Belemnitai

in Negyvoji gamta

Pietų Lietuvos žvirgždo – gargždo nuogulose, upių pakrantėse ar šiaip žemės paviršiuje galima aptikti ak­menukų, panašių į kulką, strėlę ar­ba cigarą. Žmonės juos vadina vel­nio ar raganos pirštais, perkūno st­rėlėmis, kiaulspeniais. Gamtininkai juos ilgai laikė žaibo iškrovos į uo­lieną padariniais. Tik 1724 metais buvo nustatyta, kad tai — belemni­tų skeleto suakmenėjusios liekanos.

Belemnitai (belemnon — strėlė) — galvakojų moliuskų (Cephalopoda) grupė. Belemnitai atsirado pa­leozojaus eros karbono periode (prieš 290 milijonų metų) ir išnyko mezozojaus eros kreidos periodo pa­baigoje (prieš 80 milijonų metų). Jie gyveno tiktai jūrose, turėjo vidinę kriauklę, dešimt čiuptuvų (rankų) su dviem eilėmis siurbtukų. Vidinę kriauklę sudarė konoteka, rostrųmas ir prostrakas. Belemnitų giminaičiai — belemnitoidai (kalmarai, aštuonkojai, sepijos ir kiti) gyvena šiltose jūrose ir vandenynuose, ku­riuose druskingumas normalus — 3,5 procento, (beje, Baltijos ir Juo­dojoje jūrose vandens druskingu­mas sumažėjęs iki 1,2 — 1,8 procen­to, ir jose belemnitoidų nerandama.) Šie gyvūnai plaukioja reakty­viniu būdu — iššvirkšdami vandenį iš mantijos ertmės. Panašiai judėjo ir belemnitai, kurių dabar randamos tik suakmenėjusios liekanos — rostrumai.

Rostrum — lotyniškai laivo sna­pas. Tai kieta ir sunki belemnito skeleto dalis. Ji konuso arba cilind­ro formos, sudaryta iš koncentriškų organinių ir neorganinių plokštelių. Šios — bitumingas kalcito mineralas su radialine (spinduline) struktūra. Rostrumo ilgis — nuo kelių centi­metrų iki dešimties. Trinant jį, sklinda katės šlapimo kvapas, todėl žmonės rostrumą dar vadina kačių akmeniu. Jis jungėsi su kriaukle, suskirstyta kamerų. Rostrumas buvo ne tik atrama (jo paviršiuje gerai matyti plonyčių kraujo indų, dvigu­bų šoninių vagelių, plokštelių, granuliacijų ir kitų atspaudų), bet ir atsvaras — prisipildžius kriauklės kameroms oro, gyvūnas ne taip greit kildavo į vandens paviršių.

Kartais vienoje vietoje pasitaiko aptikti daugybę rostrumų. Tokias vietas žmonės vadina belemnitų ko­vos laukais. Tikriausiai, pakitus sąlygoms, čia savaime žuvo belemni­tai, arba rostrumus suplovė jūrų dugninės srovės, kurios priekrantėje labai dažnos. Belemnitais mito stam­besni už juos gyvūnai — ropliai (ichtiozaurai, plezlozaurai) ir žuvys. Stambiais galvakojais moliuskais (kelių metrų ilgumo ir didesniais) dabar minta kašalotai.

Algirdas Gaigalas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.