Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Boloniškoji palaidynė

in Žvejybos būdai

Ši meškerė nėra koks nors naujas išradimas. Dar iš vaikystės pamenu, kaip, leisdami dugnu masalą, tokiu būdu srovėje žuvis gaudydavo ir mūsų žvejai. Aišku, įrankiai, ypač kotai, labai skyrėsi nuo dabartinių. Italai gaudymą šia meškere labai ištobulino ir išplatino.

Boloniškoji palaidynė daug kuo gimininga angliškajai, nes iš jos yra ir kilusi. Tačiau ji turi ir daug esminių skirtumų: jos ilgesnis kotas, dviejuose taškuose fiksuojama plūdė, o svarbiausia – kitokia šio įrankio paskirtis. Boloniškąja palaidyne gaudoma srovėje, kur angliškosios meškerės galimybės aiškiai yra ribotos. Šis įrankis yra nepakeičiamas gaudant didesnėse srauniose upėse, nors šiaip tai yra gana universali meškerė. Jei angliškosios palaidynės kotas yra suduriamas, tai čia jis teleskopinis. Ilgis paprastai siekia 6-8 m, bet atskirais atvejais gali būti ilgesnis ar trumpesnis. Suprantama, kotas privalo būti kuo lengvesnis, nes gaudymo metu laikomas rankose. Žiedeliai – ant aukštų kojelių, kad drėgnu oru, kaip ir gaudant angliškąja meškere, valas neliptų prie koto. Ant ploniausio geros kokybės koto narelio turi būti dar du ar trys papildomi žiedeliai. Ritė tokia pat kaip ir angliškosios meškerės, t. y. su ilgu ir negiliu ritės būgneliu, dideliu perdavimo skaičiumi ir lengvai reguliuojamais stabdžiais. O štai valą reikia rinktis visai kitokį negu angliškajai palaidynei. Jis privalo būti neskęstantis, nes gaudymo metu būna pakeltas virš vandens. Kai kurie žūklės ekspertai siūlo valo storį rinktis pagal plūdės keliamąją galią. Jeigu ji išlaiko 2-6 g, pakaks 0,12 mm valo, jei 6-10 g-0,14 mm, jei 10-14 g – 0,16 mm. Su 0,18 mm ar dar storesniu valu gaudoma žymiai rečiau, nes kuo storesnis valas, tuo sunkiau gaudyti prilaikant masalą srovėje. Mėgstu šį gaudymo būdą, bet pagal minėtą  principą valo niekada nesirenku – stengiuosi gaudyti kaip įmanoma plonesniu.

Pavadėlis, kurio ilgis nuo 30 iki 70 cm, o kartais ir dar ilgesnis, imamas kiek plonesnis. Yra žvejų, kurie ir gaudydami srovėje pavadėlius tvirtina „kilpa į kilpą“, tačiau vis tik patarčiau naudoti suktuką.

Plūdė – ypatinga boloniškosios, kaip, beje, ir kitų meškerių, dalis, nes gaudant tik ją vieną stebi žvejo akys. Plūdės forma parodo jos paskirtį. Gaudant gilesnėse upėse, tiks šiek tiek ištęstos lašo formos plūdės, kanaluose ar šiaip vandenyse su ramia, vienoda srove galima naudoti plūdes su plonu ir ilgu korpusu, o greitoje ir nevienalytėje srovėje geriausiai tiks pilvotos plūdės su ilgu kyliu. Masyvios, didelį svorį išlaikančios plūdės su ilgu kyliu yra labai stabilios srovėje, bet mažiau jautrios. Didelę reikšmę turi viršutinio plūdės tvirtinimo taško padėtis: jei jis aukščiau, plūdė srovėje bus stabilesnė, jei žemiau – ji jautriau reaguos į kibimus. Boloniškajai palaidynei gerai tiks ir sportinės arba sudurtinės meškerės plūdės, tik jos turėtų turėti platesnę ir geriau matomą anteną. Boloniškajai meškerei specialiai gaminamos plūdės turi po keletą įvairių spalvų antenų, kurias galima greitai pakeisti, priklausomai nuo gaudymo sąlygų. Baltos antenos geriau įžiūrimos tamsios augmenijos fone arba prietemoje, o raudonos, juodos ar kitų tamsesnių spalvų geriau matomos šviesiu paros metu.

Yra daugybė boloniškosios meškerės svarelių išdėstymo variantų. Vartydamas įvairių šalių žvejybos leidinius, jų esu aptikęs net kelias dešimtis. Šiai žūklei labiausiai tinka slankiojamų „slyvelių“, išbalansuojančių meškerę, ir užspaudžiamųjų svarelių deriniai. Atskirais atvejais gali būti naudojami tik „šrateliai“ arba „slyvelės“. Štai keletas galimų įrangos variantų įvairiems gaudymo atvejams:

  1. Universaliu išdėstymu galima laikyti atvejį, kai „slyvelė“ pakelta arčiau plūdės, o žemiau išdėstyti 4 ar 5 „šrateliai“. Pavadėlio ilgis galėtų būti 30-40 cm.
  2. Kai srovė lygi ir nestipri, galima gaudyti su dar jautresne įranga: „Slyvelė“ pakelta, žemiau jos nedideliais atstumais užspausti du „šrateliai“, o trečias per didesnį atstumą nuo viršutinių.
  3. Ten, kur daug sūkurių ir stipri srovė, svareliai išdėstomi beveik atvirkščiai negu antruoju atveju: jie eina po vieną žemiau „slyvelės“, bet tankėjančia tvarka pavadėlio link.
  4. Gaudant prilaikant ir ypač šaltame vandenyje, kai žuvys reaguoja tik į lėtai judantį masalą, labiausiai pasiteisina, kai „slyvelė“ pakelta arčiau plūdės, o 3-5 svareliai užspausti viename taške virš pavadėlio mazgo.
  5. Kai žuvys kimba aktyviai, paprasčiau yra gaudyti tik su vienu svareliu, tvirtinamu viename taške virš suktuko. Tai gali būti ir slankiojamasis svarelis, ir 4-6 apvalūs „šrateliai“, užspausti viename taške virš pavadėlio tvirtinimo vietos. Tokia įranga ypač patogi gaudant srovėje, kai valo ilgis nuo plūdės iki svarelio yra didesnis už gylį gaudymo vietoje. Be to, ji mažiau painioiasi ir užmetant toliau. Šis įrangos variantas labai tinka ir gaudant greitoje srovėje, kur nedidelis gylis, o kibimai gerai pastebimi.

Išsklaidytas svarelių išdėstymas labiau pasiteisina, kai gaudomos aukščiau dugno besimaitinančios žuvys. Gaudydamas nevienalytėje srovėje prie dugno, vieną ar du mažyčius svarelius kartais užspaudžiu ir ant pavadėlio: tada meškerė tampa stabilesnė, o kibimai geriau matomi. Tokios sąlygos dažnai būna gaudant Neryje ties Vilniumi. Tekančiame vandenyje žuvys mažiau išrankios ir atsargios, o jausdamos konkurenciją drąsiau griebia masalą.

Gaudymo pradžioje dažniausiai šeriu sunkiais pašariniais rutuliais, kurie greitai skęsta net stiprioje srovėje, bet „plaunasi“ tolygiai ir palaipsniui. Tiks visi pirkti, skirti gaudyti srovėje pašarai. Atsižvelgdamas į konkrečią žuvų rūšį, dažnai pasitenkinu gana primityviais savos gamybos, tik iš keleto komponentų padarytais pašarais. Žinoma, per varžybas, kai yra didelė konkurencija tarp žvejų ir žuvų, tokių vargu ar pakaktų. Gaudant boloniškąja meškere, šeriama tik žemiau pasroviui nuo žvejo buvimo vietos, o kartais ir tiesiai prieš jį, bet niekada aukščiau. Gaudant stiprioje srovėje, sunkus pašaras nuskęs ant dugno tik už 3-5 m pasroviui, o tai ir yra tas nuotolis, kai galima pradėti efektyviai kontroliuoti masalą. Ilgas meškerės kotas leidžia manevruoti ir valdyti masalą bei tiksliai pakirsti žuvį net leidžiant jį 20 m ir didesniu atstumu nuo savęs. Visi meškerės privalumai atsiskleidžia, jeigu sugebi vesti ir kontroliuoti masalą. Tuo metu valas turi būti visą laiką lengvai įtemptas, o kotas pakeltas virš vandens maždaug 90° kampu. Valas leidžiamas rodomuoju pirštu kontroliuojant jo slydimą nuo ritės būgnelio. Kartais naudojamos ir inercinės ritės.

Dažniausiai gaudoma stovint, kad būtų geriau išnaudojami ilgo koto privalumai. Koto storgalis laikomas suspaustas tarp kojų, o gaudant su trumpesniu kotu gali būti atremiamas į pilvą ar rankos dilbį. Keičiant masalus, atkabinant žuvį, užmetant pašarus ar kitais atvejais boloniškosios meškerės kotas gali būti atremiamas į aukštą vertikalų stovą. Gaudant srovėje, pašarą dažnai tenka mesti po kiekvieno meškerės paleidimo. Kad nereikėtų kaskart pasilenkti, greta savęs žvejai įsitaiso paaukštintus stovus, ant kurių padeda indus su pašarais.

Leidžiant ir pristabdant masalą srovėje, kebloka yra ištyrinėti dugną ir nustatyti gylį gaudymo vietoje. Tačiau labai tiksliai, kaip, pvz., gaudant sportine ar sudurtine meškere, to daryti ir nereikia. Svarbu, kad svareliai nestrigtų už dugno nelygumų, o masalas ridentųsi dugnu arba, jeigu to reikia, slinktų virš jo. Dugno matavimui reikalingi pakankamai sunkūs gilmačiai. Gaudant su rite, yra sunkiau kontroliuoti toliau nuo kranto esantį masalą. Prilaikoma srovėje plūdė ima artėti prie kranto, tad, norint, kad masalas neišeitų iš srovės ruožo, kuriame yra pašaras, tenka pasitenkinti tik trumpais jos patraukimais ar prilaikymais. Tai dažnai atkreipia žuvų dėmesį. Kuojos gaudomos leidžiant ir pristabdant masalą, o gaudant karšius jį tenka visai sustabdyti, kaip žvejai sako „blokuoti“. Idealu gaudyti boloniškąja palaidyne, kai vėjas pučia prieš srovę. Visai blogai, kai pučia pasroviui: šiuo atveju plūdė juda labai greitai, ir rimta žūklė beveik neįmanoma. Kad būtų galima žvejoti šiomis nepalankiomis sąlygomis, prancūzų žvejai sugalvojo gana originalų gaudymo būdą, kuris turi bruožų, būdingų žvejojimui ir angliškąja, ir boloniškąja meškere. Masalas užmetamas 3-4 metrus toliau už gaudymo zonos. Neišleidžiant valo ir panardinus koto viršūnę į vandenį, laukiama, kol jis pasieks gaudymo vietą, kur guli pašaras. Gaudymo metu valas laikomas panardintas arba neaukštai virš vandens.

Įdomu pažymėti, kad Vakarų Europoje ir pas mus laikomasi nuomonės, jog boloniškoji meškerė labiau tinka stambesnėms žuvims didesniuose tekančiuose vandenyse gaudyti, tuo tarpu pačioje Italijoje ja gaudomos įvairaus dydžio žuvys visokiuose tekančiuose vandenyse.

Steponas Pučinskas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Žvejybos būdai

Su kuprine ant pečių

Yra tokių žvejų, ir ne tik pradedančiųjų, kurie mėgsta klajoklišką gaudymo būdą,

Pabandykime

Žieminė meškerėlė, apie kurią čia rašoma, labai paplitusi Urale. Man atrodo, kad

Kilstukas

Meškeriotojų gyvenime beveik nėra dogmų, todėl ir pasakyti, koks meškerioji­mo būdas yra
Pakilti į Viršų