Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Bitininkas (Merops apiaster)

in Flora ir fauna

Klasė paukščiai, būrys žalvarniniai, šeima momotai arba pjūklasnapiai. Kūno ilgis 28 centimetrai, sparnų tarpugalis 138—158 milimetrai, sveria 50—60 gramų. Minta bitėmis, širšėmis, vapsvomis ir kitais skraidančiais vabzdžiais. Deda 5—7 kiaušinius, peri 19—22 dienas.

Suaugusio paukščio plunksnos labai ryškios. Nugara ir sparnai tamsiai rudos, žalios ir geltonos spalvos, pilvas mėlynas, kaklas skaisčiai geltonas, kakta balta ir žalia, nuo snapo pagrindo iki kaklo juodi ruožai. Kumptelėjęs snapas. Uodegos vidurinės plunksnos ilgesnės už kitas. Jauniklių galva žalsva, juodi ruožai nuo snapo ne tokie ryškūs, kaip suaugusių.

Šių paukščių priskaičiuojama maždaug 24 rūšys, paplitusios šiltesniuose kraštuose bei pusiaujyje — tiek miškuose, tiek stepėse. Europos pietuose, Azijos subtropikuose gyvena dvi rūšys — tai Merops apiaster ir Merops superciliosus. Jų gana gausu pietinėje Ukrainoje, Kryme, Kaukaze ir Vidurinės Azijos respublikose. Pirmoji šių rūšių kai kada užklysta ir į Lietuvą.

Bitininkai gyvena labai draugiškai, dideliais būriais medžioja, tupi medžiuose, ant telefonų vielų ir pan. Jie yra puikūs lakūnai, gana triukšmingi, bet jų balsai nėra labai melodingi.

Peri kolonijomis, dažniausiai urvuose, stačiuose upių krantuose, skardžiuose, kai kada net nedidelėse aukštumėlėse arba tiesiog žemėje. Pavasarį, apie balandžio mėnesio vidurį, bitininkų pora pradeda ruošti lizdavietę. Snapu ir kojomis abu paukščiukai kasa horizontalų urvą. Jo skersmuo nuo penkių iki aštuonių centimetrų, o ilgis nuo pusės metro iki dviejų, kai kada net iki trijų metrų. Toks tunelis baigiasi pailga kamera, kurioje ir yra pats lizdas, neturintis jokio patiesalo ir visada labai prišiukšlintas. Šito sudėtingo lizdo statyba trunka apie dvi savaites. Tuo metu patinėlis laikas nuo laiko pasitraukia ir, grįžęs su grobiu snape, labai savotiškai virpindamas uodegą, duoda vabzdį patelei ir tuojau poruojasi.

Gegužės mėnesio pradžioje patelė padeda kameroje penkis – septynis baltus kiaušinius; juos abu tėvai peri apie dvidešimt dienų. Išsiritusius mažuosius bitininkai uoliai maitina beveik visą mėnesį. Pradžioje jaunikliai tupi tik kameroje, ir tėvai, atnešę maistą, ne visada galėdami viduje apsisukti, dažnai lenda iš lizdo atbuli. Paaugę mažieji laukia tėvų urvo angoje ir pasisotinę vėl sulenda urvu į kamerą.

Bitininkai vabzdžius gaudo visada ore, o stebi juos tupėdami ant išsikišusios šakos, arba, panašiai kaip kregždės, sklando ore ir ten ieško savo grobio.

Lietuvoje labai reta rūšis.

 

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Naujausi įrašai kategorijoje

Virbė arba Jerubė

Šiandien virbę pas mumis tepažįsta geri medžiotojai arba nuolatiniai didelių mišku, ypatingai

Mūsų guobos

Guobos — sumedėję augalai. Jos išauga į antro ir pirmo aukštumo medžius,

Žuvinto apylinkės

Vidgirėlių miško, Miknonių Palių, Riečių balų gyventojai Lietuvoje mes turime daugybę miškų,
Pakilti į Viršų