Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Baluošas

in Patarimai žvejui

Baluošas – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajone, Aukštaitijos nacionaliniame parke, apie 11 km į šiaurės vakarus nuo Ignalinos. Ežeras ledyninės, rininės kilmės. Ežero duburį sudaro dvi lygiagrečios rinos, atskirtos povandeninio gubrio. Krantas labai vingiuotas, šiaurinis – smėlingas, lėkštas, kiti – aukštesni, žvyringi.

Baluošo ilgis 4,6 km, plotis 1,4 km. Ežere yra 7 salos. Vienoje iš jų salų, Ilgasalėje, yra nedidelis ežerėlis, kurį su Baluošu jungia sąsiauris. Įteka Būkos upė iš Utenykščio ežero, išteka Kragžlė į Baluošykščio ežerą.

Ežero dubens reljefas (ypač rytinėje dalyje) nelygus, išraižytas gūbrių, sėklių ir duobių. Didžiausios gelmės yra vakarinėje ežero dalyje. Centrinę ežero dalį dengia šviesus dumblas, atabradas bei seklumos apie salas smėlėti. Virš vandens augančių augalų juosta fragmentinė, nutolusi nuo kranto apie 5 – 10 m, vidurinėje ežero dalyje užima iki 50%, galuose – apie 90%. pakraščio linijos. Vyrauja nendrės, rečiau meldai, ežero galuose gausu siauralapių švendrų ir balinių asiūklių. Priedugnio augalai (daugiausia įvairių rūšių plūdės) sudaro beveik ištisą juostą, nusileidžiančią iki 5 – 5,5 m gylio. Vandens skaidrumas vasarą būna apie 3 m.

Baluošas vilioja ne tik meškeriotoją, čia malonu pailsėti ir turistui, ir gamtos mylėtojui – žavūs ežerą supantys miškai, įdomios salos, užimančios net 10,7 ha plotą. Į Baluošą galima patekti važiuojant iš Ignalinos Dūkštan, penktame kilometre pasukti į Vaišnoriškius. Palikę kairėje gražų Diringio ežerą, už 5 km ir pasieksite Baluošą. Į pietus nuo jo galite pameškerioti Juodakampyje, Laudare, Baltame, Greiziškėj, ar Sravinaityje, besijungiančiame su Baluošykščiu.

Pasiekę Ripelialaukį, kaimą Baluošo šiaurės vakaruose, neatsigrožėsite ežero vaizdais.

Keliaukime – prie Būkos upės. Neskubėkite į mišką. Pasukite keliuku, juosiančiu Baluošo šiaurinį galą. Netoli pavažiavus, atsiverkia keistokas vaizdas: visam miške tarsi kieno tyčia kapčiai supilti. Ant jų ir tarp jų išlakios pušys suaugusios. Taip, jūs atspėjote – tai Ripelialaukio pilkapiai. Kadaise juose žmonės buvo laidojami. Nuo paprastų kalnelių pilkapiai skiriasi tuo, kad ant kiekvieno viršaus yra nedidelė duobutė. Matyt, laikui bėgant, vidurys, kur žmogus buvo palaidotas, įsmuko. Nežinodamas, dėmesio į juos neatkreipęs, pravažiuosi.

Lenkdami ežerą iš šiaurės, rytiniame krante pasieksite Šariškę, vietinių Strazdais vadinamą kaimą. Tai keli nameliai, susigūžę tarp ežero ir pamiškės.

Apsialankę Šariškėj, grįžkime pro pilkapynus į mūsų senąjį kelią ir vėl pasinerkim į miškus.

Pavažiavę nuo Baluošo į šiaurės vakarus, už 1,5 km, pasukite staiga į šiaurės rytus ar net į rytus ir už 2,5 km, pasiekę Vaišnoriškius, įsiremsite tiesiai į Būką.

Visos rekreacinės paslaugos teikiamos Ignalinoje ir Palūšėje. Išsinuomoti valtį, susirasti nakvynę ir poilsiavietę galima Vaišniūnuose, Suminuose, Trainiškyje, Beržaragyje, Simoniškyje, Strazduose bei Ginučiuose.

Giliausioji ežero vieta 33 m. Jos toli ieškoti nereikia. Būkos upe įsiyrę, aptiksite šią duobę.

Štai šiauriniame krante nuo Būkos žiočių į šiaurės vakarus, visai netoli kranto, 19, 20 ir net 23 m gylio duobės. Ir kaip nekeista, iš pastarosios dugnas staigiai kyla salos link. Netoli jos – pusės metro gylio sėklius, vasarą apžėlęs nendrėm. Ant stačių jo dugno pakriūčių dažnai „budi“ lydekos. Čia verta pavelkiauti.

Paplaukę nuo šios duobės į vakarus, dešimties metrų gylio plokštumoje, aptiksite dar du 5 m gylio sėklius. Juose žiemą pravartu paieškoti ešerių, stambių kuojų.

Nuo paskutinio sėklio belieka plūkterėti tiesiai į pietus ir vėl pakliūsit 20 m gylio duobėn. Šalia jos kita – 17 m gylio, o dar piečiau – 7 ir 9 m gylio sėkliai. Už jų, pietų kranto link, vėl dvi „solidžios“ duobės – 18 ir 21 m gylio. Prie pat salos, pietų pusėj, ir vėl 19 m gylio duobė.

Pietų pakraščiu tęsiasi gana lygus dugnas. Čia gylis 15 m, staiga atsiranda pailga duobė su giliausia vieta – 23 m. Apie salą, esančia prieš Būkos žiotis, gylis 5 m, bet ešerių verta ieškoti 1,2 m gylio sėklyje, prieš salos pietvakarių ragą. Nuo čia dugnas vėl strimgalviais gilėja ir netoli ištekančio upelio siekia 27 m.

Rytinės Baluošo dalies dugno reljefas daugmaž lygesnis. Tiesa, yra kelios 14 – 20 m gylio duobės prie šiaurinio kranto, tačiau jos palyginti mažos ir 10 – 15 m gylio plokštumoje užčiuopti jas nelengva.

Įdomi pailga 14 m gylio duobė, esanti į pietus nuo ežero salos. Čia velkiaujant dažnai blizgę griebia stambi lydeka. Verta pabandyti laimę ir Ilgasalėj esančiame ežerėlyje. Jo gylis – 8 m. Pavasarį čia gerai kimba kuojos,  po neršto nežiopso lydekos ir ešeriai.

Baluoše sėkmingiausia žūklė, velkiaujant spiningu. Žinant sėklius bei duobes, orientuojantys jų gyliuose, ant dugno pakriūčių blizge susivilioja stambios lydekos.

Įdomu Baluoše ir žiemą. Ant smėlėtų, žvyruotų sėklių plaukioja ešeriai, o pavasarop ir kuojos noriau čiumpa masalą.

Jei mėgstate platybes, galite po Baluošą pasiirstyti, laimę pabandyti. Juk žinote patarlę: dideliai žuviai – dideli vandenys. Čiuptels blizgę kokia pūdinė lydeka, o ir šauk pagalbos ar valą pjauk.

Bet nesiskubinkite. Tegul tik užkimba. Ir storo valo nereikia – pakanka 0,30 mm storio.Kuo plonesnis valas, tuo lengviau blizgę užmesti ir vandeny ji daug geriau žaidžia. Antra vertus, kuo plonesnis valas, tuo daugiau jis amortizuojasi – tempiasi, o traukiant stambią žuvį, tai turi didelę reikšmę. Taigi, jei užkibs – pabandykite pakelti nuo dugno. Nekyla. Įtempę valą, pastuksenkite kita ranka per spiningo kotą, nepatinka lydekai „skambutis“, pajudės iš vietos. O kai pajudės, iš lėto vyniokite valą. Aišku, ilgai ji taip paklusniai neis. Todėl, kai tik stipriau timptelės, atleiskite valą, bet tiek, kad jis visą laiką būtų įtemptas. Lydeka, kurį laiką pasipriešinusi, pails ir eis link laivelio, bet, pamačiusi jus, meškeriotojau, ir laivelį, – pastatys visus pelekus ir į gelmes. Tai ir bus, atrodo, paskutinis, na gal, priešpaskutinis, jos pasimuistymas. Paruoškite kablį, ir po žiaunom. Lydeka valtyje.

Niekad nevartokite per daug jėgos, įsirėžę, įsitempę nieko nelaimėsite. Per jėgą tempiant, lydeka greičiau nutrūksta, o, be to, taip traukiant, kur kas mažiau malonumo, na, ir ne visai sportiška.

Raudės, kuojos, plakiai, karšiai, lynai, karosai meškeriojami plūdine priekrantėje 3-7 m gylyje, karšius geriau gaudyti kiek toliau nuo kranto. Plėšriųjų žuvų sugaunama priekrantėje ir toliau nuo kranto, bet geriausiai kimba gylių perkritimo zonose. Vasarą lydekų, stambių ešerių patartina ieškoti ne didesniame kaip 6 m gylyje, rudenį ir žiemą laimę derėtų bandyti gerokai giliau.

Alternatyvios žuklavietės – Gruodiškio, Joskučio, Balcio ežerai.

Loading
Center map
Traffic
Bicycling
Transit


Lentelėje pateikiamas ežere dažniausiai sutinkamų žuvų sąrašas bei rekomendacijos kada ir ant ko jas geriausia žvejoti.


Žuvis Tinkamiausi masalai Tinkamiausias laikas Taisyklės
Karšis Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių lervos, šutinti kviečiai, žirniai, saldieji konservuototi kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, sūris, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manūų kruopų tešla. Geriausiai kimba gegužės, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Gaudant plūdine arba duginine meškere. Šiame ežere draudimai gaudant karšius netaikomi.
Kuoja Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių lervos, dreisenos, šutinti kviečiai, žirniai, saldiejo konservuoti kukurūzai, kanapės, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausi kibimai vasario, kovo, balandžio ir gegužės mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškere. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.
Lydeka Vėžiai, varlės, aukšlės, ešeriai, gružliai, karosai, kuojos, plakiai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausiai kimba gegužės, rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Perspektyviausi būdai gaudant plūdine, dugnine, spiningu, museline meškerėmis arba gyva žuvele. Lydekas draudžiama gaudyti nuo sausio 1 d. iki balandžio 20d. masalui naudojant gyvą žuvelę, o nuo vasario 1 d. iki balandžio 20 d. draudžiama gaudyti apskritai. Imamas dydis nuo 45 cm.Leidžiama paimti ne daugiau 3 vnt.
Ešerys Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, uodo trūklio lervos, apsiuvos, dėlės, laumžirgių ervos, aukšlės, gružliai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausias kibimas vasario, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Gaudant plūdine, dugnine, spiningu arba gyva žuvele. Ešerių žūklėje draudimai žvejoti ar dydžio limitai netaikomi.
Raudė Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, šutinti kviečiai, saldieji konservuoti kukurūai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, sausi pusryčiai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Šiltesniame ore raudė meškeriojama visą dieną. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.
Stinta Musės lervos; pinkai (dažytos musės lervos); stintelės gabaliukai, šviežios strimėlės gabaliukai. Geriausiai kimba ant pirmledžio, gaudoma nuo ledo. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.
Karosas Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, paprasta tešla, baltyminė tėšla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai masalą ima gegužės ir birželio mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudimai karosų žvejyboje nėra taikomi.
Plakis Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, laumžirgių lervos, dreisenos, šutinti kviečiai, saldiejo konservuoti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, paprasta tešla, kanapinė tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai kimba vasario, kovo, gegužės, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Draudimai netaikomi.
Karpis Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, dreisenos, preluotės, Saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, perlinės kruopos, duona, batonas, bulvės, sūris, konservuota mėsa, dešra, dešrelės, sausi pusryčiai, sausas šunų ir kačių ėdalas, paprasta tešla, sūrio tešla, mėsos tešla, kanapinė tešla, granuliuotų masalų tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla, baltyminiai kukuliai. Geriausiai kimba gegužės, birželio ir rugsėjo mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Karpių gaudymui draudžiamo laikotarpio nėra. Imami nuo 30 cm ilgio, bendras svoris neturi viršyti 5 kg.
Lynas Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, uodo trūklio lervos, dėlės, žirniai, saldieji konservuoti kukurūzai, šutinti kukurūzai, kanapės, perlinės kruopos, duona, batonas, makaronai, bulvės, sūris, konservuota mėsa, dešra, dešrelės, paprasta tešla, sūrio tešla, mėsos tešla, kanapinė tešla, granuliuotų masalų tešla, baltynminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai kimba gegužės ir birželio mėnesiais. gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Leidžiamas paimti dydžio limitas – 25 cm.
Seliava Įvairūs vabzdžiai, dirbtinės muselės. Ankstyvas rytas arba vėlyvas vakaras, taip pat gaudoma iš po ledo. Draudžiamo gaudyti laikotarpio nėra, dydžiai taip pat neribojami.
Aukšlė Kompostiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, šutinti kviečiai, duona, batonas, paprasta tešla, baltyminė tešla, skysta manų kruopų tešla. Geriausiai aukšlės kimba gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio ir rugsėjo mėnesiais. Perspektyviausias būdas – plūdinė meškerė. Jokie draudimai ar apribojimai gaudant šia žuvį netaikomi.
Vėgėlė Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, vėžiai, varlės, aukšlės, ešeriai, gružliai, pūgžliai, saulažuvės, stintos, šlyžiai. Geriausiai kimba sausio, vasario, kovo lapkryčio ir gruodžio mėnesiais. gaudant dugnine meškere arba gyva žuvele. Vėgeles draudžiama gaudyti nuo gruodžio 15d. iki sausio 15d.Kuršių mariose leidžiama paimti ne mažesnę nei 49 cm, o kitur ne mažesnę nei 40 cm žuvį.Leidžiamas paimti kiekis 5 vnt.
Pūgžlys Kompostiniai sliekai, naktiniai sliekai, musių lervos, musių lėliukės, uodo trūklio lervos, apsiuvos, laumžirgių lervos, dreisenos. Geriasuiai kimba sausio, vasario, kovo, gegužės, birželio, liepos, rugpjūčio, rugsėjo ir gruodžio mėnesiais. Gaudant plūdine arba dugnine meškerėmis. Jokie draudimai šiai žuviai netaikomi.
Starkis Aukšlė, ešerys, gružlys, karosas, kuoja, pūgžlys, saulažuvė. stinta. Geriausiai kimba rugpjūčio, rugsėjo ir spalio mėnesiais. Žvejojamas spiningu, velkiaujant, plūdine meškere, taip pat skrituliais. Starkius gaudyti draudžiama nuo kovo 1 d. iki gegužės 20 d. Per vieną žvejyba galimų paimti laimikių kiekis max 5 vnt., ne mažesni nei 46 cm. ilgio.

Batimetrinis ežero planas

 


 

Facebook Komentarai

2 Comments

Komentuoti: admin Atšaukti atsakymą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Patarimai žvejui

Sartai

Sartų ežeras tyvuliuoja Dusetų draustinyje, kurio ašis kaip tik ir sutampa su

Sterkų apetitas

Sterkų žūklė – viena įdomiausių, tačiau jai reikia kruopš­čiai pasirengti. Sterkų žūklei

Dringis

Dringis – ežeras rytų Lietuvoje, Ignalinos rajono teritorijoje, Aukštaitijos nacionaliniame parke, Žeimenos baseine,

Kai kliūva už dugno

Vietose, kur dugnas akmenuotas, žūklė dažnai būna sėk­minga, jei ne viena bėda:
Pakilti į Viršų