Baravykai

in Grybauti ir uogauti/Rekomenduojame

Baravykas (BoletusDili. L.:Fr.) priskiriamas baravykinių (Boletaceae) šeimai. Lietuvoje auga 13 rūšių.

Beržvninis baravykas (Boletus betulicola (Vassilk.) Pilat et Dermerk). Jo kepurėlė 5-15 cm skersmens, apvali, vėliau paplokščia, pilkšvai rusva, šiek tiek raukšlėta. Kotas 5-10 cm ilgio, balsvas, rusvas. Auga rugpjūčio-spalio mėn. po beržais. Valgomasis grybas.

Boletus betulicola

Beržinis baravykas. Boletus betulicola
Beržinis baravykas. Boletus betulicola

Dėmėtasis baravykas (perkūnbaravykis; Boletus erythropus (Fr.:Fr.)Pers.). Kepurėlė 8-15 (20) cm skersmens, apvali, vėliau paplokščia, matinė, mėsinga. Kotas 6-15 cm ilgio, 2-4 cm drūtumo, viršuje raudonai dėmėtas. Trama staigiai mėlynuoja, kieta, ypatingo kvapo ir skonio. Auga vasarą ir rudenį mišriuose miškuose su ąžuolu, kur dirvos kalkingos. Retas grybas. Įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą.

Boletus erythropus

Dėmėtasis baravykas. Boletus erythropus
Dėmėtasis baravykas. Boletus erythropus

Kartusis baravykas (Boletus radicans Pers.: Fr.). Kepurėlė 10-15, retai 25 cm skersmens, pusrutuliška, vėliau plokščia, matinė, pilkšva, gelsvai rusva, paspausta melsvėja. Kepurėlės apačia rudai gelsva, suspausta pamėlynuoja. Kotai 3-7 cm ilgio, 2-8 cm drūtumo. Pamėlynavimas ir kartumas – pagrindiniai jo požymiai. Auga liepos-rugsėjo mėn. pušynuose ir lapuočiuose. Jų ypač gausu Vilniaus rajono Antavilių girininkijos pušynuose. Nevalgomas, bet nenuodingas grybas.

Boletus radicans

Kartusis baravykas. Boletus radicans
Kartusis baravykas. Boletus radicans

Baravykas paąžuolis, žalbaravylds, zuikbaravykis (Boletus luridus Schaeff.: Fr.). Kepurėlė 5-15, retai 20 cm skersmens. Jaunų būna išgaubta, senesnių paplokščia, tamsiai ruda, geltonai ruda, pilkšva, aksomiška. Kotas 5-15 cm ilgio, 2-5 cm drūtumo, oranžiškai raudonas, išvagotas gijų tinkleliu. Auga liepos-spalio mėn. ąžuolynuose, mišriuose miškuose. Valgomasis grybas, tačiau negalima jį valgant gerti alkoholinių gėrimų. Dažnas grybas.

Boletus luridus

baravykas paąžuolis. Boletus luridus
baravykas paąžuolis. Boletus luridus

Pušyninis baravykas (Boletus pinophilus Pilat et Dermek). Kepurėlė 5- 12, retai 25 cm skersmens, rusvai ruda, raudonai ruda, kartais net violetinė. Kotas 5-10, retai 15 cm ilgio ir 3-5, retai 9 cm storio, balsvas, gelsvas, per vidurį pūstas. Kartais būna su keliais kotais ir suaugusiomis kepurėlėmis. Priklausomai nuo metų, auga liepos- spalio mėn. Labai dažnas pušynuose, ypač kerpiniuose, valgomasis grybas.

Boletus pinophilus

Pušyninis baravykas. Boletus pinophilus
Pušyninis baravykas. Boletus pinophilus

Tikrinis baravykas (Boletus edulis BidL.Fr). Kepurėlė 5-15, retai 25-40 cm skersmens, jauna būna išlenkta, sena paplokščia, šviesiai pilka, rusva, ruda. Kotas 5-10, retai 20 cm ilgio ir 2-8 cm drūtumo. Auga birželio-lapkričio mėn. pušynuose, eglynuose, beržynuose, mišriuose miškuose. Labai dažnas valgomasis grybas.

Boletus edulis

Tikrinis baravykas. Boletus edulis
Tikrinis baravykas. Boletus edulis

Be minėtų, retai mūsų miškuose dygsta: bronzinis (Boletus aereus Bull.: Fr.) baravykas, įrašytas į Lietuvos raudonąją knygą,

Boletus aereus

Bronzinis baravykas. Boletus aereus
Bronzinis baravykas. Boletus aereus

blyškusis (Boletus impolitus Fr. Fpicr.),

Boletus impolitus

Blyškusis baravykas. Boletus impolitus
Blyškusis baravykas. Boletus impolitus

gelsvakotis (Boletus appendiculatus Schaeff.: Fr.),

Boletus appendiculatus

Gelsvakotis baravykas. Boletus appendiculatus
Gelsvakotis baravykas. Boletus appendiculatus

vasarinis (Boletus reticulatus Schaeff: Ic.)

Boletus reticulatus

Vasarinis baravykas. Boletus reticulatus
Vasarinis baravykas. Boletus reticulatus

ir kiti. Ieškoma ir nuodingo šėtoninio baravyko (Boletus satans Lenz).

6

Šėtoninis baravykas. Boletus satans
Šėtoninis baravykas. Boletus satans

Gediminas Isokas

Facebook Komentarai

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*