo tik prasidėjus pirmiesiems šalčiams. Per šį laikotarpį į Pakretuonės miškus sugrįžo 32 briedžiai.

Apskritai dauguma briedžių yra prisiri­šę prie savo gyvenamųjų vietų. Pavyz­džiui, Švedijoje žymėti briedžiai buvo stebėti arba sumedžioti už 0,6 — 22 kilometrų nuo žymėjimo vietos, ir tik viena patelė nutolo 119 kilometrų. Dalis briedžių turi palinkimą klajoti. Tai daugiausia patinai arba jauni, pradėję savarankiškai gyven­ti žvėrys. Klajojantys briedžiai dažniausiai pastebimi rudenį ir ypač pavasarį (gegužės mėnesį). Tuo metu jie užklysta net į gyvenvietes, miestus, perplaukia vandens tel­kinius. Klajojantys briedžiai praplečia šių žvėrių arealą. Briedžiai iš Lenkijos nuo­lat užeina į Vokietija, jų jau pastebėta Vengrijoje, o Čekijoje ir Slovakijoje susiformavo šių žvėrių banda.

Taigi yra sėslių, migruojančių ir kla­jojančių briedžių. Matyt, tie patys žvė­rys priklausomai nuo aplinkos sąlygų ir struktūrinių pakitimų populiacijos viduje gali elgtis įvairiai. Nustatyta — kai popu­liacija auga, tarp suaugusių žvėrių vyrau­ja patinai, kurių žymią dalį sudaro imig­rantai. Tuo tarpu populiacijai pasiekus sta­bilizacijos fazę, labai padidėja jaunų žvė­rių ir suaugusių patinų emigracija. Gali būti, kad paskirų žvėrių polinkis klajoti genetiškai determinuotas.

Nustatyti briedžių migravimo mastą ir atskirų jų grupuočių užimamų teritorijų dydžius įvairiais sezonais yra aktualu ir mūsų respublikoje. Ypač tai svarbu ži­noti, tvarkant briedžių medžioklės ūkį. Plintant tauriesiems elniams, mažėjant pu­šų jaunuolynų plotams, sausinant drėg­nus miškus ir naikinant krūmynus, briedžių skaičius mažės. Numatant vietoves, kur šių žvėrių gausumą tikslinga išlaikyti ir atei­tyje, taip pat būtina remtis briedžių mig­racijų stebėjimų duomenimis. Dėl to verta ir toliau žymėti briedžius, o kur įmanoma, reikėtų stebėti briedžių migravimą — registruoti jų pėdsakus balandžio pirmojoje pusėje ir spalio paskutinėje bei lapkričio pirmojoje dekadose, Geriausiai šiam reikalui tiks ge­ležinkelio sankasos, kelkraščiai ir kitos vietos, kur žvėrių pėdsakus galima matyti ir be sniego.

 

Rimantas Baleišis

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Flora ir fauna

Žuvinto apylinkės

Vidgirėlių miško, Miknonių Palių, Riečių balų gyventojai Lietuvoje mes turime daugybę miškų,
Pakilti į Viršų