Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Basetai

in Kinologija

Per pastaruosius penkiasdešimt metų šie šunys tapo ypač populiarūs Europos šalių medžiotojų (bet, atrodo, dar labiau ne me­džiotojų) tarpe.

Basetai yra ryškūs vakarų tipo mažaūgių skalikų atstovai su budingais vadina­maisiais hubertiniais požymiais — odos „pertekliumi“ (su klostėmis) ir ilgomis nukarusiomis ausimis. Yra kelios basetų veislės, besiskiriančios spalva, ūgiu ir kailiu.

Trumpakojai ir ilgaliemeniai — jie primena stambius kresnus taksus, o trispalve plaukų danga — biglius arba foks-liaundus, estų arba rusų marguosius ska­likus. Basetų tėvynė — Šiaurės Prancūzija ir Belgija. Žodis , basset“ senojoje pran­cūzų kalboje — mažybinė forma nuo žodžio „bas“ (žemas). Taigi basetas — tai „žemutis“ arba „visų žemiausias“. Taip, matyt, būdavo vadinami žemaūgiai šv, Huberto vienuolynų šunidžių šunvs. Dar 1573 metais Prancūzijoje išleistoje knygoje apie medžioklę jau aprašomos įvairios basetų veislės. Pirmą kartą parodoje basetai buvo eksponuojami prieš šimtą dvide­šimt metų — 1863 metais, Paryžiuje.

Atsiradus šautuvams, medžiotojai ėmė telkti pirmenybę ne tiems šunims, kurie paveja žvėrį, o tiems, kurie jį suranda ir sudaro galimybę nušauti. Tokius reikala­vimus atitiko skalikai su ilgu liemeniu ir trumpomis kojomis — jie ir buvo basetų protėviai.

Basetai buvo auginami feodalų dvaruo­se. Su jais medžiojo kiškius, lapes, opšrus, kanopinius žvėris. Dažniausiai tai buvo lengvo tipo šūnys, trumpaplaukiai ar­ba šiurkščiaplaukiai su tiesiomis arba iškrypusiomis priekinėmis kojomis. Iš pra­džių jie beveik nesiskyrė nuo taksų ir bu­vo laikomi viena veisle.

Dabartiniams prancūzų trumpaplaukiams basetams priskiriami Artua, Artua normandų, gaskonų žydrieji, Bretanės palvie­ji basetai. Vandėjos provincijoje buvo išvesti bebaimiai ir aršūs Vandėjos base­tai—grifonai. Tai puikūs medžiokliniai šu­nys, turintys stiprų, skardų balsą. Su jais medžiojami ne tik kiškiai, lapės, bet ir (su 3—4 šunimis) šernai, gemzės. Šių basetų — grifonų yra dvi, iš esmės tik ūgiu besiskirlančios, veislės. Jie kitaip dar vadina­mi mažuoju (iki 38 centimetrų) ir didžiuoju (iki 42 centimetrų aukščio) Vandėjos šiurkščiaplaukiais basetais. Kryžminant Va­ndėjos ir Artua basetus, buvo išvestas Bre­tanės rudasis basetas — grifonas. Tai pats greičiausias iš basetų. Palyginti trumpos ausys netrukdo jam mikliai ieškoti žvėries ir sąžalynuose, tankiuose krūmuose. Ta­čiau pasaulinės šlovės susilaukė šių šunų anglų veislė.

Basetų tipo skalikai Anglijoje buvo žinomi nuo XIX  amžiaus vidurio. 1873 metais į Angliją buvo atvežtos ke­lios Artua basetų kalės. Lordas Everetas Milejzas jas sukryžmino su bigliais, vėliau palikuonims dar buvo įlieta bludhaundų kraujo. Šie šunys tapo stambesni, stipresni. Tokiu būdu buvo padėti pagrindai naujai veislei, kurią imta vadinti anglų basetais arba basetais haundais — „mažaisiais skalikais“ (Basset Hound) 1977 metais basetai haundai buvo oficialiai įtraukti į Tarptautinės kinologinės federacijos (FCI) rejestrus. Sunkūs anglų basetai tapo populiarūs ir papilto po pa­saulį kur kas greičiau ir plačiau, negu jų gerokai lengvesni romaniškieji protėviai.

Anglų basetai — tai stambūs šunys su trumpomis kojomis. Jų aukštis ties gogu 33 – 38 centimetrai, svoris apie 20 kilog­ramų. Įdomumo dėlei priminsime, kad to­kio ūgio terjerai sveria tik 7 – 8 kilogramus. Basetų galva didelė, su lėkšta kakta, truputį kuprotas snukis, apdribusiomis lū­pomis. Ant kaklo, kaktos, skruostų oda su klostėmis. Apatiniai akių vokai truputi nukarę, akys didelės, tamsios, išraiškingos. Ausys plačios, gale susiaurėjusios, žemai išaugusios, labai ilgos, siekia nosies galą, o kai šuo eina nudūręs galvą, net velkasi žeme. Pagrindinis veislės bruožas — trumpos kojos. Priekinės — 10 centimetrų ilgio iki alkūnės, pakreiptos į vidaus pusę, o nuo riešo — į išorę. Iš profilio priekinės kojos tiesios. Užpakalinės — „įstatytos“ plačiau už priekines, su trumpomis blauzdomis ir masyviomis slėsnomis, stambiomis, kompaktiškomis letenomis. Plaukai trumpi, blizgantys, švelnūs, labai puošnių spalvų; dvispalvis basetas — baltas ir oranžinis, trispalvis — juodas, baltas ir raudas. Galva ir ausys paprastai rudos, ant kaktos — balta juosta.

Į Jungtines Amerikos Valstijas basetai buvo atvežti daugiau kaip prieš šimtą metų (1883 metais). Iš pradžių čia su jais rančose buvo medžiojami triušiai. Amerikiečių basetas (taip pat vadinamas Basset Hound) pagal dydį yra lyg tarpinė forma tarp pirminio prancūzų ir anglų baseto. Matyt čia turėjo įtakos ir amerikiečių bigliai kurie taip pat buvo daugiau panašūs į basetus. Amerikiečių basetai greit susira­do daug gerbėjų ir dabar yra viena iš po­puliaresnių šunų veislių šalyje. Kur kas plačiau dabar jie naudojami ir medžioklėje, bet dažniausiai čia su jais medžiojami tik triušiai ir fazanai.

Su Europos šalyse išplitusiais anglų basetais medžiojami kiškiai, triušiai, lapės šernai, net vilkai, labai tankiuose sąžalynuose šiems basetams persekioti žvėris nepatogu. Anglų basetai labai savarankiški šunys, jie medžioklėje į kitus šunis nekreipia dėmesio, ieško ir persekioja žvėrį pavieniui, varo jį lėtai, skalydami. Jų iškreiptos ir trumpos kojos — gera atrama ilgam ir sunkiam kūnui. Nors šie šunys lėti, bet atkaklūs, drąsūs ir jų jo­kiu būdu negalima pavadinti nerangiais Anglų basetai pasižymi puikia uosle ir melodingu balsu, labai prieraišūs. Tiesa, kai kada tas jų balsas būna gana drovus. Mat ne tokia maža dalis basetų į me­džioklės plotus patenka iš miesto butų, kur jie mielai laikomi dėl eksterjero ir malonaus, santūraus būdo, dėl nuovoku­mo. Už puikią uoslę ir būdą anglų basetai turi būti dėkingi savo artimai giminystei su kraujasekių grupės skalikais bludhaundais, kurių uoslė, anot anglų me­džiotojų, neturi lygių kitų šunų tarpe. Kaip tik dėl to pastaruoju metu anglų basetai vis plačiau naudojami sužeistiems žvėrims ieškoti. Manoma, kad būtent šio­se „pareigose“ basetams palankiausios galimybės išsikovoti medžiotojų pasitikė­jimą ir gero medžioklinio šuns autoritetą. Pas mus šie šunys turėtų būti neblogi pagalbininkai rudeninėse kiškių, lapių, mangutų medžioklėse.

Vytautas Girkantas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Kinologija

Idealus šuo

Kartą, bevartydamas dienraščius, užtikau skelbimą, kuriame buvo skelbiama, kad dėl iš­vykimo į

Cidas eina pėdsaku

Cidas ramiai ąpuostė vietą, kur prieš pusantros paros buvo sužeistas taurusis elnias,
Pakilti į Viršų