Turizmas "|" Medžioklė "|" Žvejyba "|" Gamta "|" Kelionės

Baltikai

in Grybauti ir uogauti

Baltikinių grybų pasaulyje priskai­čiuojama daugiau nei pusantro tūkstan­čio rūšių. Tai didžiausioji agarikiečių (kepurėtų grybų) šeima. Vaisiakūniai būna labai įvairios formos, spalvos ir ypač dydžio — nuo vos įžiūrimų pa­prasta akimi iki stambių, augančių ko­lonijomis.

Praktiniu požiūriu svarbiausi baltikų genties grybai (Tricholoma), kurių iš viso aprašyta 90, Europoje — 60 rūšių, o Lietuvoje kol kas žinoma tik 31 rū­šis. Ypač svarbi jų vieta kaip valgomųjų grybų. Mūsų apskaičiavimais, jie sudaro apie ketvirtadali visų valgomųjų grybų. Nemaža jų dalis — mikoriziniai, t. y. padedą medžiams apsirūpinti van­deniu ir mineralinėmis medžiagomis. Itin daug jų saprofitų, kurie aktyviai dalyvauja nesunaudotos medienos bei žolių atliekų, aplamai miško paklotės ardyme, humifikacijoje, t. y. miško dir­vožemio formavime. Keletas baltikinių rūšių gyvena parazitinį gyvenimą. Itin aršus parazitas paprastasis kel­mutis (Armillaria mellea). Jis su­geba parazituoti net 200 augalų rūšių, o užmušęs gyvą medį ar kitą augalą, toliau gyvena kaip saprofitas. Jo gry­biena išsivysto po žieve, išskiria nuo­dingas medžiagas, nuo kurių medis pa­mažu žūsta (jaunas — per 1—3, o se­nas — per 10 metų). Tačiau kelmutis geras, valgomas, III kategorijos, plačiai žmonių renkamas grybas.

Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea)
Paprastasis kelmutis (Armillaria mellea)

wikipedia.org nuotr.

Daugelis baltikų: žalsvasis (žaliuokė), juosvažalis, baltarudis, raibasis, rinkėtasis ir kiti stipraus fermentinio aparato dėka sugeba įsisavinti maisto medžia­gas ir išauginti stambius mėsingus vaisiakūnius, nukritus naktimis temperatū­rai iki 2°C ar net 0°C. Dėl šių savybių baltikiniais grybais smarkiai susidomėta.

Žaliuokė, juosvažalis ir kai kurie kiti baltikai yra vėlyvojo rudens grybai, kar­tais jie dar vadinami pošalniniais. Tai puikaus skonio grybai, tinkami mari­nuoti, sūdyti, valgyti švieži. Juos galima net džiovinti bei šaldyti.

Žalsvasis baltikas (žaliuo­kė) — Tricholoma equestre visų gerai, pažįstamas ir mėgstamas grybas. Dau­giausia jų užauga Pietryčių Lietuvoje. Priklauso antrajai kategorijai.

Žalsvasis baltikas (žaliuokė) (Tricholoma equestre)
Žalsvasis baltikas (žaliuokė) (Tricholoma equestre)

wikipedia.org nuotr.

Labai panašios į žaliuokę geltona­sis baltikas — T. sulphureum, silp­nai nuodingas grybas. Tačiau geltona­sis baltikas auga daugiausia lapuočių ar­ba mišriuose miškuose, kur žaliuokių palyginti retai pasitaiko. Be to, jis ne­maloniai dvokia. Tai grybautojams ne­sunku patikrinti.

Geltonasis baltikas (T. sulphureum)
Geltonasis baltikas (T. sulphureum)

wikipedia.org nuotr.

Kartu su žaliuokėmis auga juosva­žalis baltikas — T. portentosum. Šis grybas yra tipingas žaliuokės paly­dovas, priskiriamas trečiai kategorijai. Valgomas šviežias, marinuotas, sūdytas. Kepurėlė užauga iki 10 cm skersmens, jauna iškili, kūgio formos, senesnė pa­plokščia, su buka nugarėle, kartais su­trūkinėjusi, pilkai ar melsvai ruda, tru­puti lipni. Lakšteliai jaunų grybų balti, senesnių pilkai gelsvi. Kotas balsvas, pilkas, su gelsvu atspalviu, 5—10 cm il­gio ir 1—2 (3) cm storio. Reiktų jų rinkti daugiau.

Juosvažalis baltikas (T. portentosum)
Juosvažalis baltikas (T. portentosum)

wikipedia.org nuotr.

Į juosvažalį baltiką labai panašus ten pat ir tuo pat metu augąs smailiakepuris baltikasT. virgatum, silpnai nuodingas. Nuo juosvažalio baltiko skiriasi tuo, kad jo kepurėlė visa­da su aštria nugarėle, sausa, nelipti, neglelvėta, lakšteliai ir kotas pilki, be žalsvo ar gelsvo atspalvio. Trama kar­toka.

Smailiakepuris baltikas (T. virgatum)
Smailiakepuris baltikas (T. virgatum)

wikipedia.org nuotr.

Nuo liepos iki spalio mėnesio miškų pakraščiuose ar aikštelėse vietomis labai gausiai didelėmis grupėmis auga raibasis baltikas T. terreum. Tai mažai renkamas ketvirtos kategorijos grybas. Sūdyti visai tinkamas. Panašus į juosvažalį, bet jo kepurėlė apsidengu­si pilkais lakšteliais, kas visai nebudin­ga nei juosvažaliui, nei smailiakepuriui baltikams.

Raibasis baltikas (T. terreum)
Raibasis baltikas (T. terreum)

wikipedia.org nuotr.

Kartu su žaliuokėmis didesnėmis ar mažesnėmis grupelėmis auga rinkėtasis baltikasT. focale. Tai ketvirtos, kategorijos grybas, vartojamas šviežias, tinka sūdyti, džiovinti. Kepu­rėlė užauga iki 10 cm skersmens, mėsingesnė negu žaliuokės, geltonai rudos, oranžiškai rudos spalvos, pakraštėliai šviesesni, plaušuoti. Lakšteliai balti, senesnių grybų rusvai dėmėti. Kotas su rinkiu (žiedu), kepurėlės spalvos, pa­grinde nusmailėjęs.

Rinkėtasis baltikas (T. focale)
Rinkėtasis baltikas (T. focale)

wikipedia.org nuotr.

Kol kas grybauto­jų mažai renkamas, bet juo ir į jį pa­našiais dėmėtuoju baltikų (T pessundatum) bei čerpėtuoju bal­tiku (T. imbricatum) taip pat kitais rausvai rudos spalvos baltikais vis la­biau domimasi, pradedama juos rinkti. Vis dažniau jų pasitaiko Vilniaus tur­guose. Tai sveikintinas reiškinys. Tik norėtume grybautojams priminti, kad visiems rudiems baltikams tipingiausias požymis — balti lakšteliai, kartais raus­vai dėmėti. Į baltikus panašių nuosėdžių (žmonių vadinamų šungrybiais), daugiausia nevalgomų, lakšteliai būna rudos spalvos. Į tai reikia atkreipti dė­mesį ir perkant grybus turguje.

Dėmėtasis baltikas (T. pessundatum)
Dėmėtasis baltikas (T. pessundatum)

wikipedia.org nuotr.

Čerpėtasis baltikas (T. imbricatum)
Čerpėtasis baltikas (T. imbricatum)

wikipedia.org nuotr.

Vis dėlto ir rudakepurių baltikų tarpe yra nevalgomų ar net silpnai nuodingų, pavyzdžiui, baltarudis baltikasT. albobrunneum. Kaip ir visi kiti baltikai, jis auga rudenį smėlinguose pušynuose. Vaisiakūniai smulkesni, ma­žiau mėsingi, o kepurėlės paviršius, ge­riau įsižiūrėjus, juosvai dryžuotas (šuoruotas). Kotas rudas, be rinkio.

Baltarudis baltikas (T. albobrunneum)
Baltarudis baltikas (T. albobrunneum)

wikipedia.org nuotr.

Drėgnuose mišriuose miškuose, egly­nuose ir net raistuose, kartais nemažo­mis grupėmis, auga lelijinis bal­tikasLepista nuda. Kepurėlė, lakš­teliai, kotas šviesiai mėlyni, vaisiakū­niai aiškiai kvepia miltais, ypač nuverdant. Grybas priklauso ketvirtai kate­gorijai, valgomas šviežias ir sūdytas.

Lelijinis baltikas (Lepista nuda)
Lelijinis baltikas (Lepista nuda)

wikipedia.org nuotr.

Ganyklose, pamiškėse, pakrūmėse vie­tomis didelėmis grupėmis auga melsvakotis baltikas (L. personata) Sūdomas, valgomas ir šviežias.

Melsvakotis baltikas (L. personata)
Melsvakotis baltikas (L. personata)

wikipedia.org nuotr.

Na, o beržynuose, ypač Vidurio ir Vakarų Lie­tuvoje, vietomis tiltais auga geltonrudis baltikas arba guotėTricholoma flavobrunneum. Grybauto­jams gerai pažįstamas, visų mėgstamas grybas. Valgomas šviežias ir sūdytas. Deja, tai vienas labiausiai kirmijančių baltikų.

Geltonrudis baltikas arba guotė (Tricholoma flavobrunneum)
Geltonrudis baltikas arba guotė (Tricholoma flavobrunneum)

wikipedia.org nuotr.

Gausioje baltikų šeimoje didžiausią susirūpinimą kelia žaliuokė. Jos kasmet vis labiau išgrybaujamos, tiesiog iš po smėlio išgraibomi net ir mažyčiai jų vaisiakūniai. Išrausiant, išdraskant pa­klotę, naikinamos žaliuokių augimvietės. Netrukus žaliuokės ieškosime kaip baravyko negrybingais metais.

Vincentas Urbonas

Facebook Komentarai

Tags:

Parašykite komentarą

Your email address will not be published.

*

Time limit is exhausted. Please reload CAPTCHA.

Latest from Grybauti ir uogauti

Kaip baravykus naudoja Sibire

Senovės kinų traktate yra parašyta: „Kūrėjas davė žmogui brangenybę, savo gydomosiomis savybėmis

Dirvabūdės ir drebučiai

Dirvabudė (Agrocybe (Fr.) Fayod) priskiriama kiškiabudinių (Bolbitiaceae) šeimai. Ankstyvoji dirvabudė (Agrocybe praecox

Dyglutėliai ir deglučiai

Dyglutėlis (Hydnellum (Fr.) Karst.) priskiriamas dyglutinių (Hydnaceae) šeimai. Rudasis dyglutėlis (Hydnellum ferugineum
Pakilti į Viršų